Kvepia diskriminacija
Ministrų kabinetas įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją patvirtinti tvarką, pagal kurią psichikos ir elgesio sutrikimų turintys pacientai, nesugebantys protingai vertinti savo interesų, dėl ko neįmanoma gauti jų sutikimo gydymui, galės būti priverstinai paguldyti į ligoninę. Artimiausiu metu turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės, kuomet tokie žmonės galės būti gydomi priverstinai.
„Psichiatrai, norėdami ramiau miegoti, pritaikys priverstinį guldymą ir turėsime daugybę žmonių, kurių teisės bus pažeistos“, - nuogąstauja prof. D.Pūras.
Pasak jo, nevyriausybinės organizacijos siūlė į tai pažiūrėti šiuolaikiškai, nes visuomenės požiūris į psichikos ligas keičiasi.
 

„Nebe tie laikai, kad būtų paprasta pasakyti: psichiatrai nuspręs, kada žmogaus teises galima apriboti. Psichiatrija nėra tikslus mokslas, tad iš kur jie žino, ar šis žmogus bus pavojingas, ar ne? Mitas, kad žmonės, sergantys psichikos liga, yra pavojingesni už kitus. Mokslo įrodyta, kad vyrai pavojingesni ir žymiai dažniau linkę smurtauti negu moterys. Remiantis tokia logika, Sveikatos apsaugos ministerijai siūlyčiau patvirtinti analogiškai tvarką, kad prievarta ir jie gali būti uždaromi ligoninėje“, - ironizavo gydytojas psichiatras prof. Dainius Pūras.

 
Įves saugiklius apgaulei
Sveikatos apsaugos viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, šalyje siekiama nustatyti vienodą priverstinės hospitalizacijos tvarką psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams, kurių elgesys gali padaryti žalos savo ir aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui. Taip pat numatyta parengti priverstinio gydymo tvarką pacientams, iš kurių nepavyksta gauti sutikimo gydymui dėl jų nesugebėjimo objektyviai vertinti savo būklės ir interesų.
 
„Rengiant šias taisykles, didelis dėmesys bus skiriamas ir tam, kaip suteikti reikiamą gydymą psichikos bei elgesio problemų turintiesiems, nes jie patys, deja, nesuvokia ir negeba kreiptis, o dažnai net neturi artimųjų, kurie galėtų jais pasirūpinti. Be to, svarbu užtikrinti, jog nebūtų piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, kad į gydymo įstaigą nebūtų priverstinai apgaule guldomi žmonės, kurie neturi rimtų psichikos ir elgesio sunkumų“, – pranešime cituojamas viceministras.
 
Neįgaliųjų teisių gynėjai šiurpsta nuo tokių ministerijos užmojų.
„Prievartinį gydymą paprastai lydi smurtinės, nežmogiškos kankinimo priemonės, taikomos prieš žmogaus valią ir norus, prisidengus tariamais prievartinio gydymo efektyvumo įrodymais. Tai prieštarauja visoms žmogaus teisėms, įskaitant teisę į laisvę ir saugumą. Vietoje to, kad, kaip rekomenduoja pasaulio žmogaus teisių organizacijos, įskaitant Jungtines Tautas, psichosocialinę negalią turintiems žmonėms būtų suteikiama žmogaus teises atitinkanti pagalba, Lietuvoje einama autoritarinių šalių taku“, - socialinėje erdvėje poziciją išdėstė prof. Jonas Ruškus, išrinktas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetą.
 
Anot jo, argumentas, kad prievarta prieš psichosocialinę negalią turinčius asmenis užtikrina kitų žmonių teises, yra absurdiškas. „Galima arba reali žala turi būti preventuojama ir šalinama teisėsaugos pareigūnų, o ne sveikatos specialistų prievartinio gydymo priemonėmis, nukreiptomis į negalią turintį asmenį. Jei žala nukreipiama į save, yra žmogaus teisėmis grįstų pagalbos metodų. Bet Lietuva eina ne civilizuotu keliu. Stiprindama prievartinį gydymą ir uždarymą, įteisindama prievartines priemones Lietuva tarptautiniu mastu save diskredituos“, - rašo profesorius.
 
Kardinalių pasikeitimų nebus
„Nereikia suprasti, kad ministerija siūlo ką nors radikaliai naujo. Sukurta darbo grupė, kuri detalizuos tam tikras įstatymo formuluotes. Viskas dabar priklauso nuo turinio, kurį „sudės“ darbo grupė“, - sako Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas prof. Arūnas Germanavičius.
Anot jo, dėl skirtingų požiūrių į žmogaus teises ar laisves psichiatrijoje nuolat juntama įtampa. „Naujas psichikos sveikatos priežiūros įstatymas palieka tam tikrų neaiškumų, pavyzdžiui, kiek, įtariant psichikos elgesio sutrikimą ir esant pavojui žmogaus ar kitų gyvybei, sveikatai arba turtui, laiko prasme gali suvaržyti jo laisvę. Iki trijų darbo dienų pailgintas terminas irgi kelia klausimų. Į juos ir turėtų atsakyti darbo grupė, taip pat teisininkai įvertinti, kaip tai atrodo pasauliniu kontekstu.
 
Ligoninėje visada užtikriname paciento teisę gydytis ir, jei žmogus yra pavojingas sau arba kitiems ir dėl sunkių psichikos sutrikimų negali duoti sutikimo gydytis, paprastai per keturiasdešimt aštuonias valandas kreipiamės į teismą, kuris priima sprendimą dėl priverstinio gydymo. Taip pat ligoninėje užtikriname pacientų dalyvavimą nuotoliniame posėdyje, kas yra itin svarbu, nes visos kitos ligoninės to dar iki šiol neužtikrina“, - sakė profesorius.
Ar turinčiuosius priklausomybę alkoholiui irgi būtų galima gydyti priverstinai? Anot A.Germanavičiaus, pasitaiko nemažai atvejų, kuomet pacientai patys prašo juos uždaryti į ligoninę ir atriboti nuo priklausomybę sukeliančių priemonių.
 
„Civiliniame kodekse buvo įtvirtinta nuostata: jei žmogus yra pavojingas savo turtui ir jo elgesys yra ligotas, kompulsyvus noras, nepaisant jokių socialinių pasekmių, vartoti alkoholį, artimųjų iniciatyva galima tokį pacientą hospitalizuoti. Tik reikia teismo posėdžio metu pristatyti įrodymus. Tai vėlgi yra teisėjo vidinio įsitikinimo klausimas, kiek tie argumentai paveikūs ir kiek svarbu asmeniui taikyti priverstinį gydymą“, - sako A.Germanavičius.

---

 
Komentaras
Neįgaliųjų teisių atstovė Henrika Varnienė:

- Sutikime, kad sovietų laikais priverstinis gydymas buvo viena legalių susidorojimo su žmonėmis formų. Kas užtikrins, kad tokiais dalykais nebus piktnaudžiaujama. Ne veltui kitose šalyse vietoj to yra begalė prevencinių priemonių. Geriausiai esu susipažinusi su Olandijos, Prancūzijos patirtimi. Ten žmonės, sergantys sunkiai psichikos ligomis, atrodo kaip normalūs žmonės, jiems yra teikiama visokeriopa pagalba. O pas mus? Žmonės neprieitų iki tokių kraštutinių būklių, jei pas mus irgi būtų teikiama kada reikia psichologo, socialinio darbuotojo pagalba, atvejo vadyba, užtikrinamas žmonių užimtumas, įdarbinimas.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!