Nevynioja žodžių į vatą: pasakė, kas laukia rajoninių gydymo įstaigų

Deimantė Gruodė
2019-04-18
Išrinkta naujoji rajono valdžia – visada didžiulis stresas ligoninių vyr. gydytojams bei dirbantiems medicinos specialistams. Mat nežinia, kuria linkme atėjęs naujokas ar perrinktas senasis meras kreips įstaigos vairalazdę. Juolab kad sveikatos apsaugos sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus. Pasklidus permainų vėjui ir netylant kalboms apie mažesnių rajoninių gydymo įstaigų uždarymą, nežinia ko gali tikėtis – rytoj dar dirbti ar jau nebe.
Nevynioja žodžių į vatą: pasakė, kas laukia rajoninių gydymo įstaigų

Stebuklų nebus

„Mūsų tikslas – sumažinti ligoninės „blogąsias“ išlaidas, turiu omenyje atnaujinti pastatą ir sumažinti komunalinėms reikmėms tenkančias išlaidas. Išsaugoti skubiąją pagalbą, bent jau priėmimo skyrių. Galbūt apsvarstysiu paramedikų susitelkimo galimybę, nes tokių specialistų taip pat turime savivaldybėje. Sieksime išsaugoti ir slaugos terapijos skyrių“, - pagrindinius darbus sveikatos srityje vardija naujasis Kazlų Rūdos rajono meras Mantas Varaška.

Kaip sako, jau senų seniausiai jis turėjo galimybę susipažinti su ligoninės veikla.
„Man teko galimybė dirbti Sveikatos apsaugos ministerijoje ir veikti, kad tuo metu įstaiga nebūtų uždaryta, kaip ir dalis kitų mažųjų rajono ligoninių. Tad puikiai žinome jų biudžetą, kaip ir kam paskirstomos lėšos, kiek tenka iš ligoninės lėšų medikamentams ar medicinos diagnostikos įrangai. Su tokiu biudžeto pasiskirstymu stebuklų tikrai nebus. Jei biudžete turime aštuoniasdešimt penkis procentus išlaidų darbo užmokesčiui su mokesčiais ir komunalinėmis reikmėmis, kokių rezultatų galime tikėtis? Natūralu, kad už aštuonis procentus, skirtus medikamentams įsigyti arba farmacinėms reikmėms, ir penkis procentus, kurie tenka medicinos įrangai bei diagnostikai, tiksliau, tik įrangos palaikymui, atnaujinti įstaigos nebuvo galimybės.
 
O PSPC, be abejo, turi nelengvą konkurencinę aplinką, nes savivaldybėje veikia dar dvi privačios klinikos. Turint omenyje, kad gyventojų skaičius mažėja, PSPC situacija yra labai sudėtinga“, - sako jis.
Išrinktasis meras išreiškė požiūrį ir dėl valdybų.

„Nė viena valdyba neatneš papildomai pinigų arba neužtikrins, kad ligoninėje būtų naujos papildomos VLK lėšomis dengiamos paslaugos. Optimizuoti gali labai nedaug. Iš tiesų, jei kalbame apie ligonines, gali optimizuoti kokius nors valytojus, galbūt ūkio dalį ir viskas. Matome ligoninės bendrąsias išlaidas, matome, kad realiausiai galima mažinti ligoninės „blogąsias“ išlaidas per šilumos energijos naudojimo efektyvumą ir tas lėšas skirti medikamentams arba medicinos įrangai. Bet, kaip ir sakau, mastai yra labai maži. Savivaldybės gyventojų skaičius mažėja. Tad perspektyvos yra ribotos“, - sako meras.
 
Nesuplanuosi, kiek žmonių sirgs

„Pagrindinis siekis išlaikyti antrinį lygį – tai yra ligoninę. Nors iššūkių kelia demografinis aspektas – mažėja suteiktų paslaugų, nuo kurių būtent ir priklauso antrinis lygis. Jei dar gali planuoti tam tikrus dalykus pirminiame lygyje, antriniame nesuplanuosi, kiek žmonių sirgs, o apsirgę, kur pasirinks gauti vienas ar kitas paslaugas. Kol kas mūsų ligoninėje uždarymo klausimas nėra iškilęs, įstaiga veikia stabiliai, finansinis metų balansas – teigiamas. Nematome priežasčių, kad artimiausioje perspektyvoje iškiltų poreikis atsisakyti kurio nors skyriaus“, - sako Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis.

Jis džiaugiasi, kad rajone gydytojų turima pakankamai: trūkstami specialistai atvažiuoja iš kitur. Visgi meras pasigenda valstybinės politikos šiuo klausimu.
„Nėra strategijos, kas pakeis dabar dirbančius garbaus amžiaus medikus. Trumpalaikėje perspektyvoje kol kas viskas gerai, bet nė vienas su Saule negyvens, o galų gale ir garbaus amžiaus žmogus turi teisę išeiti į užtarnautą poilsį. Pas mus dirba pora medikų, kuriems jau per septyniasdešimt metų, bet jie yra visuomenės bei pacientų labai vertinami. Kiti net neįsivaizduoja, kas galėtų be jų tas paslaugas teikti. Jei šie žmonės nuspręstų nebetęsti karjeros, savaime suprantama, neturėtume jokių svertų jų nei priversti, nei dar ką nors padaryti, kad pasiliktų dirbti“, - sako meras, pridurdamas, kad savivaldybė turi keletą rezidentūros studijų dengimo programų. Kaip tik yra apmokamos gydytojo urologo studijos. Neramu ir dėl šeimos gydytojų, kai kurių amžius – taip pat garbus.
 
