Neturi žinių ir gebėjimų
Nosį riečiantį kvapą suuosti galima ne tik išvykus į atostogų į kaimą. Klaipėdoje kunkuliuoja aistros dėl pietinėje miesto dalyje tvyrančios smarvės. Dūstantys pajūrio žmonės, ne kartą mitingavo, organizavo eisenas, bet situacija nesikeičia. Visgi nemalonūs kvapai anaiptol nėra tik klaipėdiečių galvos skausmas. Lietuvoje sunkiai besurasi kampelį, kur gyventojai būtų patenkinti įkvėpiamu oru. Galima pamanyti, kad šalies miestai virsta, jei ne Senovės Roma, tai bent jau Kristinos Sabaliauskaitės romanuose aprašytu XVI-XVIII a. Vilniumi. Skundai dėl smarvės šiomis dienomis reiškiami Ukmergėje, Alytuje, Šilutėje (srutos). Dažniausiai miestelėnai baksnoja į konkrečius objektus, reiškia pasipiktinimą, kad ant jų galvos nupuolusios nelaimės priežasties – smarvės šaltinio - niekas nesiaiškina, puolama ir jų akimis neveiksni miesto valdžia, tik spėliones galintys pateikti vietiniai specialistai. Pasirodo, kad dėl Lietuvą apgaubusio nematomo smarvės debesies kaltos įstatymuose žiojinčios skylės.
 
Kaltos čia ir, kaip pripažįstama, ilgai trunkančios kvapų kontrolės procedūros, ir gyvas nesusipratimas skirstant kompetencijas. Kvapų kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, taigi ir kiekvieno mūsų namuose, vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Tik viena bėdelė... Taršos šaltinio ši įstaiga aiškintis neturi įgaliojimų. Ūkio subjektus prižiūri aplinkos apsaugos departamentas, o konkrečiai aplinkos apsaugos inspektoriai. Vieša paslaptis, kad pastarieji purtosi šios pareigos. Juolab niekas nesiginčija, kad aplinkos apsaugos inspektoriai neturi žinių ir gebėjimų tikrinti sąlygų, susijusių su visuomenės sveikatos sauga, laikymosi. Jie įmones tikrina tik remdamiesi aplinkosauginiais kriterijais. Galiausiai, taršos leidimuose kvapų kontrolės sąlygos, susijusios su visuomenės sveikatos sauga, nenustatomos. Kompetencijos padalytos tarp dviejų ministerijų, kurios baksnoja pirštais viena į kitą, o problema lieka nesprendžiama. Galutinis rezultatas – kontrolė, iš kurios naudos tiek pat, kiek iš pernykščio sniego.
 

L. S. skaičius 
209 
– tiek skundų dėl kvapų, SAM duomenimis, sulaukta 2018 m. Tai dvigubai daugiau nei metais anksčiau.

 
Kvapas – ne teršalas
„Problema, kad aplinkos apsaugos inspektoriai neretai nenori nagrinėti skundų, jei skundžiamasi kvapais. Įprastai tokie skundai persiunčiami nagrinėti NVSC, tačiau nebandoma išsiaiškinti ūkinės veiklos sąlygų, kodėl atsirado ir sklinda kvapai, ūkio subjektai neįpareigojami taikyti tinkamas aplinkosaugos priemones, kurios padėtų išvengti ar apriboti kvapų sklidimą“, – teigia SAM Sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Žukienė.  
Aplinkos ministerijos teigimu, Europos Sąjungos teisės aktuose ir juos įgyvendinančiuose Lietuvos įstatymuose kvapai nepriskiriami aplinkos oro teršalams, nes kvapas kenkia žmonėms, bet ne aplinkai. Anot D.Žukienės, SAM ne kartą yra siūliusi Aplinkos ministerijai perimti kvapų valdymo sritį, nes tai labai susiję su aplinkosaugos reikalavimų laikymusi, aplinkosauginių leidimų sąlygų nustatymu.
 
„Problema yra kvapų susidarymo vietoje. Mūsų nuomone, suteikus įgaliojimus NVSC, pagerėtų kontrolė ir būtų mažiau skundų. Dabar ta kompetencija padalinta tarp dviejų institucijų. Pasak Aplinkos ministerijos pareigūnų, kvapas nėra cheminės medžiagos dalis – tai tik subjektyvus organoleptinis pojūtis, kuris, jų nuomone, gamtai nekenkia. Todėl jie sutinka šitą funkciją atiduoti SAM“, – sako SAM Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.
Siūlomos įstatymo pataisos, kurios kvapų priežiūrą perduotų į NVSC rankas. Idėjai politikai pritaria, tačiau išlieka skeptiški. Jie mano, kad problemos šaknys glūdi kitur. Pirštu bedama į per dideles taršos normas. Pastebima, kad šios mažinamos kone dvigubai. Deja, greitų pokyčių nematyti. Verslininkams prisitaikyti suteikiamas penkerių metų pereinamasis laikotarpis. Panašu, kad žmonėms teks dar sandariau užsidaryti langus, nes smarvė niekur nesitraukia.

---

 
Priežiūra brangs
Priėmus SAM siūlomas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisas NVSC prireiks pirkti duomenis iš visų aštuoniolikos Lietuvoje veikiančių meteorologinių stotelių. Numatoma, kad tam papildomai kiekvienais metais reikės 3755,64 eurų biudžeto lėšų.

---

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, „valstietis“ Darius Kaminskas:

- Aplinkosaugininkai tiria tik, ar ore yra cheminių junginių, o sveikatos apsaugos ministerijai nepriklausydavo kvapų tirti apskritai. Dabar bent jau būtų bendradarbiavimas tarp šitų dviejų institucijų – kvapų intensyvumas vertinamas kartu, išsiaiškinama kokios galimybės įmonėms sumažinti kvapų taršą. Dėl įstatymo pataisos gyventojų skundų tikrai nesumažės. Kitu projektu leidžiamas kvapų indeksas mažinamas nuo aštuonių iki penkių. Įsivaizduoju, kad ir mažesnę vertę reikėtų nustatyti – iki trijų. Negana to, pereinamasis penkerių metų laikotarpis, sakyčiau, gana ilgas. Tikiuosi, kad nuo šiol bus ieškoma sprendimų bendrai, nebebus šito dviejų kontorų, kurios tarpusavyje nesusikalba darbo.  


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!