Reikės sugrįžti prie ribojimų?
Liepos 1-ąją dieną pasibaigus daugiau nei pusę metų trukusiam karantinui liko galioti tik nedidelė dalis iki šiol taikytų reikalavimų – kaukių dėvėjimas kai kuriose uždarose erdvėse bei atstumų laikymasis viešojo maitinimo ir pasilinksminimų vietose.
 
Tačiau visuomenei dar nespėjus atsigauti nuo paskutinių suvaržymų pastaruoju metu ekspertai vis garsiau pasvarsto apie kai kurių griežtesnių priemonių grąžinimo galimybę ar netgi rudenį galbūt laukiantį dar vieną karantiną. Tokius pasvarstymus skatina nuo birželio pradžios lėtėjantys vakcinacijos tempai, plintanti koronaviruso delta atmaina, taip pat praėjusią savaitę po pertraukos vėl pradėjęs didėti naujų COVID-19 paros atvejų skaičius. Ekspertai prognozuoja, kad prie visų šių veiksnių rudenį gali prisidėti ir sezoniškumo aspektas.
 
„Jeigu nepasieksime ambicingų tikslų vakcinuojant žmones, didinsime riziką, kad rudenį iškils karantino grėsmės ir būtinybės“, – tokią prezidento nuomonę dar birželio pabaigoje žiniasklaidai perdavė jo vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialiniais klausimais Simonas Krėpšta.
Beje, dar žiemą prezidentas Gitanas Nausėda iškėlė tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. šalies populiacijos.
 
Kad daugėjant užsikrėtimų gali tekti grįžti prie suvaržymų, o dalis veiklų vėl būtų įmanomos tik su galimybių pasu, šią savaitę neatmetė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Jeigu atvejų skaičius spartės labai greitai ir matysime, kad ligoninės irgi pildosi iš paskos, man labai gaila, bet apie grįžimą prie vienokių ar kitokių suvaržymų, prie veiklų, kurios galimos tik naudojant galimybių pasą, teks sugrįžti“, – pirmadienį LRT Radijui teigė premjerė.
 
Tikisi Latvijos pavyzdžiu nesekti
Ekspertų nuomonė svarbi, tačiau su pandemijos valdymu susijusius sprendimus (kartais ir neatsižvelgdami į specialistų argumentus) vis tiek priima politikai.
Paklausta apie tai, kokie ribojimai, esant reikalui, galėtų būti vėl taikomi rudenį, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sėjonienė teigė, jog iš anksto apie tai pasakyti sunku – viskas priklausys nuo konkrečios rudenį susiklostysiančios situacijos.
„Priklausys nuo to, kiek rudenį turėsime pasiskiepijusių, kiek tarp sergančiųjų bus sunkių atvejų, kuriai sergančiųjų daliai reikės hospitalizacijos, kaip pildysis gydymo įstaigos, ar joms užteks pajėgumų teikti paslaugas kitomis ligomis sergantiems pacientams“, – sakė Seimo narė.
J.Sėjonienės teigimu, jei prireiktų konkrečių ribojimų, tai galėtų būti jau išbandytos priemonės, kurios „ypač nepaliestų žmonių darbinės veiklos“ – didesni ribojimai renginiams, viešoms veikloms, taip pat grąžintas privalomas kaukių dėvėjimas. Tam tikrai žmonių grupei atverti veiklas galėtų iš naujo panaudojamas galimybių pasas.  
 

„Tikiuosi, kad tokių priverstinių priemonių, kokių imamasi Latvijoje, nereikės“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto narė, konservatorė Jurgita Sėjonienė, turėdama galvoje Latvijos Vyriausybės priimtus nutarimus, leidžiančius darbdaviams atleisti darbuotojus, kurie iki rugsėjo vidurio neturės COVID-19 sertifikato, taip pat privalomai įpareigojančius pasiskiepyti medikus, socialinius darbuotojus ir mokytojus.

 
Prioritetas – „gyvas“ ugdymas
Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė sakė, jog apie rudenį galimai laukiantį karantiną ir jo suvaldymo planą „nesinori net ir galvoti“ – esą jam užbėgti už akių ir pasirengti rudeniui galima per vasarą.
 

Pasak Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, jeigu ir reikėtų kokių nors apribojimų, reikėtų būtinai užtikrinti, kad švietimo procesas vyktų kontaktiniu būdu: „Mokyklose žūtbūt privalo vykti ugdymas kontaktiniu būdu. Matome, kad dėl to kenčia ir emocinė sveikata (tiek vaikų, tiek bendrai visų dalyvaujančių švietimo procese), aišku, tai atsiliepia ir įgūdžiams. Todėl kontaktinis ugdymas būtų didžiausias prioritetas.“

 
Verslui, esant kritinei situacijai, pasak I.Pakarklytės, galėtų pasitarnauti jau išbandytas galimybių pasas.
Seimo narė įsitikinusi, jog rudeniui tinkamai pasirengti galėtų padėti spartesnė vakcinacija – čia esą išnaudotos dar ne visos „minkštosios“ priemonės.
„„Minkštosios“ priemonės: komunikacija, informacija, vakcinavimo centrų kūrimas ten, kur renkasi žmonės, kad ne jiems reikėtų atvykti, pavyzdžiui, į polikliniką, bet kad tie mobilūs centrai būtų populiariose lankytinose vietose, kur yra dideli žmonių srautai, pavyzdžiui, prie didelių prekybos centrų. Pasiekiamumas yra svarbus. Manau, kad dar daug komunikacijos galimybių nėra panaudota“, – teigė I.Pakarklytė.
 
Siekiant paskatinti vakcinavimą, Laisvės frakcijos seniūnė neatmeta ir tokių priemonių, kaip užsienyje taikomos paskatos, loterijos ar kiti rinkodaros elementai. I.Pakarklytės nuomone, papildoma paskata galėtų tapti ir paprastesnis judėjimas Europos Sąjungos viduje atostogų sezono metu. 
 
Kritikuoja ministeriją

Seimo opozicijoje dirbantis buvęs sveikatos apsaugos ministras, „valstietis“ Aurelijus Veryga taip pat įsitikinęs, jog dabar svarbiausia didinti vakcinacijos tempus: „Būtų gerai, kad Vyriausybė dabar kalbėtų ne apie kokius nors apribojimus rudenį, kurie bus ar nebus, o padarytų tai, ką reikėtų padaryti dabar – užsiimti skiepijimu, nes vakcinacijos greitis yra absoliučiai sulėtėjęs.“

 
A.Veryga kritikavo Sveikatos apsaugos ministeriją už nepakankamai išnaudojamas vakcinacijos priemones.
„Neaišku, kodėl ministerija taip ilgai nepriima sprendimo leisti vakcinuoti visur ir visiems: ir šeimos gydytojams, ir visoms gydymo įstaigoms, kur po karantino dabar nemažai žmonių lankosi. Ten nereikėtų specialiai žmonių kviesti – jie vis tiek ateina. Iki šiol neįsibėgėjo vakcinacija vaistinėse, kur irgi žmonės ateina įsigyti vaistų. Yra praktinių sprendimų, kuriuos reikėtų įgyvendinti nedelsiant“, – kalbėjo buvęs sveikatos apsaugos ministras.
 
Dėl ribojimų turi spręsti savivalda
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas įsitikinęs, jog kilus naujai pandemijos bangai, sprendimai dėl karantino ir su juo susijusių ribojimų turėtų priimti ne centralizuotai visos šalies mastu, bet patikėti savivaldybėms.
 

„Mes jau pirmosios ir antrosios pandemijos bangų metu sakėme, kad reikia daugiau teisių suteikti savivaldai, kuri vietoje mato, ką ir kaip reikia daryti. Kai šaliai uždedame kokį nors vieną trafaretą, tuomet pasekmės būna skirtingos“, – sakė socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.

 
A.Sysas mano, kad dėl centralizuoto sprendimų priėmimo labiausiai nukentėjo švietimo sistema: „Kai kitose šalyse moksleiviai nesimokė du ar tris mėnesius, mes – metus mokėmės nuotoliniu būdu, dėl ko, aišku, visa švietimo sistema nukentėjo.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!