„Pirminiame lygyje laukia iššūkis, nes neaišku, kiek bus norinčiųjų ir galinčių dirbti periferijoje. Savivaldybė savivaldybei nelygi. Šakiai išskirtiniai tuo, kad yra didelė teritorija ir daug nutolusių gyvenviečių. Kaip tik dėl vieno medicinos punkto, kad yra uždaromas, vietinė bendruomenė sukėlė ažiotažą. Iš tikrųjų jo niekas neuždaro, tiesiog pensinio amžiaus bendruomenės slaugytoją atleidžia iš darbo ir medicinos punkto veiklą perorganizuos kitaip. Ten bus nustatytos dienos, kada į jį atvyks gydytojas specialistas su bendruomenės slaugytoju ir bus sudaromi gydymo planai, kam reikia, išrašomi vaistai. Tad einame į tai, kad punktas bus, bet jis nebedirbs kaip anksčiau. Įstaigos vadovai irgi ieško galimybių išgyventi, nes kai gyventojų mažėja, tai yra didelis iššūkis“, - sako meras.
E.Pilypaitis kritikuoja ir sumanymą savivaldose įkurdinti valdybas: „Jei ministerija nori ką nors daryti, turėtų prisiimti visą atsakomybę, o ne eiti į dalinį šių įstaigų valdymą, kad po to turėtų ką nors apkaltinti, jei kas nors bus negerai.“
 
Turime pasitikėti savivalda

„Turime pasitikėti savivalda, kuri būdama arčiausiai žmonių privalo geriausiai žinoti gyventojų lūkesčius ir juos realizuoti. Toks nepasitikėjimas savivalda, kuri yra antrinių sveikatos priežiūros įstaigų steigėjas, - man nesuprantamas“, - sako naujai išrinktas Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius, paklaustas, valdybos duotų daugiau naudos ar žalos.

Kaip ironizuoja buvęs parlamentaras, tarsi Sveikatos apsaugos ministerijos sistemos įstaigose nebūtų didesnių problemų. „Kai nenorima matyti problemų pačioje ministerijoje ir jos atsakomybės įstaigose, ieškoma problemų kitur.
Esmė labai paprasta: jei tu nori nukreipti problemas nuo savęs, jų ieškok kur nors kitur, galbūt net išgalvotų. Prieš mokant ir patariant kitiems pirmiausia reikėtų susitvarkyti savo namuose. Taigi Sveikatos apsaugos ministerija prieš rodydama tokius gestus – padėti savivaldybei tinkamai valdyti jos sveikatos priežiūros įsteigtas įstaigas - gal tegul pirma susitvarko pas save“, - replikavo V.Gailius.
Jis patikina, kad nuolat bendrauja su Joniškio ligoninės kolektyvu, yra gerai „įsikirtęs“ į jiems iškylančias problemas, žino jų lūkesčius.
 

„Vienas aktualiausių ir pirmesnių darbų mero ir savivaldybės naujos tarybos darbotvarkėje – sveikatos priežiūros paslaugų kokybiškas teikimas rajono gyventojams. Manau, rajone turime gerai veikiančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, kurios iš tikrųjų konkuruodamos dalykiškai ir padoriai gerina pirminių paslaugų kokybę. Iš viso tris pirminės sveikatos priežiūros įstaigas turime ir stomatologijos kabinetus. Neabejoju, kad naujų krypčių, naujų paslaugų ieškojimas išeina į naudą. O šiuo atveju konkurencija atsiliepia kokybei. Manau, kad skirtingai nei rajonai, kuriuose nėra konkurencijos šiame lygyje, Joniškis yra toli pažengęs. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimui ir medicinos punktų paslaugų nutolusiose gyvenvietėse priartinimui prie gyventojų rajono savivaldybės taryba ir administracija skyrė pakankamai dėmesio.
 
Šiuo klausimu reikėtų kalbėtis visoms trims pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, kadangi šiandien šią paslaugą teikia tik savivaldybės įsteigta pirminės sveikatos priežiūros įstaiga. Dėl antrinių paslaugų turime gerą palikimą – puikius gydytojus, kurie dirba mūsų ligoninėje. Tiesa, teikiamų paslaugų mažėja: paskutinė paslauga, kurios netekome, – vaikų skyrius. Mano nuomone, ne visiškai šiandien išnaudojamas mūsų geografinis statusas. Esame rajonas, kurio gydytojai palaiko ryšį net su keliomis Latvijos savivaldybėmis. Privalėsime teikti greitosios pagalbos paslaugą ir, manau, yra galimybė galvoti apie pirminių, antrinių paslaugų teikimą Latvijos gyventojams“, - apie planus kalbėjo V.Gailius.
 
Skyrius ne uždarinėja, o atidarinėja

„Didžiausias rūpestis – slaugos lovų trūkumas. Sprendžiame netgi privačių slaugos lovų įsteigimo klausimą. Ko gero, psichikos centrą bandysime iškelti į suieškotas kitas patalpas, o ten plėsti slaugos lovas. Nes šios paslaugos poreikis laikui bėgant tik didės. Todėl, kad žmonių amžiaus vidurkis ilgėja. Senyvo amžiaus žmonių turime daugiau, tad mums iššūkis ir problema – vyresniojo amžiaus žmonių slauga, slaugos lovos, slaugos ligoninė“, - sako Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis.

Ministro siūlymas nedideles rajonines ligonines pertvarkyti į slaugos įstaigas – jo nežavi.
„Jei nori kelti vestuves, nereiškia, kad metus būsi nevalgęs. Turi būti pinigų ir vaikams, šeimynai visus metus išmaitinti. Būtinybė didinti slaugos lovų skaičių neturi nieko bendro su ligoninių uždarymu. Ligoninės yra ir bus reikalingos. Slaugos lovos – taip pat. Todėl ir ieškome galimybių, kaip atrasti naujas erdves, kur būtų galima steigti papildomas slaugos lovas jokiais būdais neuždarant, nemažinant stacionarinių paslaugų. Mes kaip tik atidarome skyrius, neuždarinėjame“, - akcentuoja meras.
 

Anot jo, rajone medicinos įstaigos ūkiškai sutvarkytos.
„Radviliškio ligoninėje, ką reikėjo padaryti, jau padarėme. Šiais metais keičiame pagal programas naujus rentgeno aparatus. Iš savivaldybės skirtų pinigų plečiame operacinės ortopedijos skyriaus veiklą, nes operacijų skaičius didėja, turime itin stiprius specialistus. Susigrąžinome, atkūrėme vaikų ligų skyrių, nes jį buvome panaikinę, kadangi kalbėta, kad jis – nerentabilus, kad yra Šiauliuose. Ten yra tikrai gera Vaikų ir motinos klinika. Tačiau mūsų gyventojams, mūsų jaunoms mamoms ir vaikams ne visiškai patogu važiuoti į Šiaulius.
Kol dirbsime, tikrai laikysimės savo principų, tikslų – kiekvienais metais iš biudžeto skiriame nemažas lėšas sveikatai tiek pirminio lygio, tiek ligoninės medicinos įrangos įsigijimui“, - sako meras.
 
Reformų nebijo

„Mano vizija – kad mūsų įstaigos taptų Lietuvos medicinos centru. Kadangi turime apskrities ligoninę, ją stipriname, investuojame. Savivaldybė paskutiniu metu prisidėjo ir prie magnetinio rezonanso aparato įsigijimo. Tad Alytų matome kaip Rytų Lietuvos regiono medicinos centrą ir tikrai investuosime į gydytojų, medicinos specialistų pritraukimą“, - sakė Alytaus miesto meru išrinktas Nerijus Cesiulis.

Jis patikino, jog kiekvieną gydymo įstaigą pasistengs aplankyti per du pirmuosius darbo mėnesius. Pasikalbės su kolektyvu, vadovais bei stengsis išgirsti jų lūkesčius.
N.Cesiulis įvertino ir didžiulio atgarsio sulaukusį Dzūkijos pilotinį projektą, kurio metu būtų sujungtos aplinkinės gydymo įstaigos.
„Žiūriu kaip miesto vadovas: manau, kad visose įstaigose neįmanoma supirkti reikalingos naujausios medicinos įrangos. Jei ji bus sukoncentruota Alytaus ligoninėje, kur dirba aukščiausio lygio specialistai, vertinu pakankamai gerai. Kadangi nereikės brangios įrangos išmėtyti po visą Lietuvą, kitaip tariant, jos pripirkti kiekvienai ligoninei ir kur bus išnaudoti vos penkis ar dešimt procentų visų jos galimybių. Tam tikras paslaugas turime sukoncentruoti: aukštesnio lygio paslaugas vienur, kitas paslaugas, pavyzdžiui, skubią medicinos pagalbą reikėtų palikti tose ligoninėse ar gydymo įstaigose. Nes žmogui itin svarbu, kad jis gautų kokybišką paslaugą ir greitai“, - sako Alytaus miesto meras.
 
Tad ko iš jo gali tikėtis gyventojai?
„Aš nebijau reformų ir nežinau, ar jas pradėsime vykdyti, nes įstaigos visgi dirba gerai. Manau, kad reikia bendrauti, bendradarbiauti. Štai aukštoji mokykla, Alytaus kolegija, bendraudama su ligonine, kitomis medicinos įstaigomis pradėjo ruošti bendrosios praktikos specialistus. Pamatėme didelį specialistų trūkumą regionine ir jau kitais metais išleisime pirmąją laidą“, - džiaugėsi meras.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris