Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės va­rik­lis – nau­jo­vių ne­bi­jan­tys pro­fe­sio­na­lai

Deimantė Gruodė
2022-01-13
„Kas pas mus at­vyks­ta, gau­na iš­ties aukš­tos ko­ky­bės pa­slau­gas, įskai­tant chi­rur­gi­nę pa­gal­bą. Daug ką pa­sa­ko vien tai, kad at­va­žiuo­ja gy­dy­tis net pa­cien­tai iš Vil­niaus ir Kau­no“, – tuo di­džiuo­ja­si Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės (RKL) me­di­kai. Net 81 pro­cen­tas šio­je uos­ta­mies­čio li­go­ni­nė­je tei­kia­mų pa­slau­gų yra tre­ti­nio lyg­mens, o kai ku­rios auk­sa­ran­kių bei di­džiu­lę pa­tir­tį su­kau­pu­sių chi­rur­gų at­lie­ka­mos ope­ra­ci­jos uni­ka­lios ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Eu­ro­po­je.
Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės va­rik­lis – nau­jo­vių ne­bi­jan­tys pro­fe­sio­na­lai
Didžioji Respublikinės Klaipėdos ligoninės praėjusių metų naujovė – krašto gyventojams pradėta teikti kolonoskopijos paslauga su nejautra. Procedūros metu yra ištiriamas žmogaus žarnynas, diagnozuojamos įvairios ligos ir, be abejo, operacijos metu šalinami rasti įvairūs dariniai.

Modernus Dienos chirurgijos centras
 

„Kaip yra pa­sa­kęs ame­ri­kie­čių fi­lo­so­fas ir psi­cho­lo­gas Vil­ja­mas Džeim­sas, vi­si no­ri pa­keis­ti pa­sau­lį, bet nie­kas ne­no­ri pra­dė­ti nuo sa­vęs. O mes 2014 me­tais kaip tik pra­dė­jo­me po­ky­čius nuo sa­vęs įkur­da­mi vi­siš­kai nau­jo mo­de­lio gy­dy­mo pa­da­li­nį – Die­nos chi­rur­gi­jos cen­trą. Šis pa­da­li­nys yra nu­to­lęs nuo li­go­ni­nės ir iš­si­dės­tęs be­veik dvie­jų tūks­tan­čių kvad­ra­ti­nių met­rų pa­tal­po­se, kur yra įreng­tos ke­tu­rios mo­der­nios ope­ra­ci­nės, po­ope­ra­ci­nė ste­bė­ji­mo pa­la­ta, pa­to­gios pa­la­tos pa­cien­tams, gy­dy­to­jų kon­sul­ta­ci­jų ir ap­žiū­rų ka­bi­ne­tai“, – pri­va­lu­mus var­di­ja Die­nos chi­rur­gi­jos cen­tro, kur at­lie­ka­mos tik tre­ti­nio ly­gio pa­slau­gos, va­do­vė Sva­ja Kun­dro­tie­nė.

 
Pa­sak jos, kas­met cen­tre pri­ima­ma nau­jų gy­dy­to­jų ir slau­gy­to­jų, di­dė­ja kon­sul­ta­ci­jų, at­lie­ka­mų ope­ra­ci­jų ir pro­ce­dū­rų skai­čius.
„Die­nos chi­rur­gi­jos cen­tro veik­la yra nu­kreip­ta į anks­ty­vą li­gų diag­nos­ti­ką ir gy­dy­mą. At­lie­ka­mos tau­so­jan­čios, ma­žai in­va­zi­nės ope­ra­ci­jos, už­ker­tan­čios ke­lią vys­ty­tis li­gai, ap­sau­gan­čios nuo gre­sian­čio or­ga­no pa­ša­li­ni­mo.
 
Mū­sų li­go­ni­nės Die­nos chi­rur­gi­jos cen­tre kon­sul­tuo­ja ir ope­ruo­ja įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai: tai yra akių li­gų gy­dy­to­jai, bur­nos, vei­do ir žan­di­kau­lių chi­rur­gai, aler­go­lo­gai-kli­ni­ki­niai imu­no­lo­gai, ab­do­mi­na­li­niai chi­rur­gai, ko­lo­nos­ko­puo­to­jai, aku­še­riai-gi­ne­ko­lo­gai, uro­lo­gai, or­to­pe­dai trau­ma­to­lo­gai ir, ži­no­ma, anes­te­zio­lo­gai-re­a­ni­ma­to­lo­gai. Kiek­vie­nos sri­ties gy­dy­to­jai, tie, ku­rie kon­sul­tuo­ja ir ope­ruo­ja, at­lie­ka pa­grin­di­nes, į die­nos chi­rur­gi­jos są­ra­šą įei­nan­čias ope­ra­ci­jas, taip pat la­bai daug kon­sul­ta­ci­jų. At­vyks­tan­čių pa­cien­tų srau­tai tik įro­do, kad mū­sų įstai­ga po­pu­lia­ri, rei­ka­lin­ga, o re­gio­nų gy­ven­to­jai itin ge­rai ver­ti­na gy­dy­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ją, iš­ty­ri­mo ir gy­dy­mo ga­li­my­bes“, – sa­ko cen­tro va­do­vė.
 
Per­nai cen­tre su­teik­ta maž­daug 33-35 tūkst. kon­sul­ta­ci­jų. Ope­ra­ci­jų skai­čiai ir­gi įspū­din­gi: nuo ke­lių šim­tų, tik ati­da­rius cen­trą, da­bar, pra­ėju­sių me­tų duo­me­ni­mis, su­skai­čiuo­ja­ma dau­giau nei 4 tūkst. sėk­min­gų ma­žų­jų die­nos chi­rur­gi­jos ope­ra­ci­jų. Akių li­gų sky­riu­je, ku­ris ir­gi įsi­kū­ręs Die­nos chi­rur­gi­jos cen­tre, at­lie­ka­mos ka­ta­rak­tos, vo­kų pa­to­lo­gi­jos ir ki­tos chi­rur­gi­nės ope­ra­ci­jos. Of­tal­mo­lo­gai tai­ko gel­to­no­sios dė­mės pa­to­lo­gi­jos gy­dy­mą me­di­ka­men­ti­nė­mis in­jek­ci­jo­mis į už­pa­ka­li­nę akies ka­me­rą.
 
„Kiek­vie­nais me­tais įdie­gia­me po nau­jo­vę. Prieš tre­jus mo­der­niu la­ze­riu pra­dė­tos ma­žai in­va­zy­vios he­ma­ro­ji­nių maz­gų ope­ra­ci­jos. Pas­ta­ro­sios nė­ra nau­jie­na Lie­tu­vo­je, ta­čiau iki šiol jos bu­vo at­lie­ka­mos tik pri­va­čiuo­se cen­truo­se, kur pa­cien­tams už jas ten­ka mo­kė­ti. O mū­sų cen­tre ap­draus­tie­siems pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu ir tu­rin­tiems šei­mos gy­dy­to­jo ar­ba spe­cia­lis­to siun­ti­mą mo­kė­ti ne­rei­kia – gy­dy­mą ap­mo­ka li­go­nių ka­sos.
 
Taip pat di­džio­ji mū­sų pra­ėju­sių me­tų nau­jo­vė – siek­da­mi už­tik­rin­ti kom­for­tą Klai­pė­dos kraš­to gy­ven­to­jams pra­dė­jo­me teik­ti ko­lo­nos­ko­pi­jos pa­slau­gą su ne­jaut­ra. Pro­ce­dū­ros me­tu yra iš­ti­ria­mas žmo­gaus žar­ny­nas, diag­no­zuo­ja­mos įvai­rios li­gos ir, be abe­jo, ope­ra­ci­jos me­tu ša­li­na­mi ras­ti įvai­rūs da­ri­niai“, – pa­sa­ko­ja cen­tro va­do­vė, pri­dur­da­ma, jog daž­niau­siai pa­cien­tai į na­mus iš­lei­džia­mi dar tą pa­čią die­ną, net dvy­li­kos va­lan­dų ne­iš­bū­nant li­go­ni­nė­je, ži­no­ma, jei­gu jų svei­ka­tos būk­lė yra ge­ra.




Pri­ori­te­tas – šiuo­lai­kiš­kos la­pa­ros­ko­pi­nės ope­ra­ci­jos
„Pil­vo ir en­dos­ko­pi­nės chi­rur­gi­jos sky­riu­je tei­kia­ma pil­vo chi­rur­gi­jos pa­gal­ba, tarp jų – ir tre­ti­nio ly­gio, vi­sos Klai­pė­dos ir Že­mai­ti­jos kraš­to gy­ven­to­jams. Mū­sų pri­ori­te­tas – la­pa­ros­ko­pi­nės ope­ra­ci­jos, kuo­met pil­vo sie­no­je pa­da­ro­mi ke­li ne­di­de­li iki 0,5-1 cm pjū­viai. Ži­no­ma, jei­gu nė­ra kon­train­di­ka­ci­jų. To­kios ope­ra­ci­jos yra šiuo­lai­ki­nės, la­biau tau­so­jan­čios au­di­nius, tiks­les­nės, o svar­biau­sia po jų žy­miai grei­tes­nė pa­cien­tų re­a­bi­li­ta­ci­ja“, – pa­sa­ko­ja RKL Pil­vo ir en­dos­ko­pi­nės chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas, ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­jas Ne­ri­jus Ka­se­lis.
Di­džiu­lę la­pa­ros­ko­pi­nių ope­ra­ci­jų pa­tir­tį su­kau­pęs chi­rur­gas įvar­di­ja ir dau­giau pri­va­lu­mų: sa­ko, kad to­kių ope­ra­ci­jų me­tu ne tik ma­žiau trau­muo­ja­mi au­di­niai, bet žy­miai ge­res­nė pa­ki­tu­sių au­di­nių vi­zu­a­li­za­ci­ja. Vaiz­das pa­di­di­na­mas ke­le­tą kar­tų, tad ga­li­ma tiks­liau ir žy­miai sau­giau ope­ruo­ti.
 

„Pa­gal at­lie­ka­mų vie­na­me sky­riu­je ope­ra­ci­jų spek­trą, ma­nau, kad esa­me ly­de­riai li­go­ni­nė­je. La­pa­ros­ko­pu ope­ruo­ja­me vi­sus pil­vo or­ga­nus: tai yra skran­dis, dvy­li­ka­pirš­tė žar­na, ke­pe­nys, tul­žies pūs­lė, ka­sa, bluž­nis, sto­ro­ji ir tie­sio­ji žar­nos. Pas­ku­ti­niu me­tu vis la­biau orien­tuo­ja­mės į spar­čiai be­si­vys­tan­čias mi­ni­ma­liai in­va­zy­vias ope­ra­ci­jas, kai or­ga­nai ša­li­na­mi na­tū­ra­liais ta­kais, sie­kiant dar la­biau su­ma­žin­ti chi­rur­gi­nės in­ter­ven­ci­jos įta­ką pa­cien­tui. Tai­gi, kas pa­ten­ka pas mus, gau­na aukš­čiau­sio ly­gio šiuo­lai­ki­nę chi­rur­gi­nę pa­gal­bą“, – pa­sa­ko­ja Pil­vo ir en­dos­ko­pi­nės chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas, ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­jas Ne­ri­jus Ka­se­lis.

 
Sky­riaus ve­dė­jas skai­čiuo­ja, kad bent dvy­li­ka ope­ra­ci­jų yra pa­da­rę pir­mie­ji Lie­tu­vo­je. Pa­vyz­džiui, 2007 m. la­pa­ros­ko­pu at­lik­ta ka­sos, dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos pa­ša­li­ni­mo ope­ra­ci­ja – pa­sau­ly­je tai ga­lė­jo at­lik­ti tik ke­tu­ri cen­trai. 2010 m. per vie­ną pjū­vį nu­tu­ki­mo chi­rur­gi­jos ope­ra­ci­ja bu­vo at­lik­ta pir­mo­ji Bal­ti­jos ša­ly­se, o gal­būt ir Ry­tų Eu­ro­po­je. Vie­nas svar­biau­sių chi­rur­go dar­bų – 2016 m. pa­cien­tei, sir­gu­siai skran­džio vė­žiu, jis at­li­ko uni­ka­lią ope­ra­ci­ją: pro makš­tį pa­ša­li­no vi­są skran­dį ir abi tau­ki­nes kar­tu su limf­maz­giais. N.Ka­se­lis pa­žy­mi, kad sky­rius ša­lies mas­tu tu­ri su­kau­pęs di­džiau­sią – sep­ty­nio­li­kos me­tų – pa­tir­tį skran­dį ope­ruo­jant la­pa­ros­ko­pu.
 
Įdo­mus fak­tas yra tai, kad N.Ka­se­lis yra am­bi­dekst­ras, ki­taip ta­riant, chi­rur­gas ga­li ope­ruo­ti vie­no­dai ge­rai abiem ran­kom.
„Kiek do­mė­jau­si li­te­ra­tū­ro­je, am­bi­dekst­rų pa­sau­ly­je yra vos 0,3 pro­cen­to žmo­ni­jos. La­pa­ros­ko­pi­nė­je chi­rur­gi­jo­je tai yra di­džiu­lis pri­va­lu­mas, nes ga­li­ma dirb­ti su ke­liais in­stru­men­tais vie­nu me­tu. Kai abi ran­kos dir­ba tei­sin­gai, ir ope­ra­ci­jos vyks­ta grei­čiau“, – sa­ko N.Ka­se­lis.



Taiko aukščiausio lygio intervencijas
RKL Or­to­pe­di­jos trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riu­je at­lie­ka­ma 60-70 proc. tre­ti­nio ly­gio pa­slau­gų.
„Tre­ti­nio ly­gio pa­slau­gos yra tos, kai jų ne­ga­li at­lik­ti at­ra­mi­nės li­go­ni­nės kraš­te ir jie to­kius pa­cien­tus per­siun­čia į cen­trus. Su­dė­tin­gi kau­lų lū­žiai, ypač są­na­ri­nių pa­vir­šių, dau­gy­bi­nės trau­mos, en­drop­ro­te­za­vi­mo kom­pli­ka­ci­jos, są­na­rio pa­kar­to­ti­niai en­dop­ro­te­zo kei­ti­mai, są­na­rio pe­ri­pros­te­ti­nė in­fek­ci­ja, kai rei­ka­lin­ga iš­im­ti są­na­rį ir im­plan­tuo­ti spei­so­rius (lai­ki­nas są­na­rys – red.), po to pa­kar­to­ti­nė ope­ra­ci­ja kei­čiant iš spei­so­riaus į re­vi­zi­nį są­na­rį, kau­li­nės plas­ti­kos de­for­ma­ci­jų tai­sy­mas ir taip to­liau.
 
Dar yra daug ope­ra­ci­jų, ku­rias mes vie­nin­te­liai at­lie­ka­me. Pas­ta­rai­siais me­tais da­ro­me plaš­ta­kos ope­ra­ci­jas: rie­ši­nio nykš­čio są­na­rio en­dop­ro­te­za­vi­mo, taip pat pa­ties rie­šo są­na­rio en­dop­ro­te­za­vi­mo ope­ra­ci­jas. Šio­se sri­ty­se kol kas esa­me do­mi­nuo­jan­tys ir vie­nin­te­liai. Rie­šo ope­ra­ci­jų per me­tus at­lie­ka­me apie de­šimt, o rie­ši­nio nykš­čio są­na­rio – apie tris­de­šimt“, – pri­va­lu­mus var­di­ja Or­to­pe­di­jos trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Val­das Ma­čiu­lis.
Jo va­do­vau­ja­ma­me sky­riu­je yra 32 lo­vos, sta­cio­na­re per me­tus gy­do­ma 2,5 tūkst. pa­cien­tų ir ati­tin­ka­mai at­lie­ka­mas pa­na­šus skai­čius ope­ra­ci­jų.
 

„Tad mū­sų, gy­dy­to­jų or­to­pe­dų trau­ma­to­lo­gų, dar­bas ga­na in­ten­sy­vus, pro­duk­ty­vus. Ne­re­tai nau­do­ja­me ir tris, ir ke­tu­rias ope­ra­ci­nes. Dar­buo­to­jų šian­dien tu­ri­me pa­kan­ka­mai, gal­būt net dau­giau ne­gu ki­ti Lie­tu­vo­je – še­šio­li­ka gy­dy­to­jų or­to­pe­dų trau­ma­to­lo­gų. Už­tai grei­tai ir daug dir­ba­me. Jei­gu pa­cien­tai pas mus at­va­žiuo­ja ir iš Vil­niaus, ir iš Kau­no, ir iš Pa­ne­vė­žio, ir iš Šiau­lių, tik­riau­siai tai daug ką pa­sa­ko apie mū­sų sky­riaus dar­bą“, – sa­ko Or­to­pe­di­jos trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Val­das Ma­čiu­lis.

 
„Esa­me pir­ma­sis spe­cia­li­zuo­tas Pul­mo­no­lo­gi­jos sky­rius Va­ka­rų Lie­tu­vo­je, įkur­tas 1988 me­tais, ku­ria­me ak­ty­viai nau­do­ja­mos nau­jau­sios tech­no­lo­gi­jos plau­čių li­goms diag­no­zuo­ti ir gy­dy­ti. Esa­me vie­nas iš pen­kių cen­trų Lie­tu­vo­je, tai­kan­tis ast­mos bio­lo­gi­nę te­ra­pi­ją“, – pa­sa­ko­ja Pul­mo­no­lo­gi­jos aler­go­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Ma­rius Zo­lu­bas.
 
Kiek­vie­nais me­tais sky­riu­je gy­do­ma apie tūks­tan­tį pa­cien­tų, am­bu­la­to­riš­kai kon­sul­tuo­ja­ma apie 7 tūkst. At­lie­ka­mos nau­jau­sios diag­nos­ti­nės pro­ce­dū­ros: fib­rob­ron­chos­ko­pi­ja, fluo­res­cen­ti­nė bron­chos­ko­pi­ja, krū­ti­nės ląs­tos rent­ge­ni­niai ir ul­tra­gar­si­niai ty­ri­mai. Pla­tus funk­ci­nių ir aler­go­lo­gi­nių ty­ri­mų spek­tras, da­lis jų, be Klai­pė­dos, at­lie­ka­mos tik Vil­niu­je ir Kau­ne. O in­ter­ven­ci­nės pro­ce­dū­ros, to­kios kaip trans­bron­chi­nės biop­si­jos in­ters­ti­ci­nėms plau­čių li­goms ir pe­ri­fe­ri­niam plau­čių vė­žiui diag­no­zuo­ti, taip pat krio­biop­si­jos (cen­tri­niam plau­čių vė­žiui ir ki­tiems en­dob­ron­chi­niams pa­ki­ti­mams ve­ri­fi­kuo­ti), lai­ko­mos itin aukš­to ly­gio.
 

„Diag­no­zuo­jant ir gy­dant plau­čių vė­žį di­džiu­lė pro­ble­ma pa­sau­ly­je yra ta, kad daž­niau­siai pa­cien­tai krei­pia­si, kai li­ga bū­na pa­žen­gu­si, nes pra­di­nė­se jos sta­di­jo­se nė­ra simp­to­mų, dėl ko žmo­gus kreip­tų­si į gy­dy­to­jus. Ta­čiau pa­si­tai­ko pa­cien­tų, ku­rie re­gu­lia­riai tik­ri­na­si svei­ka­tą kas­met, ypač jei­gu ky­la ko­kių nors įta­ri­mų. Ty­ri­nė­ji ir ap­tin­ki plau­čiuo­se ži­di­nu­ką. Kuo­met li­ga nė­ra iš­pli­tu­si, vi­sai ki­tos gy­dy­mo ga­li­my­bės“, – ak­cen­tuo­ja Pul­mo­no­lo­gi­jos aler­go­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Ma­rius Zo­lu­bas.

 
Europos prostatos MRT kompetencijos centras

Be stip­rių Ra­dio­lo­gi­jos bei To­mog­ra­fi­jos sky­rių tre­čio ly­gio pa­slau­gos bū­tų ne­įma­no­mos. Prieš gy­dy­da­mas vi­sų pir­ma tu­ri tiks­liai ži­no­ti, nuo ko li­go­nį gy­dy­si. Taip kal­ba šių li­go­ni­nės sky­rių ve­dė­jas Ar­tū­ras Čiu­va­šo­vas.
 

„Kad ga­lė­tu­me pa­dė­ti ko­le­goms kli­ni­cis­tams, be abe­jo, ten­ka dirb­ti įvai­rio­se sri­ty­se. Vie­na mū­sų li­go­ni­nės stip­rių­jų sri­čių – pa­cien­tų pro­sta­tos ty­ri­mai. Taip pat esa­me ga­vę tarp­tau­ti­nę ak­re­di­ta­ci­ją kaip Eu­ro­pos pro­sta­tos MRT kom­pe­ten­ci­jos cen­tras. Tai­gi mū­sų at­lie­ka­mi MRT ty­ri­mai yra ana­lo­giš­ki kaip bet kur ki­tur Eu­ro­po­je – Vo­kie­ti­jo­je, Olan­di­jo­je ar Šve­di­jo­je“, – sako Ra­dio­lo­gi­jos bei To­mog­ra­fi­jos sky­rių ve­dė­jas Ar­tū­ras Čiu­va­šo­vas

 
„Be to, at­lie­ka­me uni­ka­lias pro­ce­dū­ras, ko dar nie­kas ne­da­ro Lie­tu­vo­je, o mes jau dve­jus me­tus tuo už­si­i­ma­me – tai yra pro­sta­tos biop­si­jos MRT kon­tro­lėje, va­di­na­si, įta­rus vė­žį mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so me­tu bū­tent iš to ži­di­nio, ne­ba­dy­da­mi vi­sos pro­sta­tos, ga­li­me pa­im­ti mė­gi­nu­kus, kaip re­ko­men­duo­ja­ma pa­gal da­bar­ti­nes Eu­ro­pos uro­lo­gų aso­cia­ci­jos gai­res. Tai­gi, ma­ty­da­mi ži­di­nį, biop­si­ją ima­me tie­siai iš jo. Mū­sų li­go­ni­nė bu­vo tarp ini­cia­to­rių, idant mi­nė­tas ty­ri­mas bū­tų įtrauk­tas į li­go­nių ka­sų kom­pen­suo­ja­mų są­ra­šą ir kad pa­cien­tai ga­lė­tų gau­ti šią pro­ce­dū­rą ne­mo­ka­mai“, – tei­gė sky­riaus ve­dė­jas.
Li­go­ni­nė vie­na pir­mų­jų Lie­tu­vo­je 2013 me­tais įsi­gi­jo tri­jų tes­lų apa­ra­tus. Tuo­met tai bu­vo di­džiu­lis pro­ver­žis, lei­džian­tis pra­plės­ti pa­slau­gų spek­trą ir diag­nos­ti­ką at­lik­ti daug tiks­liau.
 
