Tūkstančiai pagalbos planų 
 
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) atstovė Daiva Kšivickienė dalijasi žinia, kad šiemet asmenims su negalia pradėti rengti pagalbos planai. Agentūra jau sudarė daugiau nei 6 tūkst. tokių planų, kuriuos įgyvendina pagalbą teikiančios suinteresuotos institucijos. 
 

„Dažnai žmonės, kurie kreipiasi dėl negalios nustatymo, nežino apie pagalbos galimybes arba patys negali savarankiškai visko susiorganizuoti, ypač jei negalia ištiko staiga. Pagalbos planai padeda užtikrinti, kad žmonės su negalia gautų visą reikalingą pagalbą, padedančią jiems gyventi kuo savarankiškiau ir patogiau“, – pasakoja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovė Daiva Kšivickienė. 

 
Pagalbos planai užtikrina koordinuotos pagalbos asmenims su negalia teikimą, aprūpinimą priemonėmis ir paslaugomis, informavimą apie įvairios pagalbos galimybes, sąlygas. 
 
„Planas padeda atsakyti į tokius klausimus: kas padės kasdienėje buityje, kas palydės į gydymo įstaigą, ar padės pasirūpinti maistu bei namų ruoša? Planai ypač naudingi asmenų su negalia artimiesiems, nes vis dar gaji nuostata, kad jei asmuo su negalia turi šeimos narį, specialistų pagalba jam nebūtina. Tačiau artimieji taip pat turi teisę į poilsį ir emocinę atgaivą“, – aiškina D.Kšivickienė. 
 
Ji pamini realius pavyzdžius, kaip už individualių asmens poreikių tenkinimą atsakingos institucijos jau pagelbėjo asmenims su negalia. Pavyzdžiui, Techninės pagalbos priemonių centras aprūpino žmogų reikalingomis priemonėmis, tokiomis kaip funkcinė lova ir vaikščiojimo rėmas. Taip pat suteikė kompensaciją, padėjusią sumažinti finansinę naštą. Kitam žmogui skirta vaikštynė su ratukais, kad jis galėtų lengviau judėti ir būti kaip įmanoma labiau nepriklausomas. Kai kuriems žmonėms teikiama pagalba namuose – socialinės priežiūros paslaugos arba dienos socialinė globa. Tam tikrais atvejais, kai būklė sunkesnė, suteikiama ilgalaikė neterminuota globa institucijoje. 
 
Paslaugų nereikia ieškoti pačiam 
 
Savivaldybės teikia įvairias paslaugas, kurios tiesiogiai palengvina žmonių su negalia kasdienybę. „Viena jų – būsto pritaikymo paslauga. Tai gali būti pandusų įrengimas, durų praplatinimas. Kartais užtenka įrengti turėklus, kad žmogus galėtų savarankiškai gyventi savo namuose“, – aiškina D.Kšivickienė. 
 
Kitos svarbios paslaugos – pavėžėjimas, socialinės priežiūros paslaugos namuose.
Pasvalio rajono savivaldybės pavyzdys rodo, kad pagalba gali būti suteikiama labai greitai. Per savaitę asmeninio asistento paslaugos buvo paskirtos dviem kaimo gyventojams. Vienam asmeniui padedama judėti, palaikyti socialinius santykius, kitam – tvarkytis su asmenine higiena, orientuotis dienos rutinoje. Atsižvelgiant į asmenų savarankiškumą, šios paslaugos teikiamos 4-8 valandas per mėnesį. 
 
„Kiekvieno asmens poreikiai skiriasi: kai kurie žmonės pageidauja laiką praleisti namuose, o kiti mielai lanko socialines dirbtuves, kur gali kurti ir tobulinti darbinius įgūdžius. Tokie atvejai parodo, kaip pagalbos planai ir juos įgyvendinančių institucijų veikla padeda žmonėms su negalia pasiekti didesnį savarankiškumą ir gyventi oriau“, – teigia D.Kšivickienė. 
 
Atsisakyta diskriminuojančių sąvokų 
 
Nuo metų pradžios negalią turintiems asmenims informaciją stengiamasi pateikti aiškiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į individualius kiekvieno asmens su negalia poreikius, sudaromos galimybės kreiptis dėl informacijos gavimo pasirinktu bendravimo būdu: gestų kalba kurtiesiems bei neprigirdintiems, lengvai suprantama kalba žmonėms su intelekto negalia arba turintiems skaitymo, suvokimo problemų, Brailio raštu turintiems regėjimo negalią.  
 
