„Matome visišką Vyriausybės infantilumą ir impotenciją“, - teigia statutinių pareigūnų profesinių sąjungų atstovai. Tačiau juos skaudina ne tik nepildomi valdžios pažadai dėl algų. Į emocinę krizę patekę jie bijo kreiptis pas psichologą. Specialistai sutinka, kad esama sistema diskriminuoja.
Statutiniai pareigūnai teigia pagalbos į psichologus nesikreipiantys, nes bijo prarasti darbą,o kartu ir gaunamas pajamas.
Norėjo užsimušti su premjeru
Atsargos karininkas, majoras Robertas, du dešimtmečius dirbęs Vadovybės apsaugos departamente, pasakoja, kad apie psichinę sveikatą kalbėti vis dar baisu. „Buvo laikotarpis, kai norėjau nusišaut. Tačiau jeigu žmogus nepasitraukia iš gyvenimo, dar nereiškia, kad pasveiko. Mano tarnyboj buvo nemažai kolegų, kurie tiesiog bijojo pasiskųsti, kad neprarastų darbo. Ne vieną kartą aplankė mintis „nusidaigoti“ limuzinu vežant premjerą... Penkeri metai praėjo nuo tada, kai išėjau iš tarnybos į pensiją vien dėl to, kad nepridaryčiau nesąmonių“, - pasakoja Robertas.
Jis prisimena, kad tuomet buvo ištikusi šeimos krizė, skyrybos, bet apie savijautą kalbėti nedrįso, nes buvo įsitikinęs, kad tuomet laukia atleidimas. „Skambinau tarnybos vadovui, klausiau, kaip ši problema sprendžiama dabar. Sako: „Yra psichologai, visada padės.“ Dvidešimt vienerius metus dirbau, žinojau, kad psichologė yra, bet niekada pas ją nebūčiau ėjęs. Kodėl? Nes būčiau išvarytas iš darbo, prarasčiau pajamas“, - pasakojo vyras.
Savižudybių prevencijos biuro prie SAM vedėjas Marius Strička užtikrina, kad baimės dažnai nepagrįstos, pareigūnai taip paprastai nepraranda darbo. Anot jo, psichologinės pagalbos teikimo sistema policijoje veikia puikiai: „Reglamentuoti yra tam tikri atvejai, kai panaudojus, pavyzdžiui, šaunamąjį ginklą ar kitoj rizikingoj situacijoj atsidūrus vyksta
debryfingas su pareigūnu ir visą laiką prižiūrima psichinė sveikata. Atleidimas remsis tik objektyviais kriterijais. Nėra taip, kad vien dėl to, jog turi psichikos sutrikimą, tave gali atleisti ar uždrausti visam laikui naudotis šaunamuoju ginklu. Sprendimas visada remiamasi objektyviais psichiatrų nustatytais kriterijais.“
L.S. skaičius
12
- tiek psichologų šiuo metus įdarbinti Policijos psichologinėje tarnyboje.
Atleidžia pagal kodą
Šiuo metu, ar asmens psichinė sveikata tinkama užsiimti tam tikra profesija, vairuoti, laikyti ginklą arba įsivaikinti, sprendžiama pagal diagnozių kodus. Taigi viena diagnozė gali nulemti, kad žmogus yra nebetinkamas darbui. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai sutinka, kad sistema, nors ir turi savų privalumų, yra ydinga. „Sveikatos vertinimo kriterijai, paremti detaliais diagnozių kodais, palengvina sprendimų priėmimą ir sumažina atsakomybės naštą, tačiau taip pat gali būti vertinami kaip diskriminuojantys. Esama sistema skatina gyventojus vengti susidūrimo su psichikos sveikatos priežiūros specialistais: nesikreipiama pagalbos, užsiimama savigyda, pasirenkamas anoniminis gydymas arba privačios paslaugos. Taigi, esama tvarka neužtikrina, kad psichikos sveikatos sutrikimų turintis žmogus neužims tam tikrų pareigų, o tik didina tikimybę, jog sutrikimai bus slepiami. Sistema turėtų padėti pasveikti ir atgauti darbingumą, nebaudžiant už kreipimąsi pagalbos ar psichikos sveikatos ligų istoriją“, - teigia SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
Neseniai sudaryta darbo grupė esamai tvarkai peržiūrėti, tačiau veiklą ji įpareigota baigti tik iki kitų metų gruodžio. Didžiausias jos iššūkis, I.Rubiko įsitikinimu, bus suderinti visuomenės saugumo interesus, kad šiose jautriose profesijose dirbantys asmenys atitiktų jų darbui keliamus reikalavimus dėl psichikos sveikatos, bet kartu užtikrinti šių profesijų atstovų teisę būti objektyviai nediskriminuojamiems dėl psichikos sveikatos per neproporcingus ribojimus.
