Pagalba metantiems rūkyti – silpniausia vieta?
„Šiandien norisi kalbėti apie šviesą tunelio gale, apie tai kokių didelių pokyčių tabako kontrolėje pasiekėme per pastaruosius dešimtmečius ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, apie išmoktas pamokas, kurios mums padeda spręsti šią problemą“, – Seime vykusią konferenciją, skirtą Pasaulinei dienai be tabako paminėti, pradėjo Seimo narė, Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė.
 
Parlamentarės nuomone, Lietuvai su tabako rinkos reguliavimu ir ribojimais „niekada nekilo jokių sunkumų“. Taip pat atkreiptas dėmesys į galimai mažesnę žalą keliančias rūkymo alternatyvas.
„Nikotino pasisavinimo alternatyvos tarsi atveria dideles galimybes spręsti sveikatos problemas, mažinti sveikatai tenkančią naštą, tačiau kyla klausimas, ką padaryti, kad rūkančiųjų skaičius pasaulyje nedidėtų, o jaunimas taip stipriai nesidomėtų alternatyvomis“, – sakė Seimo narė. 
 
Politikė įsitikinusi – draudimai rūkymo problemos nesprendžia, o pagalba norintiems atsisakyti rūkymo arba tabako žalos mažinimo priemonės kol kas Lietuvoje yra silpniausia vieta.
„Mes niekada neturėjome nacionalinės kampanijos metantiems rūkyti. Niekada neturėjome plataus masto paslaugų ir jų stebėsenos rezultatų“, – kalbėjo M.Danielė.   
 

L.S. skaičius
1128
- vidutiniškai po tiek cigarečių pernai teko kiekvienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui per metus.

 
Alternatyvoms dar reikia tyrimų
Konferencijoje dalyvavęs Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius Renaldas Čiužas pateikė su tabako vartojimu Lietuvoje susijusius skaičius. Palyginti su 2019-ais, pernai lietuviai surūkė 1,5 proc. mažiau cigarečių, o kiekvienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui per metus vidutiniškai teko po 1128 cigaretės. Kasmet rūkalių Lietuvoje mažėja maždaug po 1 procentą.
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet įvyksta 1914 su tabako gaminiais susijusių mirčių.
 
R.Čiužas pristatė ir pernai Europos Sąjungoje (ES) ir Jungtinėje Karalystėje vykusios „Eurobarometro“ apklausos duomenis. Populiariausias tabako gaminys Lietuvoje – tradicinės cigaretės, kurias vartoja apie 83 proc. rūkalių. Vidutiniškai Lietuvos gyventojas per dieną surūko po 12-13 cigarečių (ES – po 14), be to, Lietuvoje pradedama rūkyti šiek tiek vėliau nei likusioje Bendrijos dalyje.
 

„Kai kas tuos gaminius meta ir pereina prie modernesnių dalykų. Viena vertus, galima pasakyti, kad gal ir gerai, kad lietuviai nebijo naujų technologijų (...). Iš kitos pusės tik po visų tyrimų ir analizių galėsime matyti, kiek tai gali būti alternatyvu“, – alternatyvių tabako gaminių vartojimo tendencijas Lietuvoje komentavo NTAKD direktorius Renaldas Čiužas. 

 
Bandžiusių rūkymo alternatyvas – elektronines cigaretes ar kaitinamojo tabako gaminius – rodikliai Lietuvoje lenkia Bendrijos vidurkį. „Yra krūva iššūkių, susijusių su naujaisiais tabako gaminiais, bedūmiais tabako produktais ir juos reikia įvertinti tiek rizikos, tiek vartojimo prasme“, – įsitikinęs R.Čiužas.
Dauguma Lietuvos apklaustųjų mesti rūkyti bandė be jokios pagalbos.
NTAKD direktorius pažymėjo, jog nuo šių metų darbo dienomis tam tikru metu veikia pagalbos telefonai norintiems mesti rūkyti. R.Čiužas tikisi, kad gavus projektinį finansavimą, tokia priemonė taps nuolatinė.
 
Cigarečių nuorūkos – ir ekologinė žala
Kasmet pasaulyje įvyksta 8 milijonai su tabaku susijusių mirčių: tai 7 milijonai vartotojų ir 1 milijonas rūkančiųjų pasyviai – tokius skaičius vardijo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.
 
Jos teigimu, Europos regione rūko beveik 190 milijonų suaugusiųjų, absoliuti dauguma – vyrai. Tarp 13–15 metų paauglių tabako gaminius vartoja 14 proc. berniukų ir 12 proc. mergaičių. Pasaulyje mesti rūkyti norėtų apie 60 proc. tabako vartotojų, tačiau pagalbos paslaugos prieinamos tik 30 proc. planetos gyventojų. Visiškai ar iš dalies kompensuojamos kompleksinės metimo rūkyti paslaugos prieinamos tik 23 šalių gyventojams.
I.Zurlytės teigimu, greta sveikatai kylančių tabako pavojų, egzistuoja ir ekologiniai – cigarečių nuorūkos yra viena didžiausių atliekų rūšių, pirmaujanti tarp paplūdimiuose surenkamų atliekų.
 

„Kitos rūkymo priemonės ar būdų vartojimas – nėra metimas rūkyti“, – tokią PSO poziciją perdavė PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė, pridurdama, jog alternatyvūs tabako gaminiai yra nesaugūs bei kenksmingi sveikatai.  

 
Atstovė išvardijo tokias PSO išskiriamas metimo rūkyti priemones, kaip intensyvios gydytojo konsultacijos ar nemokamos pagalbos linijos, norintiems atsisakyti rūkymo. Trumpai pristatyta ir pernai kartu su partneriais PSO sukurta naujovė – dirbtinio intelekto sistema „Florence“, imituojanti virtualias konsultacijas teikiančią sveikatos priežiūros specialistę. Numatoma, kad sistema bus prieinama 6 oficialiomis Jungtinių Tautų Organizacijos kalbomis (anglų, ispanų, prancūzų, rusų, kinų, arabų). I.Zurlytė teigė, jog buvo teirautasi ir dėl sistemos vertimo į lietuvių kalbą, tačiau atsakymo šiuo klausimų negauta.
 
Elektroninės cigaretės – žalinga, bet mažiau?
Konferencijoje dalyvavusi gydytoja rezidentė Gintarė Aukselytė teigė suprantanti PSO sprendimą nepalaikyti elektroninių cigarečių kaip priemonės mesti rūkyti – produktai rinkoje nauji, o ilgalaikių studijų dar nepakanka.
Tačiau G.Aukselytė šį produktą teigė vertinanti kaip „mažiau žalingą“ rūkymui: „Žala vis tiek yra, tačiau ji tam tikra prasme mažesnė“.
 
Gydytoja teigė, jog elektroninės cigaretės išskiria mažiau toksinių medžiagų, kas yra aktualu aplinkiniams. Taip pat ši priemonė esą gali padėti socialiniu aspektu, kuomet atsidūrus tarp daugumos rūkančiųjų, „išlikti nerūkančiu yra labai sunku“. Be to, G.Aukselytės teigimu, elektroninių cigarečių skysčiai turi skirtingą nikotino koncentraciją – tinkamo skysčio pasirinkimas gali palengvinti rūkymo metimą.
 
Gydytoja rezidentė pažymėjo, jog rezultatų galima pasiekti elektroninių cigarečių naudojimą taikant kartu su psichologiniu palaikymu – pavyzdžiui, kognityvine elgesio terapija.
Tačiau, pasak G.Aukselytės, kalbant apie šį tabako gaminį, vis dar netrūksta su juo susijusių problemų ir neaiškumų. Tyrimai parodė, kad ant skysčių pakuotės nurodyta sudėtis tik 30 proc. atitinka faktinę sudėtį. Nežinomas ir ilgalaikis elektroninių cigarečių poveikis sveikatai – naujausios studijos apima tik 1–2 metus. Galiausiai, kai kuriose šalyse atliktos apklausos parodė, jog žmonės iki galo nesuvokia šių produktų žalos ir sukeliamos priklausomybės.
 
Nėra pilno pagalbos paketo
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė pastebi, jog tabakas yra „nuvertinta priklausomybė“, kuri, palyginti su kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, vertinama kaip mažiau rimta.
RPLC atstovės teigimu, metantiems rūkyti būtina pagalba stiprinant motyvaciją ir planuojant patį metimo procesą.
 
A.Širvinskienė teigė iš pačių specialistų pasigendanti aiškios žinutės ir supratimo, kaip galima padėti metantiems rūkyti, todėl šiuo metu RPLC diegia tris priemones. Pirmiausia specialistams rengiamas metodinis vadovas, kuriuo vadovaudamiesi, jie galės padėti norintiems mesti rūkyti. Taip pat specialistams numatoma rengti specialius mokymus. Metodinį vadovą žadama parengti ne tik specialistams, bet ir žalingo įpročio norintiems atsisakyti rūkaliams.   
„Tikrai pritarčiau, kad Lietuva dar neturi pilno pagalbos sistemos paketo“, – įsitikinusi A.Širvinskienė.
Jos teigimu, telefonai, kuriais teikiama pagalba norintiems mesti rūkyti yra „geriau negu nieko“, tačiau reikėtų ir nacionalinės pagalbos linijos. Be to, Lietuvoje žalingo įpročio norintiems atsisakyti rūkaliams nėra kompensuojami medikamentai. 
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!