Odontologai sėkmingai įgyvendina savo vizijas

Evelina Machova
2014-06-05
Lietuvos odontologai dažnai inicijuoja naujų technologijų bei idėjų atsiradimą. Pirmieji iš visų medicinos profesijų ėmėsi privačios praktikos, taip pat pirmieji pasekė užsienio šalių patirtimi ir Lietuvoje įsteigė medikų profesinę savivaldą – Lietuvos Respublikos odontologų rūmus. Praėjusią savaitę Druskininkuose tarptautiniame kongrese „Nuo idėjos iki pasiekimų“ Rūmai minėjo ne tik veiklos dešimtmetį, bet ir su užsienio partneriais svarstė tinkamiausius problemų sprendimo būdus.
Odontologai sėkmingai įgyvendina savo vizijas
Lietuvos odontologų rūmai 10 metų veiklos jubiliejui Seime surengtoje konferencijoje aptartos ir šių dienų odontologijos problemos, ir jų sprendimo būdai. Nuotr. iš dešinės: Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, LR odontologų rūmų Tarybos pirmininko pavaduotoja doc. dr. Anastazija Tutkuvienė, LR odontologų rūmų Tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus ir LR odontologų rūmų Tarybos pirmininko pavaduotojas Petras Ralys.

Burnos higienistai SOS klinika

Parengė strategiją
Pasak Lietuvos odontologų rūmų pirmininko dr. Alvydo Šeikaus, atidžiai išnagrinėję situaciją Lietuvoje, įvertinę ES šalių patirtį Rūmai paruošė ir Sveikatos apsaugos ministerijai pristatė odontologijos strategiją. Kadangi daugiausia odontologinių paslaugų yra teikiama didžiuosiuose Lietuvos miestuose, čia dirba ir didžiausia dalis šalies odontologų (pagal ES vidurkį gydytojų odontologų skaičius Europoje, tenkantis 10 tūkst. gyventojų yra 6,7, tuo tarpu 2014 m. Vilniuje šis skaičius siekia 17,9, Kaune – net 29,1, bendras Lietuvos vidurkis – 12,1), o atokesnėse Lietuvos vietose gydytojų odontologų trūksta, siūloma keisti specialistų rengimo ir įdarbinimo tvarką taip pat pagal naują strategiją būtų įteisinta vienerių metų internatūra, kurią studentai atliktų patvirtintose bazėse.
„Būtų tikslinga didžiuosiuose šalies miestuose steigti pagrindinius profilaktikos centrus, mažesniuose miestuose – filialus. Šie centrai būtų pavaldūs valstybei ir bendradarbiautų su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, mokyklomis, visuomenės sveikatos biurais. Juose būtų įdarbinti gydytojai vaikų odontologai, burnos higienistai. Esu įsitikinęs, jog tai turėtų daug naudos. Siūlomos ir pažangios naujovės - odontologinė pagalba specializuotuose autobusiukuose. Juose bus teikiamos profilaktikos ir odontologinės paslaugos atokiuose Lietuvos miestuose“, - vardija A.Šeikus.


Laukia pokyčiai
Didėjanti socialinė atskirtis, pasak specialistų, mažina odontologinių paslaugų prieinamumą. Ir privačioms gydymo įstaigoms turi būti leista teikti odontologines paslaugas, už kurias pagal nustatytus kaštus būtų apmokama iš valstybės lėšų.
Todėl bus skatinama steigti daugiau valstybinių odontologijos kabinetų. Pasak Lietuvos odontologų rūmų pirmininkės doc. dr. Anastazijos Tutkuvienės, geresniam paslaugų prieinamumui kelią užkerta ir nenoras įsileisti privatų sektorių, nors akivaizdu, jog atokesniuose rajonuose jaučiamas didelis šių paslaugų trūkumas.
Specialistų teigimu, nemažai problemų kelia ir vaikų burnos higiena. Pernai įteisinta privaloma vaiko sveikatos pažyma su odontologo įrašu. Ji turėtų padėti surinkti statistinius epidemiologinius duomenis nacionaliniu mastu. Surinkta informacija turi būti apdorojama ir susisteminama. Tai paskatintų naujų profilaktikos programų kūrimą. Taip pat reikia akcentuoti, kad turėtų būti didinama ir tėvų atsakomybė gydant vaikų dantis. Rūmai siūlo keisti ir vaikų dantų gydymo su manipuliacija kompensavimo tvarką. Pasak A.Šeikaus, tvarka bus patvirtinta artimiausiu metu ir tam bus skiriama daugiau lėšų.
Kita sveikintina iniciatyva – piliečio sveikatos pasas, kur be visų kitų bendrų profilaktikos patikrinimo programų, būtų privaloma ir kartą ar du per metus apsilankyti pas odontologą. Rūmų specialistai sako, kad atsakingiems ir sveikata besirūpinantiems žmonėms būtų galima sudaryti lengvesnę paslaugų kompensavimo sistemą, taip ne tik užkirstume kelią įsisenėjusioms ligoms, bet ir taupytume sveikatos biudžetą.
„Taip pat sekdami kaimynų estų ir kitų ES šalių pavyzdžiu sieksime, kad į e.medicinos sistemą būtų įtraukta ir odontologija. E.kortelės įteisinimas palengvintų pacientų, medikų ir kitų institucijų bendradarbiavimą. Reikia akcentuoti, kad šiuo metu matomos šios pagrindinės odontologų bendruomenės aktualijos ir problemos: Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomo projekto „Baltieji chalatai” metu iškilusios problemos; odontologijos, burnos priežiūros specialistų praktikos bei įmonių licencijavimo tvarkos, teisės aktų pakeitimo projektų parengimo išduodant licencijas klausimas; viešųjų ir privačių interesų derinimo būtinumas. Taip pat mažų įmonių supaprastintos veiklos vykdymas ir administracinės naštos mažinimas bei galimybės odontologams vykdyti veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą; profilaktikos renginių organizavimas“, - pasakoja A.Šeikus.

 
Mini interviu
L.S. kalbina Europos odontologų tarybos prezidentą dr. Wolfganą Doneus.


- Kaip vertinate per dešimt metų Lietuvos odontologų rūmų nuveiktus darbus?

- Kalbėdamas apie Lietuvos odontologų rūmų indėlį norėčiau pabrėžti, kad jų darbas nėra vien tik spręsti vietos problemas, nors, žinoma, jie jas išmano puikiausiai. Rūmų specialistai aktyviai dalyvauja ir tarptautiniu lygiu. Dalinamės patirtimi ir tikrai yra ko iš jūsų pasimokyti. Manau, kad sveikatos politikai turėtų džiaugtis turėdami tokį partnerį. Juk aukštos kvalifikacijos specialistų reikia visur, ir svarbiausia, kad jie moka ne tik kelti problemas, bet ir pateikia siūlymų, kaip jas spręsti.

- Konferencijos metu ne kartą pabrėžėte profilaktikos programas, kad joms turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. Lietuvos gydytojai be užuolankų teigia, kad jei nesiimsime priemonių, po kelerių metų būsime bedančių tauta. Kokia situacijoje Austrijoje?
- Viena pagrindinių profilaktinių programų problemų Austrijoje, beje, kaip ir daugelyje kitų šalių, – finansavimo trūkumas. Vykdomos kelios programos: vienos - sėkmingos, kitos - mažiau. Reikia pripažinti, kad visiškai sėkmingam programos įgyvendinimui kartais pritrūksta ne tiek finansavimo, o gero administravimo. Tiesa, kartais sveikatos politikai tikisi, kad pradėjus prevencijos programą rezultatais džiaugsimės jau po metų. Deja, taip nebūna. Jei peržiūrėtumėte tokias programas odontologijoje, jos kuriamos keletui metų. Priešingu atveju, jokių rezultatų nebus. Be to, pastaruosius kelerius metus didelis dėmesys skiriamas vaikų burnos priežiūrai, ypač darželinukų, kuomet dar neišdygę nuolatiniai dantys. Pavyko pasiekti, kad darželiuose dirbtų sveikatos mokytojai, kurie būtent ir moko vaikus tinkamos burnos higienos. Tačiau nepaisant visų pastangų, įgyvendinant profilaktikos programas ir mums kyla nemažai problemų su gyventojais.

- Lietuviai net profilaktiškai tikrintis dantis vengia, nes baiminasi ne tik, kaip įprasta manyti skausmo, bet kad ir gerokai palengvės jų piniginės. Ar Austrijoje yra paslaugos kurios kompensuojamos iš sveikatos draudimo biudžeto?

- Austrijoje valstybinis odontologinių paslaugų sektorius užima maždaug 7 – 8 procentus. Iš sveikatos draudimo kompensuojamas tik bazinės paslaugos: danties rovimas, krūminių dantų amalgamos, priekinių dantų kompozitai. Už visas kitas - karūnėles, danties implantai, protezavimas - pacientam tenka mokėti patiems. Tiesa, yra labai nedidelė išimtis, kai už šias paslaugas galima kompensuoti iš sveikatos draudimo, bet ji labai nedidelė. Odontologija - brangi sritis, kur nuolat modernėja tiek įrankiai, tiek priemonės, tiek ir technologijos. 

 
Komentarai
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė:

- Odontologai vieni pirmųjų ėmėsi privačios medicinos praktikos. Pirmieji įkūrė profesinę savivaldą ir šiandien turi ne tik ką pasakyti, bet ir rodo pavyzdį kitiems. Maža to, aktyviai dalyvauja rengiant teisės aktus, gerinant gydytojų odontologų kvalifikaciją, įgyvendinant profilaktikos programas ir daugelį kitų sričių. Dirba konstruktyviai tiek su Sveikatos apsaugos ministerija, tiek ir su sveikatos politikais. Į jų nuomonę, pastabas atsižvelgiama. Nė neabejoju, kad Odontologų rūmų pavyzdžiu turėtų pasekti ir kitų medicinos profesijų atstovai.
Žinoma, kaip ir visose srityse, taip ir šioje yra problemų. Viena pagrindinių – finansavimo klausimas. Kaip rodo įvairūs tyrimai, lietuvių burnos higiena toli gražu nėra ideali. Ką gi tai reiškia? Turime skirti didesnį dėmesį profilaktikai.
Kadangi šie metai paskelbti Vaikų sveikatingumo metais, manau, reikėtų atkreipti didesnį dėmesį būtent į juos ir jų burnos higieną. Manau, vienas blogiausių sprendimų buvo panaikinti gydytojo odontologo kabinetus mokyklose. Reikia sekti kitų šalių pavyzdžiu ir sudaryti sąlygas, kad tiek mokyklose, ir ypač vaikų darželiuose, būtų specialistai, kurie mokytų rūpintis burnos higiena.
Per dešimt metų Odontologų rūmai pateikė tikrai puikių idėjų, kaip pagerinti situaciją, o pastarasis siūlymas dėl mobiliųjų punktų - vienas geriausių. Ir manau, kad jam tikrai neatsiras besipriešinančiųjų.
 
Estijos odontologų asociacijos viceprezidentė dr. Piret Väli:
- Kartu su Lietuvos odontologų rūmais bendradarbiaujame praktiškai nuo jų įsikūrimo pradžios. Kasmet susitinkame kongresuose, aptariame aktualijas, dalijamės patirtimi. Stebėjome, kaip ši savivalda kūrėsi ir ko pasiekė. Lengva nebuvo, tačiau jų pavyzdys ragina ir mus nesėdėti vietoje kuriant Estijos odontologų savivaldą. Kol kas mes jos neturime, bet matydami, kaip ir kiek daug pavyksta jums pasiekti, negalime atsilikti. Kalbu ne tik apie valstybės investicijas į šią sritį, bet ir apie gydytojų odontologų kvalifikacijos kėlimą, tobulinimąsi ir daugelį kitų dalykų. Svarbiausia, tą patvirtina ir Lietuvos pavyzdys, turi pasikeisti ir valstybės požiūris, kad į mūsų siūlymus būtų atsižvelgiama arba jie būtų aptariami. 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Krūties vėžio pacientų forume – apie profilaktikos svarbą

    Praėjusią savaitę Nacionaliniame vėžio institute (NVI) įvyko Krūties vėžio dienai skirtas pacientų forumas. Ir, nors iš esm...
    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Galvojo, kad širdis, pasirodo – depresija?

    Vilniaus rajone gyvenanti Algimanta prieš trejus metus pradėjo nesuvokti, kas su ja vyksta. Moterį pradėjo kamuoti kardiolo...

    Budinti vaistinė


    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Sveikatos apsaugos viceministrė: nuotolinės vaistinės – nuo pavasario

    Nuotolinės vaistinės, kuriose būtų galima įsigyti receptinių, kompensuojamų vaistų, galėtų pradėti veikti kitų metų pavasarį, sako...
    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Greitieji COVID-19 antigenų testai: kaip juos atlikti ir ką daryti gavus rezultatą?

    Pastaruoju metu Lietuvoje auga sergamumas ir peršalimo ligomis, ir COVID-19. Gyventojai, norėdami greitai įsitikinti, ar ne...

    Sveika šeima


    Vitaminas D lietuviškai žiemai

    Apie vitaminą D kalbama pastaruoju metu išties nemažai ir dauguma tautiečių numano, kad greičiausiai jo trūksta. Juk žmogaus organizmas vitaminą D sukuria veikiamas saulės spindulių, tačiau žiemą, o ir rudens pabaigoje bei pavasario pradžioje, saulutė mus savo spinduliais džiugina ne per dažniausiai.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Indija skęsta šiukšlėse

    Remiantis prieš dešimtmetį atliktu Indijos taršos reguliuotojo tyrimu, sąvartynų šiukšlių gaisrai į miesto orą išskyrė 11 proc. visų kietųjų dalelių, kurios yra pagrindinė miesto oro taršos priežastis. Delyje įsikūrusio mokslinių tyrimų centro (CSE) pernai metų duomenimis, šalyje yra 3159 sąvartynai, kuriuose – 800 mln. tonų š...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Gatvės bomžai
    Palmira Rudalevičienė Gatvės bomžai
    Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Henrikas Vaitiekūnas Kodėl stintos kvepia agurkais?
    Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite
    Bronis Ropė Dėkoju, kad turėję akistatą su šia liga, netylite

    Naujas numeris























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica