Organų donorystės laukia (ne)butaforiniai pokyčiai

Rūta Kerulytė
2019-11-11
Valdininkai tikina, kad jau netrukus organų donorystės laukia pokyčiai. Tiesa, kokie, nelabai kas žino. Vieni jų laukia su viltimi, kitiems – neramu. Lietuvos transplantologų asociacijos prezidentas Vitalijus Sokolovas neslepia: valdžios susidomėjimas donoryste atrodo butaforinis.
Organų donorystės laukia (ne)butaforiniai pokyčiai
Šiuo metu specialistai teigia jaučiantys donorystės štilį, tačiau pabrėžia skirtį tarp donoro ir susitikimo dėl donorystės. Pasak jų, trūksta ne sutikimų, o donorų.

Faktai
Nuo 2016 metų iki 2019 m. lapkričio atliktos 674 organų ir audinių transplantacijos.
Taip pat minėtu laikotarpiu atlikta 830 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų.
Sutikimus donorystei šiuo metu pasirašė 31 688 Lietuvos gyventojai – 21 006 moterys ir 10 682 vyrai.
Šiais metais atliktos 88 inkstų transplantacijos, pernai - 85.
Audinių ir organų transplantacijos šiuo metu laukia 356 recipientai, kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos – 100 žmonių.


 
Įstatymai keisis, tik neaišku kaip
Išgirdęs Prezidentūros raginimą skirti didesnį dėmesį donorystei, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga griebė jautį už ragų ir pranešė: sušauks darbo grupę, kurioje dalyvaus aibė skirtingų instancijų. Nuo Prezidentūros, iki pacientų atstovų. Tiesa, kokie bus pokyčiai, panašu, nežino nei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nei jai pavaldžios institucijos. Mėginant prašnekinti SAM atstovus, šie buvo nekalbūs. Klausimus peradresavo Nacionaliniam transplantacijos biurui. Žodžiu, viskas puse lūpų, iš slaptumo ar iš nežinojimo.
Kol kas susirinkta tik į vieną posėdį, vis dar testuojamas diskusijų klimatas. Ar užmegztas dialogas? Neaišku. „Tikimės konstruktyvių pokyčių. Nesinori, kad darbo grupė būtų dėl darbo grupės, bet galbūt pavyks priimti visapusiškai naudingų sprendimų. Svarbu, kad šį kartą dialogas vyksta su visomis donorystės proceso grandimis. Gal kas nors pajudės“, - vilties neprarnda „Gyvasties“ prezidentė Aušra Degutytė.
 
Beje, mėginimų išjudinti donorystės vandenis pastaraisiais metais būta ir daugiau. Pernai vasarį išsišoko konservatorius Mykolas Majauskas, siūlęs iš pamatų keisti dabartinę donorystės tvarką ir priimti „numanomo sutikimo“ modelį. Jis teigė, kad valdantiesiems donorystės klausimas nerūpėjo beveik visą kadenciją. „Laikas išeikvotas. Nors Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė pati ilgai darbavosi Transplantacijos biure, šia tema nieko nenuveikė, manau, galėjo padaryti žymiai daugiau. Nors dabar šnekama, kad valstybė imsis priemonių, viskas, kas girdisi, – tik darbo grupės sudarymas“, - sakė politikas.
 
Kai dienos virsta metais
Transplantacijos biuro atstovė, laikinosios direktorės pareigas einanti Rasa Pekarskienė teigia, jog dėl dabartinio modelio donorystė Lietuvoje tikrai nestoja, drastiškų pokyčių šioje srityje nebus. „Lietuvoje atliekamos inkstų, širdies, kepenų, plaučių, kasos, ragenos, kaulų čiulpų ir kitos transplantacijos vaikams ir suaugusiesiems. Latvijoje, kur galioja „numanomo sutikimo“ modelis, atliekamos tiktai inkstų ir širdies operacijos“, - teigė pašnekovė ir pabrėžė, kad organų donorystė iš mirusiojo įmanoma tik tuomet, kai žmogui reanimacijoje konstatuojama smegenų mirtis. Ir ne šalyje galiojantis donorystės modelis lemia smegenų mirties atvejų skaičių. Kasmet Lietuvoje miršta apie keturiasdešimt tūkstančių žmonių, tačiau tik šimtui konstatuojama smegenų mirtis.
 
Nors rodikliai Lietuvoje lyg ir patenkinami, pašnekovė pripažįsta: norėtųsi, kad augimo tendencija būtų didesnė. Organo transplantacijos laukimo laikas labai skirtingas. Pasak specialistės, pasitaiko atvejų, kai recipientas įtraukiamas į laukiančiųjų sąrašą ir po savaitės kviečiamas į transplantaciją, nes atsiranda donorinis organas. Tačiau kartais tenka laukti ištisus metus. Todėl skaičiuojama, kad organo transplantacijos laukimo laikas – nuo savaitės iki kelerių metų. „Ilgą procesą lemia keli aspektai – asmenys, kuriems diagnozuojama smegenų mirtis, sensta ir jų organų tinkamumas donorystei mažėja. Smegenų mirčių irgi diagnozuojama mažiau, nes taikomi modernūs gydymo būdai ir metodai – ligoniai išgelbėjami nuo mirties“, - pasakoja R.Pekarskienė.


Eksperto nuomonė
Chirurgas, transplantologas, Lietuvos transplantologų asociacijos prezidentas Vitalijus Sokolovas.


Su kokiais iššūkiais susiduria transplantologai?
- Pagrindinis mūsų visų iššūkis – verygizmas. „Žalieji“ pirma padaro, tada galvoja. Vyksta bardakas. Tokiame kontekste bijau artėjančių donorystės pokyčių. Tai - sisteminė problema. Štai medicinoje dirbame su pigiausiomis medžiagomis, natūralu, didesnė ir komplikacijų, infekcijų tikimybė.
Šiuo metu jaučiame donorystės štilį, tačiau noriu pabrėžti skirtį tarp donoro ir susitikimo dėl donorystės. Trūksta ne sutikimų, o donorų. Donorystės klausimas labai jautrus, ypač tokioje mažoje valstybėje kaip Lietuva. Tik koks skandalas ir rodikliai krenta žemyn. Galime džiaugtis, kad žmonės jau apsišvietę. Iš tiesų pasitikėjimas ir sutikimai dėl donorystės išaugo.
Kalbame apie pokyčius, tačiau ką daro valstybė? Transplantacijos biuro direktoriaus kiek metų nėra? Nuoširdaus dėmesio šiai temai nematau, o burbuliavimai, šnekos neigiamai veikia visuomenę. Žmonėms kyla įtarimas, kuris krenta ant medikų ir pačios donorystės.
 

- Reikėtų suprasti, kad politikų rūpestis donoryste butaforinis?
- Tikrai taip. Štai, kartais iššoka Seimo nariai, kad ir ponas Mykolas Majauskas, prieš gerus metus pasiūlęs radikaliai keisti esamą tvarką. Kalbėti apie donorystę svarbu ir naudinga, tačiau jeigu seksime jo siūlytu modeliu, bus blogai. Pokyčiams reikia pasiruošti, žinoti visuomenės nuomonę ir lūkesčius. Peršasi mintis, kad seimūnams nesvarbu, apie ką kalbėti, svarbiausia – pasiviešinti.
 
- Gydytojau, visgi ką būtų galima padaryti, kad ir transplantologams, ir donorams, ir recipientams būtų geriau?
- Visų pirma žingsniavimas kokybiškesnės sistemos link prasideda nuo mūsų pačių. Vien tik donoro kortelė, nors turi simbolinę prasmę, situacijos neišspręs. Žmonės, turintys donorų kortelę, turi susėsti ir pasikalbėti su šeimos nariais, šviesti artimuosius, ypač vyresnius.
Antras sprendimas paprastas. Duoti pinigų viešinimui. Valstybė turėtų prisidėti ne naujais įstatymais, o pinigais. Transplantacijos biuras, su dabartinėmis galimybėmis, daro žygdarbius. Kaip sužlugdyti bet kokią gerą idėją? Sudaryti biurokratų komisiją, tada viskas žlugs. Tai štai, patarčiau pinigus leisti ne komisijoms, o skirti transplantacijos biurui, kitoms donoryste besirūpinančioms organizacijoms.

 
Tarp kitko
Pagal lietuvišką modelį, organų donorystė įmanoma tik tais atvejais, kai asmuo pasirašo sutikimą po mirties paaukoti organus donorystei arba dėl organų aukojimo po žmogaus mirties sutinka artimieji.
Daugumoje Europos Sąjungos šalių galioja „numanomojo sutikimo“ modelis. Pagal jį kiekvienas pilnametystės sulaukęs asmuo laikomas sutinkančiu būti donoru, nebent būdamas gyvas tam raštu prieštarauja arba po mirties jo artimieji išreiškia kitokią valią.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris