Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) perrinko valdybą ir prezidentą, kuria tapo LSMUL Kauno klinikų gydytoja rezidentė dermatovenerologė Agnė Bubilaitė. Su ja kalbamės apie asociacijos veiklas, kurių didžiausia šiuo metu yra Nacionalinis sveikatos susitarimas.
- Agne, sausį buvote išrinkta JGA prezidente, ar daug konkurentų turėjote? Gal galėtumėte kiek daugiau papasakoti apie save?
- Studijuoju paskutinius dermatovenerologijos rezidentūros metus LSMUL Kauno klinikose, taip pat dirbu asistente universitete, taigi tenka susidurti ne tik su pacientais, bet ir studentais. Esu iš Kretingos, o laisvalaikiu mėgstu dainuoti! Prie asociacijos prisijungiau pandemijos pradžioje – 2020-aisiais. Po metų tapau valdybos nare, o štai šiemet – ir prezidente. Kaip matote, kelias buvo greitas, tačiau JGA veikla mane kasdien vis labiau įtraukė, joje matau didelę prasmę. Neįsivaizduoju savo kasdienybės be asociacijos veiklų, susitikimų.
Į prezidento pareigas kandidatavau tik aš. Manau, kad daug kas tam nesiryžo dėl atsakomybės. Mūsų narių dienotvarkės išties užimtos, o šios pareigos reikalauja dar daugiau įsitraukimo. Taigi, laukia dveji aktyvūs kadencijos metai.
- Turbūt šiuo metu intensyviai perimate darbus... Kokie svarbiausi?
- Darbų turime tikrai nemažai. Mes dažnai kviečiami atstovauti medikų bendruomenei įvairiuose formatuose, be to, yra daug veiklų, kurias inicijuoja pati asociacija. Todėl norint veikti kryptingai, kartais tenka iš naujo sugrįžti prie šaknų – kas yra mūsų strategija, ir kaip paskirstyti laiką bei prioritetus, kad geriausiai ją atlieptume.
Jei Nacionalinio sveikatos susitarimo diskusijos padės parengti politinių partijų programas, parašyti Vyriausybės programą – jau bus laimėjimas.
O klausimų sveikatos apsaugos sistemoje yra išties daug ir vis atsiranda naujų. Šiuo metu pagrindinis mūsų darbas – Nacionalinis sveikatos susitarimas. Branginame ir nemokamų psichologinių konsultacijų medikams projektą MEDO medikams, kuris įneša svarų indėlį kartu su „Dramblys ligoninėje“ kampanija, skirta psichoemocinės stigmos mažinimui medikų bendruomenėje.
Studentai, rezidentai į JGA ateina su vadinamosiomis kietomis kompetencijomis – išmano medicininį darbą, analizuoti ir rašyti mokslinius straipsnius, tačiau jiems trūksta minkštųjų kompetencijų. Todėl mūsų komanda planuoja mokymus, veiklas, kad užpildytų šią spragą, įkvėptų lyderystei, suteiktų vadybinių įgūdžių. Pokyčiai yra akivaizdūs – žmonės pražysta tiesiog akyse, jiems gimsta idėjos, projektai. Vyksta ir metiniai pokalbiai, nes mums svarbu, kaip JGA nariai jaučiasi, ar jiems pavyksta pasiekti išsikeltus tikslus.
- Neseniai JGA susitiko su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Apie ką kalbėjotės?
- Pagrindinė susitikimo tema buvo Nacionalinis sveikatos susitarimas, kadangi šis projektas įtraukia tiek politikus, tiek pacientų, medikų organizacijas, ministeriją ir visus kitus sveikatos apsaugos sistemos dalyvius. Ministras norėjo pasiteirauti, kaip mums sekasi, su kokiomis problemomis susiduriame, kartu pateikė ir savo pastebėjimus, patarė dėl galimų rizikų.
- Kokias pagrindines Nacionalinio sveikatos susitarimo rizikas įžvelgė ministras?
- Vienų dalykų sveikatos apsaugos sistemoje nori medikai, kitokius norus išsako pacientai, dar kitaip viską mato sprendimų priėmėjai. Kadangi Nacionalinis sveikatos susitarimas vyksta bendrakūros principu dėl bendrų tikslų ir sveikatos apsaugos sistemos vizijas sprendžia skirtingos interesų grupės, pagrindinė rizika yra nesusitarti. Kaip žinoma, tartis niekada nėra lengva.
- Ko tikitės iš susitarimo?
- Nacionalinis sveikatos susitarimas – strateginio lygmens dokumentas, kuris turėtų nusakyti artimiausius sveikatos sistemos prioritetus. Tai turėtų būti gairės politikams, valdantiesiems. Pavyzdžiui, ar orientuosimės į prevenciją, ir jei taip, ką dėl to darysime – ar keisime apmokėjimo modelį, ar ne, ir pan. Nes sveikatos sistemoje yra daug nenuoseklumo – sulig nauja valdžia keičiasi prioritetai, nėra tęstinumo. Todėl norime diskutuoti, kol prieisime reikšmingus sprendimus, kurie keistų sveikatos apsaugos sistemą.
- Pasikeitus valdžiai nauji sprendimų priėmėjai gali būti nedalyvavę susitarime ir nejausti įpareigojimo jį tęsti. Lobizmas irgi niekur nedings. Tačiau nepaisant to – prasmę matote.
- Rizika, kurią įvardijote, tikrai yra ir tai reikia suprasti. Dėl to verta kalbėti apie sėkmingus scenarijus. Jei Nacionalinio sveikatos susitarimo diskusijos padės parengti politinių partijų programas, parašyti Vyriausybės programą – jau bus laimėjimas. Visada išlieka rizika, kad šis bandymas neturės jokios vertės, nes negalėsime įpareigoti politiko ar ministro laikytis to, kas parašyta. Tačiau dėl to norime kuo platesnio sistemos dalyvių įsitraukimo. Tai yra puikus būdas atkreipti dėmesį į prioritetus, kultūrinis pokytis, kai skirtingos interesų grupės susėda ir diskutuoja, o po diskusijos kambarį palieka su šiek tiek pasikeitusiu mąstymu, nei pravėrė jo duris.
- Papasakokite, kas svarbaus vyks vasario 11 dieną konferencijoje Seime?
- Įvyks įvadinė Nacionalinio sveikatos susitarimo konferencija. Tai – istorinis įvykis, nes iki šiol sveikatos apsaugos sistemos dalyviai tokių diskusijų apie jos ateitį Seime neturėjo. Tarsimės dėl susitarimo turinio, tačiau pradėsime nuo to, kokie praeities įvykiai lėmė dabartinę sveikatos apsaugos sistemą. Antroji dalis bus skirta pamatiniams ateities tikslams. Šie du klausimai užims visą dieną – nuo ryto iki vakaro. Taip kad laukia išties darbingas šeštadienis.
- Kodėl pacientams reikalingas Nacionalinis sveikatos susitarimas?
2019 metais Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos vienam gyventojui sudarė vos pusę ES vidurkio, o iš pacientų kišenės mokama dalis buvo dvigubai didesnė nei ES vidurkis. Sveikatos apsaugos sistemai skiriama dalis nuo BVP didėja, bet vis tiek atsiliekame. O mūsų pacientai palyginti vis dar nemažai turi mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas – vaistus, odontologiją. Kiek skiriame, viena, bet kaip išskirstome – kita, pavyzdžiui, kiek mokame brangiems tyrimams, lovadieniams. Mūsų finansavimo modelyje nemažai trūkumų. Kai kurie parankūs įstaigoms, bet nebūtinai parankūs pacientui.
- Ko labiausiai linkėtumėte pačiai asociacijai ir kuo pasidžiaugtumėte?
- Didžiausias palinkėjimas, kad asociacija veiktų tvariai, kad užtikrintume tiek žmogiškų resursų, tiek finansinį tvarumą, būtume atsparūs išorės dirgikliams. O pasidžiaugti norisi darbu su aktyviais nariais. Jie praturtina mus, o mes stengiamės praturtinti juos – suteikti kuo daugiau įgūdžių, kompetencijų. Dėl to jie čia ateina ir pasilieka.
Dosjė:
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: