Pinigų trūksta
Seime pristatytas penkiolikos Lietuvos nepriklausomų ekspertų ir nevyriausybinių organizacijų parengtas planas „Psichikos sveikata 2030“, skirtas Lietuvos psichikos sveikatai stiprinti, vargu ar sulauks finansavimo. Skaičiuojama, kad pirmiesiems pokyčiams įgyvendinti reiktų apie 25 mln. eurų per trejus metus, tačiau sveikatos apsaugos ministrė tvirtina, kad tokios sumos skirti neįmanoma. „Noriu pabrėžti, kad visai vaikų sveikatai pradedant nuo gimimo iki pilnametystės, turime tik dvigubai daugiau, todėl viltis, kad tokią sumą galėsime skirti, nereikėtų. Reikia diskutuoti, kad būtų priimti geriausi sprendimai, kad būtų tinkamai ir efektyviai panaudotos lėšos, kurios mūsų jau yra numatytos“, - paaiškino ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Tokia poziciją ji išsakė prieš beveik dvi savaites vykusios konferencijos „Psichikos sveikatos politika Europoje ir Lietuvoje 10 metų po Helsinkio konferencijos: nuo pokyčių vizijos iki rezultatų“ metu.
 
Kvies bendradarbiauti
Plane daugiau dėmesio raginama skirti sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai pirminiame lygyje, savižudybių prevencijai, vaikų psichikos sveikatai stiprinti.
Ekspertai ragina investuoti į pasiūlytas priemones ir kasmet didinti naujo pobūdžio paslaugų apimtį. Jų manymu, tokiu būdu pavyktų sumažinti priklausomybę nuo dabartinės paslaugų infrastruktūros, kuri remiasi didelėmis uždaromis įstaigomis, pertekliniu medikamentiniu gydymu ir kuriai būdingas neracionalus išteklių naudojimas bei žmogaus teisių pažeidimai.
Parengtos rekomendacijos bus išsiųstos visoms suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms, bus kviečiama jas palaikyti ir siekti, kad esminiai išdėstyti principai taptų bendru visos psichikos sveikatos sistemos dalyvių tikslu.
Iniciatoriai tikisi, kad šio plano svarstymas sutelks aktyvius piliečius, jų organizacijas, politikus, psichikos sveikatos priežiūros paslaugų vartotojus ir jų artimuosius, specialistus, akademinį sektorių ir žiniasklaidą itin reikalingam proveržiui atsirasti.
 
Tarp kitko
Dar 2007 metais LR Seimas patvirtino Psichikos sveikatos strategiją. Tuo metu ekspertų ji vadinta pažangiausia Rytų Europoje. Deja, strategija iki šiol taip ir nebuvo įgyvendinta.

---

 
Nuomonės
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas Valentinas Mačiulis:
 
- Turime praktiškai geriausią organizacinę strūktūrą: psichikos sveikatos centrus, kiekvienas kurių yra sukomplektuotas ir skirtas 20 tūkstančių gyventojų. Aišku, trūksta kontrolės ir metodinio vadovavimo. To padaryti nesugeba net Lietuvos psichiatrų asociacija. Svarbiausia yra kokybiškas darbas ligonio naudai. Kadangi daugiau kaip pusė psichikos sveikatos centrų yra privatūs, svarbu užtikrinti, kad jie laikytųsi nuostatų, suvoktų savo užduotis. Kartu su šeimos gydytojais jie sudaro pirminę grandį. Visa tai reikia kruopščiai sustyguoti. Būtina sutvarkyti vaikų psichiatrijos tarnybą, kuri yra visiškai pabirusi ir fantazijų pasaulyje. Reikia vykdyti suicidų programą, užtikrinti pagalbą, daugiau dėmesio skirti pirminei ir antrinei profilaktikai, kad būtų užkirstas kelias būklėms sunkėti. Bendradarbiauti su socialinės pagalbos institucijomis, socialiniais darbuotojais, pedagogais. Visi šie ryšiai būtini, kad galėtume sukaupti jėgas vienam tikslui.
Įvairių pseudo organizacinių struktūrų išgalvojimas ir jų finansavimo reikalavimas – ne išeitis.
Trūksta ne lėšų ir ne darbo jėgos, o sugebėjimų. Pirmiausia Vyriausybė turi susitvarkyti su girtavimo, narkotikų vartojimo problemomis. Būtina prevencijos programa, pagalba žmonėms krizių metu, gyvenimo sąlygų gerinimas, kova su nedarbu. Stacionaruose reikia įsisavinti visas gydymo priemones: elektroimpulsinę terapiją, sukeltų potencialų tyrimus. Rezistentiškos depresijos sudaro daugiau kaip trečdalį visų depresijų, jos nebus tinkamai gydomos, jei nebus įsidiegtos elektroimpulsinės terapijos, kurios Lietuvoje šiuo metu yra tik vienoje ligoninėje.
 
 VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė:

- Gaila, kad moderni, į žmogų orientuota Psichikos sveikatos strategija neįgyvendinama. Vienas esminių jos elementų – tinkama psichikos sutrikimus patyrusių ar negalią turinčių žmonių teisių apsauga, o šiai užtikrinti pasaulyje nerasta geresnio recepto kaip nepriklausomas išorinis stebėsenos mechanizmas. Lietuvoje kol kas šis principas sulaukia aršaus priešinimosi, pvz., Seimo kontrolierių ataskaita apie gausius žmogaus teisių pažeidimus vienoje psichiatrijos ligoninėje sulaukė sovietmetį primenančio puolimo.  
Tokia reakcija mažai stebina, nes sovietinės psichiatrijos paveldas budriai saugomas - nepaisant Pasaulio sveikatos organizacijos, Jungtinių Tautų bei NVO kritikos, Lietuvoje vis dar dominuoja paternalistinis biomedicininis modelis bei farmakoterapija. Šiai skiriama keliasdešimt kartų daugiau valstybės lėšų nei psichologinėms terapijoms. Toks šokiruojantis netolygumas sukuria psichikos sutrikimus patyrusių bei psichikos negalią turinčių asmenų priklausomybę nuo vaistų bei mažina jų socialinės integracijos galimybes, vis dar dominuoja izoliavimas uždarose įstaigose, kur gausu žmogaus teisių pažeidimų. Tai pažeidžia šių žmonių teises bei blogina šeimų gyvenimo kokybę.
Teikia vilčių, kad SAM ima kalbėtis apie šiuos žmogaus teisių pažeidimus, sudaryta darbo grupė siekiant pakeisti 2014 kovą patvirtintą PSO ir JT standartų neatitinkantį psichikos sveikatos strategijos ir savižudybių prevencijos priemonių planą, taip pat žadama imtis priemonių užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą vaikams ir šeimoms, įskaitant Vaiko raidos centro išgelbėjimą bei regioninių tokių centrų steigimą, ko laukia dešimtys tūkstančių Lietuvos šeimų su raidos sutrikimus turinčiais vaikais.