Į karščiavimo kliniką pacientas turi atvykti savo automobiliu, ne visuomeniniu transportu, ne dviračiu ir tikrai ne pėsčiomis.
Paklius tik pakilus temperatūrai
Sostinėje antradienį atidarytos dvi karščiavimo klinikos: nuo šiol viena veikia Lazdynų, kita – Naujosios Vilnios poliklinikose. Apie tokias klinikas buvo pranešta Šiauliuose ir Kaune.
„Jei žmogui temperatūra pakilusi iki 37,8 ir daugiau, vargina kosulys arba dusulys bei pasireiškia kiti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomai, jis skambina šeimos gydytojai, kuri nuotoliniu būdu išrašo elektroninį siuntimą į karščiavimo kliniką. Turėdamas elektroninį siuntimą pacientas skambina karštosios linijos telefonu 1808 užsiregistruoti ir operatorius suderina laiką“, - pasakojo Naujosios Vilnios poliklinikos direktorius Ernestas Petrulis.
Vadovas įspėja prieš numatytą vizitą negerti temperatūrą mažinančių vaistų, nes jeigu atvykus išnyks ligos požymiai, paslauga žmogui nebebus teikiama.
Direktorius taip pat pabrėžia, kad į karščiavimo kliniką pacientas turi atvykti savo automobiliu, ne visuomeniniu transportu, ne dviračiu ir tikrai ne pėsčiomis.
Karščiavimo klinikoje jį iš karto pasitinka koordinatorius. Neišlipant iš automobilio patikrinama, ar tai iš tikrųjų tas pats pacientas, kuris yra užregistruotas vizito. Jam pamatuojama temperatūra ir, jeigu jis iš tikrųjų karščiuoja, patenka į kliniką, kur specialistai atlieka išsamų sveikatos patikrinimą.
Kaip anksčiau skelbė SAM, karščiavimo klinikose pacientams bus atliekamas bendras kraujo, C reaktyvinio baltymo, krūtinės ląstos rentgenografinis tyrimai, paimamas tepinėlis iš nosiaryklės dėl koronavirusinės infekcijos ir – jei reikia – paskiriamas gydymas.
Nežino, kur dėti karščiuojančius
Šiuo pavyzdžiu pradeda sekti ir kitos savivaldybės. Vienos tokias klinikas steigia pas save, kitos – kooperuojasi su šalimais esančiais rajonais.
„Tokios klinikos reikia būtinai, nes dabar šeimos gydytojai neturi kur dėti karščiuojančių pacientų. Ką šeimos gydytojas gali padaryti, kai jis netgi rentgeno neturi? Šių klinikų reikia labiau nei mobilaus patikros punkto, kadangi mūsų regione – Tauragėje – šis neveikia visu pajėgumu“, - sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas bei Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
Jurbarko rajono savivaldybėje karščiavimo klinika darbą turėtų pradėti kitą savaitę. Mero paskaičiavimais, per dieną planuojama paimti iki dešimt mėginių dėl COVID-19.
Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas sako, kad jų rajone tokia klinika duris pravers balandžio 6-ąją. Pasak mero, laukti nėra ko, nes padėtis šalyje per daug rimta.
Kadangi iki COVID-19 susirgimų krečiamos Ukmergės - vos šešiasdešimt kilometrų, ar meras nesibaimina, jog iš ten pas juos užklys vienas kitas užsikrėtusysis?
„Taigi negaliu uždaryti miesto. Kaip man pasiūlė: pastatyk
šlagbaumus! Bet nelabai galiu juos statyti prie įvažiavimo į Uteną“, - nusijuokė meras.
Kaimo turizmas dirba visais pajėgumais
.jpg)
„Mes planuojame su Visagino savivaldybe turėti bendrą kliniką jų mieste. Tiesiog pasirašysime bendradarbiavimo sutartį ir bus sudarytos tiek ignaliniečių, tiek visaginiečių medikų brigados, idant galėtume užtikrinti nenutrūkstamą darbą šioje klinikoje“, - sakė Ignalinos rajono meras Justas Rasikas.
Meras paaiškina, kad su šalimais esančia savivaldybe susikooperavo dėl tos priežasties, kad ši gydymo įstaigoje turi daugiau personalo. Planuojama, kad minėta klinika veiklą pradės jau balandžio 3-ąją.
Ignalinoje yra registruoti du, sergantieji COVID-19. Dar trys priklausė kitiems rajonams – Švenčionių, Švenčionėlių ir Utenos gyventojai, kurie čia buvo saviizoliavęsi.
Mero žiniomis, kaimo turizmo sodybos stipriai užimtos ir karantino laikotarpiu bei toliau priima vietinius turistus.
„Mes esame kurortinė vietovė, tad prie turistų esame įpratę“, - sakė meras. Ką šie veikia tose sodybose – pramogauja ar saviizoliuojasi, meras duomenų neturi.
Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas irgi nuėjo panašiu keliu.
„Mums su žmogiškaisiais ištekliais pasiūlė prisijungti prie Mažeikių ligoninės. Tad renkame medikus, kurie važinėtų ten dirbti. Tebesvarstome galimybę ir pas save įsirengti tokią kliniką. Tam reikia tik specifinio atskiro pastato su patogiu privažiavimu“, - sakė meras.
Komentarai
Gydytojas infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis:
- Klinikose bus diferencijuojami užsikrėtusieji koronavirusu ir sergantieji įvairiausiomis kitokiomis ligomis, kurias irgi sukelia įvairios infekcijos. Nes dabar, aš kalbėjau su šeimos gydytojais, žmonės, kad ir karščiuojantys, nepatenka į poliklinikas. Jie tik telefonu gali pasikonsultuoti su gydytoju.
Mano nuomone, kai pradėjo plisti koronavirusas, reikėjo visose gydymo įstaigose akivaizdiniu ar neakivaizdiniu būdu organizuoti seminarus ir instruktuoti gydytojus apie galimą koronaviruso tipinę ir atipinę simptomatiką. O ką daryti mūsų rajonams? Jų kaip nėra! Skambinau kai kuriems buvusiems studentams, jie sako: mes esame paleisti saviveiklai.
Šeimos (bendrosios praktikos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas:
- Be abejonės, klinikos pagerins diagnostiką, nes dabar šeimos daktarai atsiduria dviprasmiškoje situacijoje.Ką daryti: ar tokį pacientą palikti namie, ar vis dėlto siųsti į stacionarą? Kinijoje yra kitaip, kinai įsteigė milžiniškas ligonines, gyventojai buvo stacionarizuojami masiškai, vos ne visi sugrūsti jose. Mes tokių galimybių neturime, supratome, kad infekciniai skyriai tikrai nepaveš, nes realiai tikrai planuojama, kad susirgusiųjų bus kur kas daugiau.
Tarp kitko
Tiems žmonėms, kurie negalės į karščiavimo klinikas atvykti patys, savivaldybės įpareigotos užtikrinti pacientų transportavimo paslaugas. Dėl karščiavimo klinikų skaičiaus savivaldybėje ir dėl vienoje karščiavimo klinikoje veikiančių kabinetų skaičiaus turės apsispręsti pačios savivaldybės.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: