„Saldainiai“ automobilių bakuose

Eimantas Šaulitis
2019-11-04
Atsinaujinančios energetikos vardas suterštas. Šaukštu deguto aplinkai draugiško medaus statinėje tapo palmių aliejus. Daugiausia jo sunaudojama ne sausainiams, kartais ir šakočiams gaminti, bet automobilių bakams užpilti. Augančiai palmių aliejaus paklausai patenkinti kertami nauji atogrąžų miškų plotai. Paradoksalu, bet tokie dalykai vyksta po kovos su klimato kaita vėliava.
„Saldainiai“ automobilių bakuose
Lietuvoje jau kuris laikas į degalus privaloma įmaišyti nustatytą dalį biodegalų. Viena pigiausių žaliavų – palmių aliejus.

Vartotojas nežinioje
Kol vieni atkakliai šifruoja smulkius užrašus ant saldumynų pakuočių, kita ranka net nesusimąstydami litrais pumpuoja palmių aliejų į automobilio baką. Lietuvoje jau kuris laikas į degalus privaloma įmaišyti nustatytą dalį biodegalų. Apie tai praneša ir degalinėse sutinkamas ženklinimas. Visgi biodegalas biodegalui nelygu. Jie gaminami iš perteklinių grūdų, rapsų, netgi atliekų. Tačiau viena pigiausių žaliavų – palmių aliejus. Iš ko pagaminti biodegalai, kuro papildymo vietoje nesužinosite. Gal ir norėtųsi apsaugoti nekaltus orangutangus, bet jūsų nuomonės niekas neklausia. Pusiau oficialiais duomenimis, Lietuvoje palmių aliejus maišomas tik į „Neste“ degalinėse parduodamą kurą.
 
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys siūlo įvesti atskirą žymėjimą kurui, kuriame yra palmių aliejaus. „Teisinga būtų įpareigoti žymėti visus, nesvarbu, jei tai būtų aktualu tik vienam tiekėjui. O kas jeigu situacija pasikeis? Kitas tiekėjas nuspręs atsivežti ką nors panašaus? Jeigu aišku, kad palmių aliejaus plantacijų sukeliamos pasekmės yra didesnės nei, pavyzdžiui, iškastinio kuro, aplinkai neabejingam piliečiui yra svarbu aiškiai tą suprasti ir suvokti. Padėtų, jei ant degalų čiaupo būtų konkrečiai nurodoma, kas įmaišyta į degalus. Šiandien niekas to nedeklaruoja, tad vartotojas lieka nežinioje“, - teigia K.Kupšys.

 

L. S. skaičius
20 
– tiek proc. palmių aliejaus Indonezijoje išgaunama nelegaliose plantacijose.
 

Traukinio neaplenks
Visuotinį susirūpinimą kelia prognozė, kad palmių aliejaus naudojimas iki amžiaus vidurio padvigubės. Dabartinės tendencijos šią perspektyvą išpildo su kaupu. Briuselyje jau priimtas sprendimas, kad Europos Sąjungoje palmių aliejaus turi nelikti biodegaluose iki 2030 metų. Europinio traukinio aplenkti Lietuvoje nesiveržia ir Aplinkos ministerija. „Atskirų ribojimų įvedimas dėl konkrečios žaliavos kol kas nėra svarstomas. Kiekvienoje ES šalyje iki nurodyto termino pirmos kartos biodegalai galės sudaryti ne daugiau nei septynis procentus. Todėl Europos Sąjungos lygmeniu matoma tendencija mažinti pirmos kartos biodegalų, įskaitant ir pagamintų iš palmių aliejaus, kiekį“, – teigia Aplinkos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vyresnysis patarėjas Tomas Aukštikalnis.
 
Dar neseniai palmių aliejus biodegaluose matytas kaip puiki išeitis kovojant su klimato kaita. Dabar tai skamba kone kaip keiksmas, nes išaugusi jo paklausa paskatino atogrąžų miškų naikinimą. Alternatyva palmių aliejui – rapsai ir sojos. Tačiau ne viskas taip paprasta. Šioms pakaitinėms kultūroms, norint gauti tą patį aliejaus kiekį, kuris būtų gaunamas iš alyvpalmių, reikia skirti didesnius žemės plotus. Be to, rapsams reikia daugiau trąšų ir pesticidų.
 

„Daug galima kalbėti apie tai, kad turėtume atsisakyti galimybės biodegalus gaminti iš palmių aliejaus, bet turim ir atsakyti į klausimus, kas turėtų būti alternatyva“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis.

 
Paprastas sprendimas
Teoriškai situaciją gelbėti turėtų sertifikatai, įrodantys, kad aliejus pagamintas iš alyvpalmių, kurioms pasodinti nebuvo naujai kertamas miškas. Visgi ekspertai pastebi, kad tai - ne panacėja. Legalaus palmių aliejaus naudojimas didina bendrą produkto poreikį, taip netiesiogiai skatina nelegalią jo gavybą. Vis dėlto ne visi keliai veda į aklavietę. Palmių aliejaus Lietuvos degalinėse galėtų nelikti. Ir net nereiktų griebtis valdžios taip mėgstamų draudimų. Ekspertai sutaria, kad paprasčiausias variantas būtų kuro, pagaminto iš palmių aliejaus, Lietuvoje nebelaikyti biodegalais. „Nebūtų draudžiama jų naudoti, tiesiog nebeliktų paskatos. Pats tiekėjas, kuris atveža biodegalus iš palmių aliejaus, vartotojams pasiūlytų kitą kurą, nes pagal galiojančias taisykles jis privalo maišyti biodegalus į įprastą kurą. Jis tuomet rinktųsi tuos, kuriuos užskaito kaip privalomą maišymą“, – sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

 
Šiai minčiai pritaria bioetanolį gaminančios įmonės direktorius Jurgis Polujanskas. „Ką nors uždrausti, jeigu tai yra naudinga verslui, – neįmanoma. Nereikia skatinti palmių aliejaus naudojimo, traktuojant jį kaip biodegalus“, – sako verslininkas.
Taip, tokiu atveju palmių aliejaus neliktų kur dėti. Ir ne, degalų kainoms toks pokytis neatsilieptų. Visoje ES šiuo metu trečdalis biodegalų gaminama iš palmių aliejaus. Lietuvoje ši dalis mažesnė – tik apie 20 proc. Taip yra dėl palyginti stiprios vietos biopramonės, kuri pagamina konkurencingą ir pigią produkciją. Galų gale biodegalai tėra tarpinis variantas. „Nuo dvidešimt trečiųjų metų pamažu bus mažinamas palmių aliejaus kiekis. Sutinku, kad elektrą galime matyti kaip perspektyvą, bet nesutinku, kad artimiausiu metu ji bus puikiai prieinama. Dabar yra Europos Sąjungos reikalavimai. Biodegalai – efektyviausias būdas jiems pasiekti“, - sakė Energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vyriausiasis specialistas Aurimas Salapėta.

 

Svetur
Nuo kitų metų pradžios Prancūzijoje iš palmių aliejaus pagamintas kuras nebebus laikomas biodegalais. Vis dėlto realu, kad užsivėrus vienoms durims, verslininkai ims belstis į kitas. Gamintojai jau investavę nemenkus pinigus, tad iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai gali užplūsti kitas stambiąsias Europos rinkas. Todėl Prancūzijos pavyzdžiu pasekti jau raginama Vokietijos Vyriausybė.

 
Komentaras
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė:

- Pastebiu, kad visuomenėje apie palmių aliejų yra diskutuojama gana mažai, o diskusijos, kurios vyksta, dažniausiai liečia panaudojimą maisto produktuose, jų poveikį žmonių sveikatai, menkai paliečiama alyvpalmių auginimo įtaka klimato kaitai. Menką žmonių žinojimą apie palmių aliejų biodegaluose rodo ir visuomenės nuomonės tyrimai. Žiniasklaidoje paskelbti „Sprinter tyrimai“ rezultatai, kurie parodė, kad tik devyni procentai lietuvių nurodė žiną, kad palmių aliejus gali būti pilamas į biodegalus. Reikia daugiau viešai matomų diskusijų ir informacijos apie biodegalų gamybą ir jų sudėtį. Juk palmių aliejų biodegaluose galima pakeisti Lietuvoje užauginamais produktais - iš rapsų ar javų pagamintais biodegalais, kurie atitinka aukščiausius ES standartus, yra eksportuojami į užsienį.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Daniel Naumovas: su koronavirusu žmonės susitvarkys

    Daniel Naumovas: su koronavirusu žmonės susitvarkys

    Santaros klinikų Biobanko vadovas Daniel Naumovas tapo prestižinio „EuCARE“ projekto koordinatoriumi Lietuvoje. Medici...
    Pūslėje - penki litrai šlapimo

    Pūslėje - penki litrai šlapimo

    Jono (71 m.) ligos istorija – detektyvas, kurio kaltininko medikai nerado kelerius metus. Prastai pasijutęs vyriškis ...

    Budinti vaistinė


    Klaipėdietės vaistininkės patarimai vykstantiems į Jūros šventę

    Klaipėdietės vaistininkės patarimai vykstantiems į Jūros šventę

    Savaitgalį pajūryje susirinks daugybė žmonių norinčių pasimėgauti tradicine Jūros švente. Specialistai įspėja, kad Klaipėdo...
    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...

    Sveika šeima


    Kaip nepasiklysti tarp jaunystės eliksyrų

    Atrodyti jaunatviškai ir didžiuotis puikia išvaizda – svarbu daugeliui moterų, tačiau neretai pasirenkama netinkama strategija grožiui puoselėti, pastebi profesionali medicinos kosmetologė Gerda Venclovaitė.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Prancūzus COVID-19 užkniso juodai

    Nepaisant protestų ir nusiteikusių prieš privalomą vakcinaciją prancūzų minių, parlamentas ryžtingas – su pandemija kovos tomis priemonėmis, kurios veikia. Nuo šiol nevakcinuotų prancūzų gyvenimas taps itin ribotas, kad būtų kaip įmanoma labiau sumažinta kronaviruso plitimo grėsmė.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kokia galva, tokia ir kalba
    Henrikas Vaitiekūnas Kokia galva, tokia ir kalba
    Apie Palangos merą ir psichinę sveikatą
    Palmira Rudalevičienė Apie Palangos merą ir psichinę sveikatą
    203-oji diena
    Henrikas Vaitiekūnas 203-oji diena

    Naujas numeris



























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica