Verslas gimė netikėtai
 
„Mama norėjo, kad būčiau medikas, – pasakoja per keturiasdešimt metų ortopedijos srityje dirbantis Algimantas Astrauskas. – O aš – kaip ir visi klasės berniukai – svajojau būti vairuotojas. Ortopedijos srityje atsiradau atsitiktinai, susiklosčius tam tikroms gyvenimo aplinkybėms. Kita vertus, dar tarnaujant sovietinėje armijoje, porą kartų teko pagelbėti operacinėje. Tuomet supratau, kad nebijau kraujo, be to, traukė pažinti žmogaus anatomiją.“
 
Tris mėnesius stažavęsis lietuvio įkurtoje ortopedinių gaminių įmonėje JAV, grįžęs į Lietuvą A.Astrauskas savo balkone ėmėsi darbo. „Turėjau minčių, kaip būtų galima patobulinti gamybos procesus. Iš metalo laužo pasiėmiau metalinius vartelius, nuėjau pas suvirintoją ir paaiškinau, kokių gaminių man reikia. Netrukus savadarbių įrankių pagalba pagaminau pirmąjį užsakymą – blauzdos įtvarą“, – prisimena tuomet veiklą pradėjusios įmonės „Pirmas žingsnis“ vadovas.
 
Ši vieno žmogaus iniciatyva paslaugų laukiantiems pacientams buvo tikras išsigelbėjimas: „Vienas balkone dirbau daug efektyviau nei valstybinė įstaiga. Pacientai užsakymus atsiimdavo ne po savaičių ar mėnesių, bet jau kitą dieną.“
 
Vyro darbštumu stebėjosi ir amerikiečiai. „Jie netikėjo, kad galiu padaryti rankomis tai, ką paprastai atlieka tik specialūs lazeriai“, – prisimena pašnekovas.
 
Netrukus, daugėjant užsakymų, reikėjo naujų patalpų ir darbuotojų. „Džiaugiuosi susiklosčiusia situacija: žmona ir sūnus yra mano didžiausi pagalbininkai ir ramstis“, – atvirauja A.Astrauskas, kurio įmonėje šiandien dirba per keturiasdešimt žmonių (prieš ekonominę krizę dirbo per šimtą), o paslaugos teikiamos visoje Lietuvoje.
 
Kreipiasi per vėlai
 
Didelė darbinė patirtis bei empatija skatina specialistą imtis sudėtingiausių projektų. „Į mane kreipiasi ir vilties netekę žmonės, sakydami, kad niekas jų nebepriima, klausia, galbūt mes pagaminsime reikiamą priemonę. Ateina su sudėtingomis pėdų deformacijomis, komplikuotomis situacijomis po operacijų, pjūvių. Esame galutinė stotelė sunkiausiais atvejais“, – pasakoja A.Astrauskas.
 
Visgi daugiausiai pacientų pašnekovas teigia sulaukiantis dėl dažnai pasitaikančių pėdų problemų – plokščiapėdystės, kulno ataugų, taip pat esant kelių ir klubų sąnarių bėdoms, stuburo išvaržoms.
 
Pašnekovo teigimu, metams bėgant, tendencijos nesikeičia: dauguma pacientų ignoruoja ankstyvus simptomus ir pagalbos kreipiasi per vėlai. „Žmonės į specialistus kreipiasi tuomet, kai problema jau įsisenėjusi, deformacijos sunkiai koreguojamos ar būtinos operacijos“, – apgailestauja A.Astrauskas ir priduria, kad ilgai ignoruojamos ortopedijos problemos stipriai paveikia žmogaus gyvenimo kokybę bei darbingumą.



Nori „šokti su žvaigždėmis“
 
Ortopedija – emociškai jautri sritis, sako „Pirmas žingsnis“ vadovas. Kasdien bendraudami su sveikatos problemų turinčiais pacientais, specialistai „sugeria“ daug skirtingų emocijų. „Turi leisti jiems išsikalbėti, nepaisant to, kad emocijos ne visada malonios. Išmokau į tai reaguoti ramiai. Nuoširdžiai noriu padėti rasti geriausią sprendimą“, - sako A.Astrauskas.
 
Vis dėlto ne visų pacientų norai ir lūkesčiai realistiški. „Būna, kad žmogus, kuris vos judėjo sveikomis kojomis, tikisi, jog su protezu ims bėgioti. Tai tiesiog prasilenkia su sveika logika“, – sako įmonės vadovas.
 
„Ypač veikia per televiziją transliuojami ir per žiniasklaidos priemones reklamuojami šokių konkursai. Ateina aštuoniasdešimties metų amžiaus pacientas ir sako: „Kaip gražiai šoko ta jauna mergina, aš irgi taip noriu, – šypsosi A.Astrauskas. – Sakau, jei tik sveikata leis, tikrai galėsite šokti.“


 
Įkurtas muziejus
 
2008 metais centrinėje būstinėje specialistas įkūrė Ortopedijos amato muziejų, kuris tapo svarbiu edukaciniu centru ne tik plačiajai visuomenei, bet ir medicinos specialistams, studentams.
 
„Apie pirmuosius ortopedijos meistrus ar ortopedinės avalynės siuvėjus informacijos randama mažai. Norėjosi surinkti kuo daugiau eksponatų ir papasakoti ortopedijos istoriją“, – sako kolekcininkas. Šiandien Lietuvos ortopedijos istoriją liudija per šimtą unikalių muziejaus eksponatų.
 
Vienas įspūdingiausių – daugiau nei šimtmečio senumo medinis protezas žemiau kelio amputuotai kojai, primenantis „pirato koją“. Šis eksponatas iliustruoja, kaip toli pažengė ortopedijos mokslas ir technologijos.
 
Dar vienas ypatingas eksponatas – Arvydo Sabonio dėvėtas ortopedinis kojos įtvaras, kurį jis naudojo po Achilo sausgyslės operacijos. „Šį įtvarą gaminau dirbdamas Kauno ortopedijos kombinate. Jam panaudotas itin geros kokybės žematemperatūris plastikas tuomet buvo gaminamas tik Maskvoje. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad šis įtvaras sugrįžo į gamintojo rankas“, – sako A.Astrauskas.
 
Muziejuje taip pat eksponuojamas unikalus protezas, kurį Jurbarke gyvenęs vyras nešiojo per 60 metų. „Pagaminus naują, modernų protezą, su senuoju jis nenorėjo skirtis, nes nelabai pasitikėjo medicinos naujovėmis“, – juokiasi ortopedijos specialistas.
 
Trūksta prevencijos ir finansavimo
 
A.Astrauskas atviras – metų per tris dešimtmečius būta įvairių: nuo pakilimo iki skolų ir vėl naujo sėkmingo etapo. Anot jo, tokį įmonės verslo „bangavimą“ lemia valstybės požiūris į asmenis su negalia.
 
„Per trisdešimt metų žmonėms su negalia situacija pablogėjo mažiausiai trisdešimt procentų. Niekada valstybė neskyrė tiek lėšų, kad pacientams būtų galima kompensuoti visas reikalingas ortopedines priemones, – aiškina vadovas. – Dabar yra visiška tragedija: suaugęs žmogus, susilaužęs koją, negali gauti lengvo plastikinio įtvaro. Vietoje to jis turi tampyti sunkų gipsą, kurį tiek nešioti, tiek prižiūrėti nepalyginamai sunkiau.“
 
Pašnekovas teigia pasigendantis ir paprasčiausių prevencinių priemonių. „Vaikams profilaktiniai bateliai dar gaminami, mąstoma apie ankstyvąją intervenciją. Bet suaugusiesiems nėra nieko panašaus. Tiesa, kai kurios firmos jau pristato pėdas saugančias profilaktines šlepetes suaugusiems. Vis dėlto keista, kodėl pasaulyje tiek mažai gamintojų tuo rūpinasi. Niekam ši problema neaktuali“, – apgailestauja A.Astrauskas ir priduria, kad iškart po pėdų sąraše rikiuojasi kelių ir stuburo problemos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!