„Kurį laiką buvau vienas dideliame universiteto pastate kartu su apsauga. Neslėpsiu, šiek tiek nejauku dirbti visiškai tuščiame universitete, išlaikant distanciją“, - apie darbą karantino sąlygomis pasakojo Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Rimvydas Petrauskas (47 m.).
„Norinčiųjų studijuoti mediciną niekada netrūksta. Buvo tam tikras nuogąstavimas, kad galbūt šiemet užsienio studentai vengs studijų svetur. Bet, kaip rodo pirmieji duomenys, Medicinos fakultetas, panašu, ir vėl sulauks daug tokių studentų“, - sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. VU archyvo nuotr.
- Dar nė vienam rektoriui neteko kadencijos pradėti ypač sudėtingomis sąlygomis – per karantiną. Kaip su tuo sekėsi dorotis?
- Kitaip planavau pradėti kadenciją. Tiesą sakant, ją planavau pradėti nuo atviro universiteto idėjos atveriant visus universiteto kiemelius (dabar atvėrėme, bet tada, balandžio pirmąją, visus teko aklinai užverti) visuomenei. Pandemija sujaukė planus kadencijos pradžioje. Tiesa, pirmasis mėnuo buvo kiek ramesnis, mažiau kontaktinių ir oficialių susitikimų, taigi buvo neblogas laikas ramesniam startui. Taip sutapo, kad užgriuvo itin daug organizacinių reikalų: Šiaulių universiteto jungimas prie VU, studijų proceso perkėlimas į nuotolinį mokymą, gavome pasiūlymą tapti Nacionalinio vėžio instituto dalininku. Dėl pastarojo per anksti komentuoti. Dar tik sudaryta darbo grupė, kuri net nepradėjo dirbti.
- Jūs vienas pirmųjų, raginusių aukoti rezidentams, idant jie būtų aprūpinti apsaugos priemonėmis...
- Tai buvo bendra idėja su Vilniaus universiteto neliečiamojo kapitalo fondu. Be abejo, mūsų medikai tuo metu ir dabar atsiduria kovos su pandemija priešakyje. Galvojome, kaip jiems padėti ne vien simboliniais paramos žodžiais, bet ir realia pagalba, pavyzdžiui, aprūpinant apsaugos priemonėmis.
- Kaip galvojate, ar pandemija turės įtakos medicinos studijoms: ar jaunuoliai, pamatę, kaip medikai kovojo su viruso sukeltomis pasekmėmis, nepabūgs rinktis šios specialybės?
- Manau, kad tai gali dar labiau sustiprinti norą stoti į mediciną. Norinčiųjų studijuoti šią specialybę niekada netrūksta. Buvo tam tikras nuogąstavimas, kad galbūt šiemet užsienio studentai vengs studijų svetur. Bet, kaip rodo pirmieji duomenys, Medicinos fakultetas, panašu, ir vėl sulauks daug tokių studentų.
- Kaip universiteto mokslininkai prisidėjo prie pandemijos suvaldymo?
- Vilniaus universitetas pasiūlė pagalbą Vyriausybei identifikuojant tas vietas, kur reikėjo greitos mokslinės paramos. Mūsų matematikai ekonometrai, kurie derina matematinius ir ekonominius metodus, padėjo prognozuoti pandemijos plėtrą šalyje. Kai kurie išankstiniai jų pasakymai leido suvaldyti krizę, nepaisant to, kad buvo apskaičiuoti daug didesni skaičiai. Laiku parodyta galima ligos plitimo trajektorija leido valdžios atstovams priimti griežtesnius apribojimus, kurie pasiteisino.
Gyvybės mokslų centro viena laboratorijų per neįtikėtinai trumpą laiką iš mokslinės buvo pritaikyta į tokią, kur galėjo būti atliekami COVID-19 testavimai. Iš Nemenčinės, kur buvo vienas koronaviruso židinių, atėjo didžioji banga mėginių, tekusių šiai, kad ir ne didelei, laboratorijai.
- Rektoriau, ar šiuo metu egzaminai tebevyksta?
- Mes vieni pirmųjų priėmėme racionalų sprendimą semestrą kelti į nuotolines studijas, nors buvo prognozuojama, jog maždaug birželį sulauksime karantino pabaigos. Tai apėmė ne tik paskaitas, bet ir egzaminų sesiją, darbų gynimus. Tai tikrai neįprastas formatas - dėstytojams teko prisitaikyti ir sugalvoti, kaip turi vykti egzaminavimas bei nuotoliniai darbų gynimai.
Suprantama, iš pradžių buvo visokių strigimų, pamatėme silpnąsias vietas, bet stengiamės kiek įmanoma jas koreguoti.
Jau nuo šio penktadienio beveik keturi tūkstančiai absolventų baigs universitetą, įvairūs fakultetai įteiks diplomus. Apsisprendėme diplomų ceremoniją organizuoti gyvai, didžiajame kieme, taip pagerbdami absolventus, kurie kantriai, nuosekliai mokėsi bakalauro ar magistro studijose.
Tai yra krizinis semestras, vykęs sudėtingomis, išskirtinėmis sąlygomis. Kita vertus, tikiuosi, kad jis didelių padarinių – nei finansinių, nei organizacinių - nesukėlė. Krizės visuomet ateina ir praeina...
- Ar ruošiatės antrajai viruso bangai rudenį?
- Mūsų apsisprendimas yra toks: nuo rugsėjo pradžios studijos startuoja įprastu būdu. Tačiau, įvertinę dabartinę patirtį, esame pasirengę scenarijui, kas būtų, jeigu prasidėtų antroji viruso banga. Aišku, yra rekomendacijos kiek įmanoma laboratorinius darbus sutankinti pirmaisiais mėnesiais, jeigu lapkritį, kaip prognozuojama, užkluptų antroji viruso banga, idant perėjimas į nuotolinį mokymąsi būtų sklandesnis negu pavasarį.
- Viena nuolatinių temų itin menkos dėstytojų algos...
- Tik išrinktas rektoriumi pradėjau kalbėti ne tik apie algas, bet ir apie švietimo bei mokslo vietą mūsų visuomenėje: kaip mes ją vertiname; ar lygiuojamės į pažangiausias pasaulio šalis, kuriose švietimas visuomet yra prioritetas? Tikrai norime ir siekiame, kad valstybės investicijos į mokslą smarkiai didėtų ir pradėtų artėti prie deklaruojamo bei siekiamo bent jau dviejų procentų nuo BVP dydžio. Kartu neužmirštame, kad universitetai, kurie didžiąja dalimi finansuojami už viešuosius pinigus, turi būti pasirengę visuomenei ir valstybei pateikti aiškiai suprantamą ataskaitą apie veiklą ir pasiektus rezultatus.
- Švietimo įstaigų tinklo pertvarkai pritariate?
- Vyksta Šiaulių universiteto integravimas. Tikimės, kad nuo kitų metų sausio mėnesio Šiaulių universitetas virs Vilniaus universiteto Švietimo akademija. Liko paskutinis žingsnis Seime – šiuo metu jau prasidėjo svarstymai.
Dosjė
Prof. Rimvydas Petrauskas Vilniaus universiteto rektoriumi inauguruotas 2020 m. balandžio 1 d., universitetui einant 441-uosius metus.
Vilniaus universitete jis įgijo istorijos bakalauro, magistro ir humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Studijavo ir stažavosi Bazelio, Berlyno, Greifsvaldo ir Krokuvos universitetuose, Vokietijos istorijos institute Varšuvoje, Herderio institute Marburge (Vokietija). Paskelbė monografijų ir straipsnių iš LDK tyrimų srities, yra kelių tarptautinių akademinių organizacijų narys, dešimties mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys.
Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas, Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos narys, buvęs Istorijos fakulteto dekanas (2012–2020), Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas, Valstybinės lituanistinių tyrimų sklaidos programos pirmininkas, Aukštojo mokslo tarybos narys.
Apdovanotas Vilniaus universiteto rektoriaus premijomis už mokslo ir pedagoginę veiklą (2003, 2009, 2019), Lietuvos nacionaline mokslo premija (2019), Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2018), Lenkijos Respublikos ordino Riterio kryžiumi (2019).
Komentuoti: