Smūgis smulkiajam verslui

„Turėsime sverti ne tik pavojingas, bet ir buitines atliekas. Įsivaizduokite, iš ryto pasversi tualetinį popierių ir vakare surašai gramus, kiek jo panaudota. Tada prisijungi prie elektroninės sistemos ir suvedi duomenis, nors ne visuose kabinetuose yra kompiuteriai. Bet, remiantis ministro įsakymu, bus privaloma visas atliekas sverti ir suvedinėti į sistemą kiekvieną dieną. Jeigu nesugebėsi to padaryti, be odontologo padėjėjo ar buhalterio, dar turėsi samdyti ir atliekų administratorių“, - sako Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.

Be abejonės, nauji pakeitimai skaudžiausiai smogs mažoms odontologijos įmonėms, kur dirba tik gydytojas odontologas ir jo padėjėjas.
„Lietuvoje aštuoniasdešimt procentų odontologijos įmonių yra smulkios. Valdininkai sako: jūs, mažieji, kooperuokitės, junkitės. Negi parengtas projektas, kad odontologiją monopolizuotų kažkokios struktūros ir kad pasiliktų vien didelės klinikos? Negi naikiname smulkųjį verslą? Tai - didžiulė administracinė našta ir absoliučiai beprasmė. Kam sverti buitines atliekas, jeigu jas vis tiek išmeti į konteinerį“, - pakeitimais atliekų tvarkymo srityje stebėjosi A.Šeikus.
Odontologų bendruomenė gūžčioja pečiais. „Jei išmečiau maišelį šiukšlių, vadinasi, aš jį būtinai turiu sverti ir kitą dieną užregistruoti sistemoje? Aplinkos ministerijos atstovai kol kas atsakyti negali, kaip tai reikia daryti ir kodėl“, - sako Odontologų rūmų Klaipėdos teritorinio skyriaus vadybininkas Bronius Einaras.
 
Tarybos narė Erminija Guzaitienė nusistebėjo, kuo gi šios buitinės atliekos skiriasi nuo tų, kurios išmetamos daugiabučių konteineriuose. Juk gyventojai lengva ranka į šiukšliadėžes sviedžia ir vaikiškas sauskelnes, ir higieninius įklotus. „Negi darbo pabaigoje turėsiu susirinkti popierinius rankšluosčius, tualetinį popierių ir pasvertą turinį išmesti į daugiabučio konteinerį, kadangi moku rinkliavą už susidarančias atliekas? Dar sugalvos, kad svarstyklės turi būti metrologiškai patikrintos, nes turiu pasverti, kiek susidarė plastiko pakuočių, kiek - tualetinio popieriaus. Suprantame gerąją iniciatyvą – mažinti susidarančių atliekų kiekį, bet tokie reikalavimai jų tikrai nesumažins“, - įsitikinusi E.Guzaitienė.
 
Gąsdina elektroninis deklaravimas
Savo ruožtu Aplinkos ministerijos atstovai, dalyvavę LR odontologų rūmų tarybos posėdyje, aiškino, kad atliekas privalu tvarkyti, jei susidaro bet koks kiekis pavojingų atliekų, kurioms priskiriamos infekuotos atliekos (kūno skysčiai).
Atliekų susidarymo apskaitą vykdo tiek įmonė, tiek jos skyriai ar padaliniai. Jei yra centrinė įmonė ir jeigu nors viename padalinyje susidaro pavojingų atliekų, reikia atskirai vykdyti apskaitą. Ketvirčio pabaigoje GPAIS sistemoje formuojama ketvirtinė ataskaita, o metų pabaigoje - metinės ataskaitos. Šios pateikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai.
 
„Tai yra didžiulė biurokratinė našta, jeigu mes dabar turėsime atliekas deklaruoti elektroniniu būdu. Visų pirma elektroninės sistemos lūžta, netgi su kuriomis dirba medikai, ir susidaro eilės. Ne visi turi kompiuterius ir gali prisijungti prie sistemos. Baimę kelia elektroninis deklaravimas. Mums demonstravo sistemą, kuomet buvo tarybos susitikimas su Aplinkos ministerijos atstovais, patikėkite, yra ką veikti“, - sakė E.Guzaitienė.
 
Odontologai akcentuoja, kad didžiojoje daugumoje mažų įmonių susidaro tik keli gramai pavojingų atliekų, kuriems priskiriami kūno skysčiai.
„Kokia prasmė registruoti atliekas kiekvienąkart surinktas per savaitę naujoje sistemoje - GPAIS, jeigu mes turime teisę, kai susidaro mažai pavojingų atliekų, iki pusės metų jas laikyti šaldikliuose. Įsivaizduokite, kokia atsiranda nereikalinga našta tuos gramus sverti ir suvedinėti į sistemą vienąkart per savaitę.
Anksčiau buvo nuostata, kad šie reikalavimai taikomi sveikatos priežiūros įstaigoms, jei jose yra dešimt ir daugiau darbuotojų. O daugiau negu septyniasdešimt aštuoniasdešimt procentų odontologijos įstaigų yra mažos“, - sako B.Einaras.
 
Brangs paslaugos
Rūmų pirmininkas Alvydas Šeikus įspėja, kad nauji pakeitimai visų pirma atsilieps pacientams, nes dėl išaugusių kaštų odontologinės paslaugos pasidarys brangesnės.
„Supraskite, taigi ne odontologas mokės atliekų administratoriams, šiukšlių vežėjams ar „uabams“, kurie tvarkys atliekas. Pastarieji, beje, steigiasi aplink ministeriją. Netgi yra atsiųstas įmonės, kuri pasivadinusi kaip ir pati sistema - UAB „GPAIS“, pasiūlymas teikti tokias paslaugas. Tiesiog komedija – pinigų išmušinėjimas. Įsakymas neadekvatus ir perteklinis, didinantis biurokratinę naštą ir turėsiantis įtakos kainų kilimui. Mes kalbame apie ekologiją, kad kuo mažiau maišelių būtų naudojama, dabar kiekvieną daiktelį turėsi į tuos celofanus dėti ir sverti... Negi sakysi, kad tu, kliente, pats atsinešk maišelį, prispjaudyk ir išsinešk“, - ironizuoja A.Šeikus.
 
„Sveikatos apsaugos ministerija ar Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai akcentuoja, kad pastaruoju metu odontologijos paslaugos itin brangios. Bet jie visiškai nesigilina į tai, kokią yra uždėję administracinę naštą įstaigoms ir kiek daug reikalaujama, kad faktiškai gydyti žmogaus nebėra kada, nes reikia pildyti dokumentus, formas, ataskaitas. Realiai pacientui laiko nebelieka. Kaip galima kalbėti apie sveikatos paslaugų kokybę, jeigu administracinė našta kasdien tik didėja. Suprantama, tai veikia ir paslaugų kainas, nes esame priversti samdyti papildomus žmones, įmones. Susidaro papildomi kaštai, kuriuos turės apmokėti ne kas kitas, o pacientas“, - sako B.Einaras.
 
„Manau, kad valdininkams trūksta kūrybiškumo, ką pritaikyti didelei ligoninei, gamyklai ir smulkiai vieno dviejų žmonių įmonei. Apie gydymo kokybę jau bus sunku galvoti, nes reikės tik vykdyti įvairius ne visai protingus reikalavimus“, - kolegai antrina gydytoja odontologė E.Guzaitienė.
Šiuo metu taikomas pereinamasis laikotarpis iki birželio 31 d., kad ūkio bei verslo subjektai prisitaikytų prie sistemos. Nuo liepos 1 d. įstaigos turi naudotis sistema ir vykdyti apskaitą. Pereinamojo laikotarpio metu iki kiekvieno mėnesio pabaigos duomenis iš lydraščių reikia suvesti į GPAIS. Juos galima vesti koncentruotai, paimant visus duomenis, sudedant į vieną lydraštį ir pervedant į sistemą. Komunalinių atliekų lydraščių formuoti nereikia, reikia tik įvesti, kada paimamos komunalinės atliekos.

---

 
Komentaras
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vyr. specialistas Juozas Jezukevičius:

- Visi, kurių veikloje susidaro pavojingos atliekos, dabar turi vykdyti apskaitą. Anksčiau – iki du tūkstančiai šešioliktųjų metų pabaigos – pavojingas atliekas apskaitydavo tik tie, pas kuriuos susidarydavo daugiau negu šeši šimtai kilogramų pavojingų atliekų per metus. Bet buvome gavę iš Europos Sąjungos komisijos paklausimą, kad neatitinkame direktyvos reikalavimų ir kad jose nėra nustatytas slenkstis, kada vykdoma pavojingų atliekų apskaita. O vykdant apskaitą yra apskaitomos visos atliekos - tiek pavojingos, tiek nepavojingos, tiek komunalinės.
 
Tad dabar ir odontologams, pas kuriuos irgi susidaro pavojingų atliekų, nes jie naudoja įvairius vaistus ir išiminėja gyvsidabrio plombas, reikia apskaityti visas atliekas. Kaip jie per susitikimą ironizavo: jeigu seiles į kriauklę įspjauni, jas irgi reikia sverti ir apskaityti? Aišku, čia yra šiek tiek perdedama. Mes kalbame tik apie tas atliekas, kurias jie pašalina, išveža ir perduoda atliekų tvarkytojams.
Jei vieną kartą per savaitę prisijungsi prie sistemos ir užregistruosi, kokios atliekos susidaro, nemanau, kad labai išaugs kaštai.
Tiems, kurie nevykdo apskaitos, pagal teisės aktus yra numatytos nuobaudos. Mūsų kontrolės institucijos pasirinks, kokius objektus tikrinti. Gal vienais metais vienus tikrins, kitais metais – kitus. Arba pagal gautus skundus.