Į gydytojus nesikreipia
Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Vita Karpuškienė mažėjantį sąmoningumą sieja su viešojo kalbėjimo kaita. Prieš įsigaliojant alkoholio prekybos apribojimams, žiniasklaidoje daugiau diskutuota priklausomybės nuo jo tema. Esą tai privertė susimąstyti reguliarius stikliuko kilnotojus.
 

„Nors alkoholizmo gydymo paslaugos suteikiamos, jos nepadaro pakankamo poveikio, taigi realios geriančiųjų problemos nesprendžiamos. Lietuvos valdžia kur kas labiau susitelkusi į draudimus ir akcizų didinimą, negu į žmonių gydymo, edukacijos sistemą, kuri būtų efektyvi“, – teigia tyrimą užsakiusios Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

 
Specialistai taip pat pastebi, kad per pastaruosius trejus metus viešojoje erdvėje pasirodė daug diskusijų apie priklausomybes. Tačiau gausu ir žalingos informacijos. Deja, dalis jos pasitarnauja mitams gilinti, o ne naikinti. „Žiniasklaidos atstovai kalbina ne specialistus, o žmones, kurie neturi kvalifikacijos, leidžiančios kalbėti ta tema. Jie prisistato ekspertais, tačiau skleidžia mokslu neparemtą informaciją. Žmonės orientuojami į mitines gydymo paslaugas – neaiškias psichoterapijas, kodavimą. Netrūksta pasisakančių, kad užsiėmimas aktyvia fizine veikla padeda įveikti priklausomybę. Tikros nepriklausomybės sportu nepagydysi. Apie tai reikėtų kalbėti kaip apie prevenciją esant rizikingam vartojimui, bet ne tada, kai jau yra rimta problema“, – teigia Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė.
 
Nėra kam gydyti
VU tyrime nustatyta, kad tik ketvirtadalis į atitinkamas institucijas besikreipusių asmenų mano, kad jiems buvo suteikta tinkama ir visapusiška pagalba. Viena galimų to priežasčių – eilės, tampančios valstybinių priklausomybės ligų gydymo įstaigų rykšte. Pagalbos ieškančiųjų srautai priklauso nuo sezoniškumo. Žmonės nenoriai gydosi prieš šventes ir laukia, kol praeis Naujieji metai, Velykos, Jonines. Todėl gruodį ar birželį priklausomybės ligų gydymo įstaigose pastebimi mažesni žmonių srautai. Kita nemaloni eilių priežastis – gydytojų trūkumas. RPLC trūksta gydytojų psichiatrų. Skyriuje gali būti tuščia lova, pacientą būtų galima priimti, bet nėra specialisto, kuris galėtų tai padaryti. Be to, biudžetinėms gydymo įstaigoms atlyginimų klausimu sunku konkuruoti su privačiais paslaugų teikėjais.
 
Tiesa, problema ne gydytojų paruošimas, mano, klinikos „Romuva“ direktorius Mindaugas Jasulaitis. Jis pastebi, jog tinkamos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje tiek, kad nors vežimu vežk. Su priklausomybių ligomis gali dirbti bet kuris psichiatras. Bėda ta, kad ne visiems specialistams patrauklus toks darbas. „Jie susiduria su ribotumu suteikiant pagalbą. Būna, kad pacientas vėl panyra į alkoholį. Pasirodo, kad jo pasiryžimas nebuvo toks nuoširdus. Tuomet visas gydytojo triūsas nueina perniek. Kiti išmoksta pasidžiaugti mažomis pergalėmis - kad jų gydytas žmogus mėnesį ar pusantro sugebėjo negerti. Licencijas turi daug specialistų, tačiau ne visi ryžtasi pasukti į šią sritį“, - teigė M.Jasulaitis.
 

L.S. skaičius 
41 – 
tiek proc. lietuvių galvoja, kad alkoholizmas – tai gyvenimo būdas arba žmogaus yda, apsileidimas.

 
Laukia panacėjos
Eilėje laukti nepajėgiantis asmuo, kol dar „neužgėrė“, gali kreiptis į privačias klinikas. Tačiau jų teikiamų paslaugų kainos kandžiojasi. Antai viena Vilniuje įsikūrusi privati klinika nurodo, kad už pirmąjį apsilankymą pas specialistą ir konsultaciją tektų pakloti 95 eurus, o pakartotini apsilankymai atsieitų 65 eurus. Dažniausiai didelė dalis girtuoklių gauna mažesnes pajamas.
Į gydytojus besikreipiantys žmonės paprastai nori gauti vieną tabletę, kuri stebuklingai išspręstų jų problemą. Į priklausomybių ligų centrą atėję jie nesupranta, kad laukia daug valios reikalaujantis, ilgas gydymo kelias. Tokį žmonių požiūrį lemia tinkamos informacijos stoka. Suveikia ir gynybiniai mechanizmai. Sunku sau pripažinti, kad aš turėsiu kaip reikiant pasistengti. Juk lengvos išeities tikisi ir kitų sutrikimų turintys žmonės. Pavyzdžiui, su papildomais kilogramais kovojančius žavi lozungas „valgau ir lieknėju“. Panašiu šūkiu dažnai vadovaujasi ir nuo alkoholio priklausomi asmenys - „nieko nedarau, bet pasveikstu“.
 
Lietuvoje gausu nuo seno įsigalėjusių netaisyklingų pagalbos būdų. Pavyzdžiui, gajus mitas, kad kodavimas padeda. Jis nereikalauja iš žmogaus nei laiko, nei pastangų. Deja, rezultatai būna trumpalaikiai. O jeigu ir būna ilgalaikė nauda, dažniausiai ne kodavimo, o šalia esančių žmonių, artimųjų, savipagalbos grupių dėka.
Į privačias klinikas besikreipiantys pacientai paprastai pasižymi stipresne motyvacija. Valstybinių įstaigų slenksčius minantieji dažnai kreipiasi bėdos prispirti: kamuojami abstinencijos būklės ar atvežti šeimos narių. Tokie asmenys patys nėra apsisprendę, kad nori mesti, o tai ypač apsunkina jų gydymą. Savaime suprantama, kad į privačias įstaigas kreipiasi socialiai geresnėje situacijoje esantys žmonės. Jie nėra praradę darbo, yra geriau adaptuoti, integravęsi į visuomenę. Tiesa, nutinka ir taip, kad alkoholikas į privačią kliniką ateina pastūmėtas antros pusės ultimatumo.

---

 
Komentaras 
Klaipėdos psichikos sveikatos centro direktorius Aleksandras Slatvickis:

- Visiškai galimas dalykas, kad pacientų netenkina teikiamos paslaugos. Jeigu kalbėtume apie finansavimą ir organizavimą, priklausomybių psichiatrija Lietuvoje, deja, lieka podukros vaidmenyje. Nuo XX a. pabaigos priklausomybių ligų centrai veikia penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Daug dešimtmečių šitie centrai buvo finansuojami pakankamai menkai, lėšų vos pakakdavo išgyventi. Jeigu finansavimas nepakankamas, negalime tikėtis geros paslaugos kokybės. Be to, reikia pripažinti faktą, kad psichiatrijoje daug metų egzistavo paviršutiniškas požiūris į priklausomus žmones ir priklausomybes. RPLC dirba profesionalai, bet ne vienam jų praeityje trūko kompetencijos, problemos supratimo. Manau, kad čia yra senos lėtinės problemos, kurios turi būti sprendžiamos. Gaunasi tokia grandinė. Finansavimas yra nepakankamas, o RPLC dėl to mažai konkurencinga su kitomis psichiatrinėmis tarnybomis. Vadinasi, specialistai pirmiausia eina dirbti į psichiatrijos įstaigas, o RPLC jaučia specialistų stoką. Todėl atsiranda eilės. Priklausomam žmogui eilė – smūgis žemiau juosmens. Jo motyvacija gali keistis, kas valandą, jam paslaugą reikia suteikti ypatingai greitai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!