S.Gentvilas: prie SAM norėjau atvežti sunkvežimį dumblo

Deimantė Gruodė
2020-01-24
„Ką įmonės pateikia, tuo aklai pasitikima. Jos pačios atlieka stebėseną, o abi kontroliuojančios institucijos turi mažai kompetencijos patikrinti, ar tai, kas yra pateikta, iš tikrųjų tiesa“, - situaciją komentuoja Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas (35 m.) po to, kai į viešumą išlindo aplinkos taršos skandalai, kuomet linksniuojami „Grigeo“ bei kitų susitepusių įmonių pavadinimai. Politikas stebisi: argi nebuvo įmanoma išgaudyti kenkėjų?
S.Gentvilas: prie SAM norėjau atvežti sunkvežimį dumblo
„Kas iš to, kad inicijuojami patikrinimai - jie visada turėjo vykti ir vyksta. Klausimas, kodėl nebuvo nustatyti pažeidimai?“ – sako parlamentaras Simonas Gentvilas.

- Šalį purto vienas po kito aplinkos taršos skandalai – kas daroma ne taip?
- Baisiausia tarša yra nematoma. Pradėkime nuo Černobylio radiacijos ir baikime vamzdžiu į vandenį, kai nematai, kas iš tikrųjų vyksta mūsų upėse. Šių dalykų žmonės nepajunta. Akivaizdu, jog aplinkosaugos institucijos ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nesugeba nustatyti pažeidimų. Atliekų perdirbėjas, toks kaip Alytuje, yra vienas iš dviejų šimtų subjektų, kurie iš padangų išima ratlankius ir, pavertę į granules, sudeda į kitą vietą. „Grigeo“ atveju nuotekų valyklų Lietuvoje, kurios turi taršos leidimus, yra beveik aštuoni šimtai. Kalbame apie skandalus, kurie yra gana elementarių įmonių problemos, ir jau suklystame. „Lašišos dienoraštis“ ketvertą dienų šaukė, jog iš „Vilniaus vandenų“ į Nerį pilamas plastikas, tačiau reikėjo visos žiniasklaidos dėmesio, jog imtų ir pastatytų filtrą bei pasakytų, kad kažkas kitas teršia aplinką, nors atsakingi būtent „Vilniaus vandenys“. Taigi situacija labai bloga.
 
- Kieno kaltę susiklosčiusioje situacijoje įžvelgiate jūs?

- Tai – tarpinstitucinis nesusikalbėjimas. Aplinkosaugos departamentas ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras: vieni atsakingi už įmonių veiklos sąlygas, kiti – už kvapų kontrolę arba triukšmą, arba vibraciją. Ir šios dvi institucijos nesugebėjo susišnekėti. Prieš ketvertą metų kalbėta, kad abi jas reikia jungti į vieną darinį arba bent jau sujungti funkcijas. Tai nevirto realybe. Bet akivaizdu, kad nesikooperuodamos tarpusavyje įstaigos praleidžia gana paprastus pažeidėjus. Štai, pavyzdžiui, Klaipėda: nueikime į miesto pagrindinį futbolo stadioną, kur jaučiamas nuolatinis naftos dvokas. O naftos perpumpavimo terminalai viso labo du. Negi neįmanoma sugauti kenkėjų? Arba pritaikyti sąlygas, idant sportuojantys profesionalūs futbolininkai arba jaunimas nedustų tame dvoke?..
 
- Sakėte, kad įžvelgiate ir sveikatos apsaugos ministro kaltės. Jam tai sakėte?
- Prieš kokius dvejus metus esu daręs smarvės demonstraciją prie Aplinkos ministerijos. Buvo rugsėjo mėnuo. Atvežęs sunkvežimį dumblo tokią pat demonstraciją norėjau surengti prie abiejų ministerijų, bet kadangi aplink Sveikatos apsaugos ministeriją yra daug kavinių, pagailėjau jų lankytojų. Tačiau akcentas buvo toks, kad Sveikatos apsaugos ministerija neturi nei instrumentų kvapams sugaudyti, nei teisingos metodikos. Šiandien aštuoni kvapo vienetai, kurie jau kenksmingi žmogaus sveikatai, yra labai aukšta norma gyvenamoje aplinkoje. Žmogus gali užuosti jau nuo vieno kvapo vieneto, o ministerija, spręsdama gyvenamosios aplinkos problemas, iš tikrųjų nepasistūmėjo, nes „kvepia“ ir kaimas, ir uostamiestis. Sudaromos uostytojų komisijos, bet normalios aparatūros nėra. Be to, aplinkos vertinimo procese tiek Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūra, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nesugeba įvertinti, modeliuoti taršos sklaidos. Ką įmonės pateikia, tuo aklai patikima. Jos pačios atlieka stebėseną, o abi kontroliuojančios institucijos turi mažai kompetencijos patikrinti, ar tai, kas yra pateikta, iš tikrųjų tiesa. Štai čia matau, kur turėtų stiprėti institucijos, kad proaktyviai žinotų, kokios technologijos yra naudojamos pasaulyje, kaip tai veikia aplinką ir kokių priemonių reikia tam sustabdyti.
Prieš trejus metus, kai kandidatavau į Seimą, liberalų politinėje programoje buvome įrašę tikslą, kad 2025 metais maudysimės Kuršių mariose. Tada kai kurie politologai pasišaipė sakydami, kas čia per kvailas tikslas, bet aš galiu pasidalinti savo straipsniu, kur aprašau, kokia yra Kuršių marių tarša ir kad tai yra visos Lietuvos taršos simptomas. Kasmet atliekama Aplinkos ministerijos stebėsena rodo, kad keturiasdešimt aštuoni procentai šalies telkinių - upių ir ežerų – nepatenkinamos būklės. Jei dabar „Grigeo“ pagauta už rankos – tai tik vienas elementų. Bet, kad mūsų paviršiniai vandenys yra užteršti dėl nevalytos nuotekų ar pramoninės taršos – faktas.
 
- Ar aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, jūsų nuomone, dirba gerai?
- Ministras gerai šneka, bet nemanau, kad gerai dirba. Nematau proaktyvių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti taip, jog ateityje tokie taršos atvejai neapsikartos. Kas pasikeis nuo to, kad intensyviau atliekami tyrimai, kuriems taikomos pasenusios metodikos? Kiek yra sustojusių įstatymų projektų, kurių valdantieji nepriima. Tai yra prarastas laikas su šiais „valstiečiais –žaliaisiais“ ir, man atrodo, reikėtų žiūrėti į perspektyvą. Kalbame ne tik opozicijos politikų lūpomis - prokuratūra tą patį sako apie Klaipėdos aplinkosaugos neveiksnumą. Tą patį kalba nevyriausybininkai. Man atrodo, aplinkosaugoje turime žiūrėti į priekį ir pripažinti, jog kol kas nėra atitinkamų veiksmų. Kas iš to, kad inicijuojami patikrinimai - jie visada turėjo vykti ir vyksta. Klausimas, kodėl nebuvo nustatyti pažeidimai?

 

Dosjė
Simonas Gentvilas (g. 1984 m. rugsėjo 28 d. Vilniuje) – Klaipėdos miesto politikas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) vicepirmininkas.
2016 m. pagal LRLS sąrašą išrinktas į LR Seimą.
Nuo šešiolikos metų mokėsi užsienyje. Pagal mokyklų apsikeitimo programą jis, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivis, gimnaziją baigė Švedijoje, Karlskronos mieste (2001–2004 m.).

Studijavo Švedijos, Norvegijos, Danijos, Belgijos, Austrijos ir Ispanijos universitetuose. 2007 m. studijas baigė Oslo universitete (sociologijos bakalauras), 2010 m. – Vienos universitete (miestų plėtros magistras).
2011 m. tapo Klaipėdos miesto mero patarėju.
Nuo 2013 m. yra LRLS Klaipėdos skyriaus pirmininkas, nuo 2015 m. rudens – LRLS vicepirmininkas.
Nuo 2014 m. pradžios, būdamas asociacijos „Klaipėdos regionas“ direktorius, į bendrus projektus telkė Klaipėdos regiono savivaldybes.
Nuo 2015 m. – Klaipėdos miesto tarybos narys, 12 narių vienijančios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas; Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas; AB „Klaipėdos energija“ ir UAB Klaipėdos autobusų parko stebėtojų tarybos pirmininkas.
2015–2016 m. dėstė Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

      S.Mikutis: dėl reabilitologų verčiamasi per galvą

      „Šiuo metu tikrai yra didžiulis gydytojų reabilitologų poreikis. Todėl įstaigų vadovai, siekiantys aukšto lygi...
      Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

      Reta liga sergančią Virginiją nustebino medicinos galimybės

      „Kuo daugiau veiklos, tada nėra kada dejuoti! Išmokau suprasti organizmo signalus ir rasti laiko poilsiui, supratau, ...

      Budinti vaistinė


      Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

      Ar nauji vaistai greičiau ateis į Lietuvą?

      Nuo kitų metų ES startuos svarbus sveikatos politikos pokytis – jungtinis sveikatos technologijų vertinimas (STV). Ar tai bu...
      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...

      razinka


      Sveika šeima


      Išmanusis muilas – švarioms linksmybėms

      Kad ir kiek žalos pridarė pandemija, tikėjome, kad šio to ir išmokė: rankų higienos taisykles mintinai galėjo išpyškinti ir suaugęs, ir pradinukas. Pasibaigus pandemijai, geriems įpročiams iškilo grėsmė būti užmirštiems. Laimei, higienos įgūdžių svarbos nepamiršta Lietuvos sveikatos mo...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Dirbtinį intelektą pasitelks vaistams gaminti

      Nuo „Chat GPT“ iki virtualių asistentų – dirbtinis intelektas (DI) tampa itin svarbiu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo atributu. Didesnę reikšmę jis įgauna ir medicinoje. Panaudojimo spektras itin platus: DI bus galima pasitelkti tiek atliekant tyrimus ar chirurgines procedūras, tiek ir gaminant vaistus.&...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Vyrai ir moterys (Nr.3)
      Henrikas Vaitiekūnas Vyrai ir moterys (Nr.3)
      Ar gudresnis valgo skaniau?
      Henrikas Vaitiekūnas Ar gudresnis valgo skaniau?
      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija

      Naujas numeris