Dar viena naujovė – pasikeitusios sąvokos. Iki šiol vartotos sąvokos „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ pakeistos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“.  
 
„Pakeisti terminai geriau atitinka jų reikšmę ir yra mažiau diskriminuojantys. Pavyzdžiui, dabar žmogui su negalia nustatomas darbingumo lygis, nors jis tik iš dalies yra siejamas su asmens galimybėmis dirbti. Žmogus su negalia turi teisę į visų gyvenimo sričių prieinamumą ar, kitaip tariant, dalyvavimą jose, todėl specialiųjų poreikių ir darbingumo lygio terminai keičiami į dalyvumą“, – aiškina Agentūros direktoriaus pavaduotoja Jelena Ivančenko. 
 
Siekia, kad negalia nebūtų kliūtis 

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė sako, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojęs naujo modelio negalios vertinimas nuo senojo pirmiausia skiriasi tuo, kad priemonės ir paslaugos orientuotos į kiekvieną asmenį individualiai, siekiant užtikrinti jo poreikius ir galimybes dalyvauti visose kasdienėse veiklose, būti lygiaverčiu visuomenės nariu. 
 

„Įsigaliojus naujai tvarkai, labiau atsižvelgiama į individualius kiekvieno asmens poreikius. Kartu su asmeniu identifikuojami sunkumai, su kuriais jis susiduria dėl savo negalios, sudaromas pagalbos planas, kuriuo siekiama suteikti paslaugas bei pagalbą, kad negalia nebūtų kliūtis jam dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse“, – teigia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė. 

 
Ji džiaugiasi ir kitais svarbiais pokyčiais – kad savivaldybėse finansuojami asmens su negalia reikalų koordinatoriai, kurie jau beveik metus koordinuoja asmenų su negalia socialinės įtraukties politiką ir teisių įgyvendinimą vietos lygmeniu, ir kad įsteigta konsultavimo linija, kuri leidžia suteikti savalaikes konsultacijas apie siūlomas paslaugas Lietuvos gyventojams. 
 
„Reformos sukelia naujų iššūkių, pokyčių, kuriuos įgyvendinti prireikia laiko. Pirmieji naujo negalios modelio metai yra tik pradžia. Tikrai turime kur tobulėti. Susiduriame ne tik su teigiamais pokyčiais, bet ir su iššūkiais, techninėmis kliūtimis. Manome, jog apie tai reikia kalbėti, nes tik pripažinę, kad yra kur tobulėti, galime pradėti su tuo dirbti ir siekti užsibrėžtų tikslų“, – pabrėžia E.Čaplikienė. 

---

 
Veikia konsultavimo linija 

Nuo 2024 m. kovo mėnesio veikianti Agentūros konsultavimo linija (+370 52 30 30 60) tapo svarbiu pagalbos elementu. Paskambinę šiuo numeriu, asmenys su negalia ir jų artimieji gali gauti informaciją apie vertinimo eigą bei kitus su vertinimu susijusius klausimus. 
 

„Žmonės dažniausiai skambina norėdami sužinoti, kada bus išnagrinėti jų prašymai dėl negalios nustatymo. Taip pat daug kas klausia, kaip teisingai pateikti dokumentus, kokia vertinimo tvarka. Nemažai skambučių sulaukiame iš žmonių, kuriuos paskatino kreiptis šeimos gydytojas – jie nori sužinoti bendrą informaciją“, – pasakoja Agentūros specialistė Anastasija Stanevičienė.  

 
Konsultavimo linijoje dirba 5 konsultantai ir koordinatorė, teikiantys informaciją vertinimo, individualios pagalbos poreikių, prieinamumo ir socialinio dalyvumo klausimais. Konsultacijos teikiamos lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.  
Kasdien sulaukiama apie 250 skambučių, o per mėnesį – iki 5,5 tūkst.
 
Į konsultavimo liniją skambinti galima kiekvieną darbo dieną: pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 7.30 iki 16.30 val., penktadieniais nuo 7.30 iki 15.15 val. Taip pat galima kreiptis el. paštu: aptarnavimas@anta.lt. 
  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!