SAM planuoja informacinę kampaniją apie skiepus nuo COVID-19

BNS, Giedrius Gaidamavičius
2021-02-19
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja vykdyti informacinę kampaniją apie skiepus nuo COVID-19. Taip pat pristatyta visuomenės nuomonės apklausa, kuria siekta išsiaiškinti žmonių nusiteikimą vakcinuotis, nerimo priežastis bei labiausiai paplitusius mitus.
SAM planuoja informacinę kampaniją apie skiepus nuo COVID-19
Ž.Simonaitytė

„Suprantame, kad žmonėms kyla įvairių baimių, neramumų ir tikrai turime visi patikinti žmones dėl vakcinos saugumo, nuraminti, kad tam tikri šalutiniai poveikiai, jeigu jie ir atsiranda, tai yra absoliučiai normalu ir lygiai taip pat suteikti bendrą informaciją, kada priklauso vakcinuotis, kur tai daryti, kaip tai sužinoti“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė SAM viceministrė Živilė Simonaitytė.
 
Pasak jos, ši kampanija bus vykdoma atsižvelgiant į tuo metu vakcinuojamas grupes, vykdant priemones, kurios galėtų būti paveikiausios konkretaus amžiaus žmonėms.
„Vienas pagrindinių dalykų, kaip mes planuojame dėlioti kampaniją, tai yra vadinamasis mūsų vakcinavimo grafikas ar planas. Kai mes matome pagal vakcinų gaunamus grafikus, kada kokios grupės vakcinavimas artėja, tai būtent informacijos srautas ir nukreipimas tai grupei, nes tai, kas galbūt aktualu dabartinei grupei, kas yra vyresni asmenys, jiems aktuali vienokia informacija, vėliau jaunesniems žmonėms, kitoms grupės tikrai yra aktuali kita informacija“, – sakė ji.

 
Viceministrės teigimu, kampanijos metu bus pasitelkiama televizija, spauda, internetiniai portalai, socialiniai tinklai.
Ministerija penktadienį pristatė visuomenės nuomonės apklausą, kurią atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Jos metu buvo siekiama išsiaiškinti ne tik tai, kokia dalis visuomenės yra nusiteikusi vakcinuotis, bet ir kokie dalykai žmonėms kelia daugiausiai nerimo, kokie mitai gajūs tarp žmonių.
 
Sausio 25–vasario 7 d. vykusio tyrimo metu buvo apklausti 1015 18–75 metų amžiaus šalies gyventojų. 
Pasak Ž. Simonaitytės, ministerija jau yra parengusi informavimo kampaniją, tačiau ši apklausa padės ją pakoreguoti, kad numatytos priemonės būtų tikslingesnės ir geriau atlieptų visuomenės poreikius.
Šios apklausos duomenimis, į klausimą „Ar Jūs nusiteikęs(-usi) skiepytis Europos sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19, kai turėsite tokią galimybę?“ iš 1015 respondentų „tikrai taip“ atsakė 41 procentas, „greičiau taip“ – 23 procentai.
Tuo tarpu neapsisprendę teigė esantys 16 procentų, „greičiau ne“ ir „ne“ atsakė po 10 proc. respondentų.
 

Apklausos rezultatus pristačiusio bendrovės „Spinter tyrimai“ direktoriaus Igno Zoko teigimu, tvirtai nusiteikę skiepytis dažniau yra vyrai ir labiausiai išsilavinę visuomenės atstovai. Tarp atsakiusių „greičiau taip“ daugiau vidutinio ir vyresnio amžiaus (46–65 metų) gyventojų. Įdomu tai, kad tarp neapsisprendusiųjų dominuoja 18–25 metų jauni žmonės. Labiau linkę nesiskiepyti – žemesnio išsimokslinimo mažesnių miestų gyventojai. Tuo tarpu nenusiteikusi skiepytis visuomenės dalis pagal demografines grupes pasiskirsto gana tolygiai, tiesa, joje kiek daugiau moterų. 
 
I. Zokas atkreipė dėmesį, kad linkę skiepytis labiau pasitiki oficialia informacija, ekspertais, viešai pasisakančiais gydytojais. Tuo tarpu kuo polinkis skiepytis yra mažesnis, tuo labiau pasitikima socialiniais tinklais arba labiau pažįstamais medikais.
 
Apklausos duomenimis, linkusių skiepytis nuostatas labiausiai lemia nenoras susirgti COVID-19 ir užkrėsti kitus, taip pat įsitikinimas, kad vakcina – vienintelis ir efektyviausias būdas kovoti su virusu. Skiepų atžvilgiu skeptiškai nusiteikę apklaustieji savo pasirinkimą dažniausiai grindė nenoru būti „bandomaisiais triušiais“, per mažu vakcinos ištyrimo lygiu, nepasitikėjimu, šalutinio poveikio baime.

 
Pasak I. Zoko, tikėjimo sąmokslo teorijomis nėra daug, tačiau tam tikrose visuomenės grupėse jos randa palankesnę dirvą skleistis. 
 Ž. Simonaitytė teigė, kad apklausa siekta tikslingai parinkti ir sudėlioti komunikacijos dėl COVID-19 vakcinos priemones.
„Mūsų pagrindinis tikslas, (...) kad tie, kurie dabar sako „greičiau taip“, taptų „tikrai taip“, tie, kurie yra neapsisprendę, pasislinktų bent jau arčiau „greičiau taip“ ir tie, kurie sako „greičiau ne“, mes jiems dar padėtume sukelti abejones“, – sakė viceministrė.
 
Statistikos departamento duomenimis, pirmąja vakcinos doze šiuo metu paskiepyta 113 tūkst. 208 žmonės, abiem dozėmis – 63 tūkst. 281.
Šiuo metu skiepijami asmenys, priklausantys prioritetinėms grupėms, tarp jų – vyriausio amžiaus gyventojai.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Šiais laikais žmogus psichologo ar psichoterapeuto paslaugas gali gauti ir neiškėlęs kojos iš namų. Visgi spe...
    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Kaniterapija onkologinius pacientus įtraukia į gyvenimą

    „Oksidacinis stresas yra daugelio ligų šaltinis. Jeigu organizmas pasirengia tariamai kovai, jis iškart silpnėja. Visgi nors apie pusę pacientų patiria stresą, šunys yra pajėgūs jį sumažinti“, – sakė kaniterapijos specialistas, knygos „Didysis šuns šeimininko vadovas“ a...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

    JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą

    Naujas numeris