Li­go­ni­nė­je yra pra­dė­tos da­ry­ti nau­jos mi­ni­ma­liai in­va­zi­nės gy­do­mo­sios pro­ce­dū­ros – ab­liaci­jos. Tai yra na­vi­ki­nių ži­di­nių su­ar­dy­mas mik­ro­ban­go­mis, karš­čiu ar­ba šal­čiu. Pro­ce­dū­ra at­lie­ka­ma kom­piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos kon­tro­lė­je, ne­da­rant pa­pil­do­mų pjū­vių. Tai yra vi­siš­kai nau­jo ti­po pro­ce­dū­ros, ku­rios Va­ka­rų re­gio­ne anks­čiau ne­bu­vo at­lie­ka­mos.


 
Dėl krū­ties vė­žio iš­ti­ria vie­no ap­si­lan­ky­mo me­tu
„Li­go­ni­nė­je tu­ri­me Krū­tų diag­nos­ti­kos cen­trą, kur dir­ba itin pa­ty­rę spe­cia­lis­tai. Va­do­vau­ja­mės vie­no lan­ge­lio prin­ci­pu, kuo­met vie­no ap­si­lan­ky­mo me­tu pa­cien­tei daž­niau­siai at­lie­ka­ma ir ma­mog­ra­ma, ir krū­tų echos­ko­pi­ja. Jei­gu yra pa­ki­ti­mų, pa­si­tel­kia­me krū­tų mag­ne­ti­nį re­zo­nan­są, ku­rį ir­gi pui­kiai at­lie­ka ir ty­ri­mą įver­ti­na mū­sų spe­cia­lis­tai. Taip pat ga­li­me pa­siū­ly­ti ir vi­są ope­ra­ci­nio gy­dy­mo spek­trą. Tiek krū­tų tau­so­jan­čias ope­ra­ci­jas, tiek mas­tek­to­mi­jas, tiek krū­tų re­konst­ruk­ci­jas ki­tais au­di­niais“, – apie esa­mas ga­li­my­bes pa­sa­ko­ja RKL Krū­tų li­gų diag­nos­ti­kos cen­tro va­do­vė chi­rur­gė on­ko­lo­gė Mig­lė Sta­ky­tė.
 

Me­di­kė džiau­gia­si, kad tu­ri­ma pa­žan­gi apa­ra­tū­ra lei­džia įver­tin­ti pa­ki­ti­mus, ne­ma­to­mus ma­mog­ra­fi­jos su ul­tra­gar­si­nių ty­ri­mų me­tu.
„Dar tu­ri­me au­to­ma­ti­nį echos­ko­pą, ku­rio pa­gal­ba nu­sta­to­me itin anks­ty­vas krū­ties vė­žio sta­di­jas, ga­li­ma ap­tik­ti net ke­tu­rių mi­li­met­rų na­vi­kus. Tad jei anks­čiau krū­tų vė­žį nu­sta­ty­da­vo­me ant­ros tre­čios sta­di­jos, kuo to­liau, tuo daž­niau diag­no­zuo­ja­me pir­mos ant­ros sta­di­jos li­gą“, – sa­ko M.Sta­ky­tė.
To­kio cen­tro rei­ka­lin­gu­mu ne­abe­jo­ja­ma. Pa­sak jos, vi­sų pir­ma mo­te­ris ra­miau ir sau­giau jau­čia­si, kuo­met jai ne­rei­kia va­ži­nė­ti iš li­go­ni­nės į li­go­ni­nę. Ji vi­sas rei­kia­mas pa­slau­gas gau­na vie­to­je.
 
„Jau vien kai tu su­ži­nai, kad tau yra įta­ria­ma on­ko­lo­gi­nė li­ga, bū­na kaip griaus­ti­nis iš gied­ro dan­gaus: daug įtam­pos ir ne­ži­nios, kas bus to­liau. Kiek esu klau­si­nė­ju­si pa­cien­tes, jos džiau­gia­si, kad nė­ra blaš­ky­mo­si, vis­kas grei­tai, tiks­liai at­lie­ka­ma vie­no­je vie­to­je – nuo diag­nos­ti­kos iki gy­dy­mo pa­bai­gos“, – ak­cen­tuo­ja šio cen­tro va­do­vė.
 
Nef­ro­lo­gi­jos sky­riu­je, kur tei­kia­ma įvai­ria­pu­sė nef­ro­lo­gi­jos pa­gal­ba tiek sku­biems, tiek pla­ni­niams li­go­niams vi­są pa­rą, gy­do­ma apie 500 li­go­nių per me­tus. Taip pat vei­kia pe­ri­to­ni­nės dia­li­zės cen­tras.
„Mū­sų tech­no­lo­gi­nė ba­zė ge­ra: tu­ri­me nau­jai įsi­gi­ję ge­rą plaz­mofe­re­zės apa­ra­tą, he­mo­dia­li­zėms skir­ta įran­ga ir­gi ge­ra. At­lie­ka­me inks­tų biop­si­jas. Itin re­tai ko­kį li­go­nį mums ten­ka iš­siųs­ti į aukš­tes­nio ly­gio Kau­no ar San­ta­ros kli­ni­kas“, – pa­sa­ko­ja Nef­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Ar­vy­das Dar­ge­vi­čius.
 

„Ka­dan­gi esa­me toks cen­tras, ku­ris ša­lia tu­ri uro­lo­gus, ko­o­pe­ruo­ja­mės su jais, dėl to iš­lo­šia mū­sų pa­cien­tai, ka­dan­gi jiems ne­rei­kia nie­kur ki­tur va­žiuo­ti. Jei­gu įta­ria­me na­vi­ką, iš kar­to to­kį pa­cien­tą siun­čia­me kon­sul­ta­ci­jos pas ko­le­gas uro­lo­gus. Vis­kas yra čia pat vie­to­je, ne­rei­kia nie­kur blaš­ky­tis“, – pa­sa­ko­ja Nef­ro­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Ar­vy­das Dar­ge­vi­čius.


 

Interviu
RKL di­rek­to­rius Da­rius Ste­pon­kus:

- Kaip ver­ti­na­te Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos už­mo­jus dėl gy­dy­mo įstai­gų tin­klo re­for­mos Klai­pė­dos kraš­te?
- Vi­sa­da gy­ve­ni­me no­ri­si pa­sto­vu­mo, bet svei­ka­tos sek­to­riu­je ne­įma­no­ma to tu­rė­ti nie­ka­da. Kei­čia­si li­gos, kei­čia­si gy­dy­mo me­to­di­kos, kei­čia­si ir vi­suo­me­nės gy­ve­na­mo­sios vie­tos pa­si­skirs­ty­mas. Ti­kė­tis, jog vis­kas bus taip kaip prieš de­šimt me­tų, ne­ver­ta. Tad kiek­vie­ną re­for­mą pa­si­tin­ku kaip ne­iš­ven­gia­mu­mą. Aiš­ku, kiek­vie­no­je re­for­mo­je yra ir pliu­sų, ir mi­nu­sų. Ko ge­ro, nė­ra nė vie­no ge­ni­jaus, ku­ris tik­tai vie­nas ži­no­tų, ko­kių rei­kia per­tvar­kų, kad nuo to vi­siems bū­tų ge­riau.
Ma­nau, kad mi­nis­te­ri­ja ir jai pa­val­džios įstai­gos at­li­ko vi­sus rei­kia­- mus na­mų dar­bus, o da­bar jau tie­siog yra kiek­vie­nos įstai­gos, kiek­vie­nos sa­vi­val­dy­bės, kiek­vie­no re­gio­no pa­si­rin­ki­mas. Ži­no­da­mas, kad re­for­mos po­ky­čiai svei­ka­tos sek­to­riu­je yra ne­iš­ven­gia­mi, ra­miai pa­si­tin­ku šį pro­ce­są. Pa­si­ti­kiu mū­sų įstai­gos dar­buo­to­jais, me­di­kais – tai yra tik­ri sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lai, ge­ban­tys ir mo­kan­tys dirb­ti įvai­rio­se si­tu­a­ci­jo­se ir ti­kiuo­si iš vi­sų re­for­mų tei­gia­mų da­- ly­kų pa­cien­tams bei dar­buo­to­jams.
81 pro­cen­tas šian­die­ną mū­sų pa­slau­gų yra tre­ti­nio lyg­mens. Ant­ri­nės pa­slau­gos tei­kia­mos tik Skuo­do fi­lia­le. Va­di­na­si, ati­tin­ka­me tuos rei­ka­la­vi­mus ir kri­te­ri­jus, ku­rie yra ke­lia­mi bū­tent tre­ti­nio ly­gio pa­slau­goms.
 
- Ten­ka skai­ty­ti, kad jū­sų uos­ta­mies­čio chi­rur­gai daž­nai yra vie­ni pir­mų­jų, at­lie­kan­čių itin su­dė­tin­gas ope­ra­ci­jas...
- Iš tik­rų­jų, nuo se­no Klai­pė­dos re­gio­nas gar­sė­jo chi­rur­gi­ja ir ap­skri­tai me­di­ci­nos pro­gre­su. Tur­būt tai vyks­ta dėl to, kad tas kraš­tas pri­trau­kia ne­ma­žai žmo­nių, ku­rie gy­ve­ni­me sie­kia šiek tiek dau­giau. Pa­to­gus gy­ve­ni­mas sos­ti­nė­je ar ki­tur gal­būt įne­ša tam tik­rą pa­sy­vu­mo gai­dą, o čia su­si­ren­ka žmo­nės, ku­riems kiek­vie­ną die­ną rei­kia ko nors nau­jo, kas ypač rei­ka­lin­ga chi­rur­gui. Ma­nau, kad tas va­rik­lis yra bū­tent tai, jog prie ko­man­dos pri­si­jun­gia spe­cia­lis­tai, ku­rie no­ri ir ne­bi­jo nau­jo­vių. Kar­tais pa­juo­kau­ju, kad me­di­kais ga­lė­tu­me ap­rū­pin­ti dar ke­le­tą li­go­ni­nių, ka­dan­gi jie, ypač gy­dy­to­jai, no­ri pas mus dirb­ti, ži­no­da­mi pui­kų mū­sų įstai­gos mik­ro­kli­ma­tą, pui­kias są­ly­gas sa­ve re­a­li­zuo­ti, lanks­tų va­do­vy­bės po­žiū­rį į jų dar­bą. Aš sa­vo pa­vyz­džiu sten­giuo­si ro­dy­ti, kad kiek­vie­nas žmo­gus li­go­ni­nė­je, ar tai bū­tų sky­riaus ve­dė­jas, ar šluo­jan­tis kie­mą, yra ver­tas pa­gar­bos, nes kiek­vie­nas pri­si­de­da prie to, kad li­go­ni­nė  bū­tų gra­žes­nė ir ge­res­nė.
 
- Ko­kie jū­sų, kaip va­do­vo, už­da­vi­niai re­for­mos aki­vaiz­do­je?
- Ma­nau, kiek­vie­no va­do­vo pa­grin­di­nis už­da­vi­nys – kad vi­sa ko­man­da ei­tų vie­na kryp­ti­mi ir bū­tų tin­ka­mai mo­ty­vuo­ta. Po­zi­ty­vus po­žiū­ris į dau­ge­lį pro­ble­mų ir­gi pa­pil­do­mas sti­mu­las žmo­nėms bū­ti drą­siems ir veik­ti.
Kaip ir kiek­vie­nas šiuo­lai­ki­nis va­do­vas, ma­nau, kad yra svar­bus ben­dras spren­di­mas, ben­dras su­si­ta­ri­mas ir įsi­klau­sy­mas į pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jas. Ma­no, kaip va­do­vo, tai vie­nas pa­grin­di­nių veiks­nių, leidžiančių prog­no­zuo­ti, kad tu­rė­si­me tei­gia­mus re­for­mos re­zul­ta­tus.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Nekrozuojantis fascitas: mėsą ėdanti bakterija

      Nekrozuojantis fascitas: mėsą ėdanti bakterija

      Monika (50 m.) gyveno saugų gyvenimą, kol vieną dieną nesusirgo mirtina liga, kurios per stebuklą ir juodą gydytojų darbą pavyko a...
      Iš pirmų lūpų: ką reiškia būti pacientu ir gydytoju Švedijoje

      Iš pirmų lūpų: ką reiškia būti pacientu ir gydytoju Švedijoje

      „Kartais atrodo, kad čia daug kas palikta natūraliai atrankai. Kita vertus, kai būklė rimta, reaguojama greitai“, &nda...

      Budinti vaistinė


      Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

      Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

      Vasaros laikas neatskiriamas nuo išvykų ir atostogų. Visai nesvarbu ar renkamės ilgesnę kelionę, ar savaitgalio poilsį pajū...
      Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

      Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

      Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus s...

      Sveika šeima


      Aktyvių pramogų priešas – mėšlungis

      Karštos vasaros dienos, aktyvus sportas ar mėgavimasis vandens telkinių teikiamais malonumais gali pasižymėti ne tik smagiomis akimirkomis, bet taip pat ir veriančiu raumenų skausmu – mėšlungiu. Jis gali surakinti šlaunis, blauzdas, pėdas, kaklą, rankas, plaštakas, pilvą ir net raumenis ties šonkauliais. BENU vaistinės ekspert...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Narkotikai karo lauke: visi kaltina visus

      Dar gegužės mėnesį Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė perėmusi intriguojantį rusų kario skambutį namo, kuriame jis prašė atsiųsti narkotikų. Tiesa, visomis įmanomomis nuodėmėmis priešus kaltina abiejų kovojančių šalių propagandos.

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Diena, nepanaši į kitas
      Henrikas Vaitiekūnas Diena, nepanaši į kitas
      Egzistencija, pagrindžianti realybę
      Henrikas Vaitiekūnas Egzistencija, pagrindžianti realybę

      Naujas numeris