Ruošiasi streikui
Paėjusio antradienio rytą parlamentarai palengva traukė posėdžių salės link. Tuo metu prie Seimo rinkosi statutinių pareigūnų grupelė – įvyko Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) surengta įspėjamoji protesto akcija dėl nevykdomų pažadų didinti darbo užmokestį statutiniams pareigūnams.
Ugniagesių ir policijos atstovai atėjo ne tuščiomis, į Seimo priimamąjį nunešta dovanų – naudotų guminių batų, pirštinių, respiratorių, kokius pareigūnai naudojo gesindami gaisrą padangų perdirbimo gamykloje Alytuje, bei pridėjo savo algalapius.
Pasak NPPSS vadovo Vladimiro Banelio, pareigūnai reikalauja papildomų daugiau kaip 20 mln. eurų statutinių pareigūnų algoms didinti. Anot jo, ugniagesių algoms kelti papildomai reikia 9,8 mln. eurų, pasieniečių – 6 mln., policininkų – 3,5 mln., Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams – 1 mln., aplinkosaugininkams – 2,8 mln. eurų. V.Banelio skaičiavimu, pridėjus šias lėšas, kitų metų pabaigoje pradedančiojo ugniagesio arba pasieniečio atlyginimas galėtų siekti apie 850 eurų, kitiems jis didėtų apie 100 eurų. Profsąjungiečiai teigia, kad jų reikalavimų neišpildžius, kitos savaitės pradžioje bus rengiamas tikrasis streikas.
Policijos psichologinė tarnyba
Policijos tarnyboje įsteigti 25 psichologų pareigybės, tačiau su policijos pareigūnais šiuo metu šalyje dirba tik 12 psichologų. Jų etatai yra įsteigti visuose apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose, šiuo metu psichologų pareigybės dvejose apskrityse neužpildytos. Apskrities vyriausiuose policijos komisariatuose dirbantys psichologai aptarnauja visų apskrityje policijos komisariatų pareigūnus ir darbuotojus. Siekiant didinti psichologo paslaugų prieinamumą, pagal iš anksto numatytą grafiką tuose policijos komisariatuose vyksta psichologų budėjimai, tad darbuotojams, norintiems gauti psichologo konsultaciją, nereikia važiuoti į apskrities centrą.
Policijoje dirbantys psichologai policijos pareigūnus ir darbuotojus konsultuoja tiek su darbu susijusių, tiek asmeninių problemų klausimais, taip pat, esant poreikiui, nemokamai konsultuoja jų šeimos narius. Policijos pareigūnams, susidūrusiems tarnybos metu su kritiniais įvykiais. Tokiais, kaip šaunamojo ginklo panaudojimas, sužalojimai, pareigūno žūtis teikiama skubi psichologinė pagalba, kad sušvelninti traumuojantį įvykio metu patirto streso poveikį.
Komentaras
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Robertas Šarknickas:
- Išklausius nusiskundimo susidaro vaizdas, kad vyksta susidorojimas, jeigu kreipiamasi į psichologą. Pas specialistą ateinantis žmogus yra atleidžiamas arba prašoma išeiti. Ta psichologinė įtampa yra nenormali. Juolab kad statutinio darbuotojo problemos buvo susijusios su šeimos krize, kurią jis išgyveno. Psichologinė pagalba turi būti nuolatinis, o ne vienkartinis procesas. Neužtenka, kad žmogus vieną kartą nueitų pas psichologą ir tuo užbaigtų gydymą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: