Komentuoja specialistė
MB Lauros Romeraitės-Kuklierienės dietoterapijos centro vadovė gydytoja dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė:
 
Derėtų išgryninti algoritmus
Ženklinimo sistema „Nutri-Score“ – tai penkių spalvų maistingumo etiketė bei maistinių medžiagų vertinimo sistema. Šią sistemą sudaro penkios raidės (A B C D E) bei penkios spalvos (nuo tamsiai žalios iki raudonos). Žymėjimas yra pateikiamas ant maisto produkto priekinės dalies. Sistemos įvedimu siekiama supaprastinti maistinių medžiagų vertinimo sistemą. Ji žymi maisto produktų bendrąją maistinę vertę.
 
„Nutri-Score“ vertinimas yra paremtas algoritmu, pagal kurį 100 gramų arba 100 mililitrų produkto maistinė vertė yra apskaičiuojama remiantis kalorijų, angliavandenių, riebalų, natrio arba druskos, baltymų, skaidulinių medžiagų daržovių bei vaisių sudedamųjų dalių kiekiu maisto produkte. Pagal atliktus produkto ingredientų vertinimus gaminiui yra priskiriama tamsiai žalios, šviesiai žalios, geltonos, oranžinės arba raudonos spalvos raidė. Tokiu būdu „Nutri-Score“ suteikia galimybę lengviau palyginti tai pačiai grupei priklausančius maisto produktus ir išsirinkti tinkamiausią gaminį.
 
Pranešime žiniasklaidai „Vilnius sveikiau“ pabrėžiama, kad nederėtų aklai pasikliauti tik šia vertinimo sistema. Jeigu maisto produktas pažymėtas C arba D raide, tai anaiptol nereiškia, jog retkarčiais jų negalima suvartoti. A raide paženklinti produktai taip pat nesuteikia garantijos, kad vartotojai gaus visas jų organizmui reikalingas maisto medžiagas.
 
Gydytoja dietologė L.Romeraitė-Kuklierienė teigia, kad naujoji ženklinimo sistema turi tam tikrų trūkumų. Joje didžiausias dėmesys yra skiriamas cukrui bei riebalams. Pasak specialistės, tai sukelia neaiškumų: „Tarkime, natūraliai spaustos sultys turi daug cukrų. Pagal šį žymėjimą saldiklių turintis gėrimas yra tarytum sveikesnis. Turbūt reikėtų dar labiau išgryninti algoritmus.“
 
Visgi, anot pašnekovės, „Nutri-Score“ kaip ir kiti žymėjimai padės žmonėms atsirinkti palankesnius produktus, kadangi šiuo metu ne visi vartotojai stengiasi įdėmiai skaityti produktų sudėtį. L.Romeraitė- Kuklierienė sako, kad į žymėjimą derėtų įtraukti daugiau komponentų bei kriterijų: natūralus ar nenatūralus, su saldikliais ar be jų. Pašnekovė mano, jog šie algoritmai dar bus tobulinami. Svarbi ir visuomenės edukacija – žmones reikia šviesti.
 
„Nutri-Score“ planuojama įvesti visoje Europos Sąjungoje. Šiuo metu toks žymėjimas yra priimtas Prancūzijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Belgijoje, Liuksemburge bei Vokietijoje.    
 
Europa nusiteikusi skeptiškai
Baimindamasi, jog tokios jos kulinarinės ikonos kaip parmezano sūris bei alyvuogių aliejus pagal naująją sistemą bus prastai įvertintos, Italija subūrė kitas ES valstybes, jog šios nepritartų Prancūzijos sukurtam ženklinimui. Be Italijos, tokiai tvarkai nepritaria Čekija, Graikija, Kipras, Vengrija bei Rumunija.
 
Kaip skelbia „France 24“, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni šią iniciatyvą apibūdino kaip diskriminacinę ir baudžiamąją valstybės maisto industrijos atžvilgiu. Prieštaravimus Italija grindžia argumentuodama tuo, jog 100 gramų ar 100 mililitrų skaičiavimas nėra tinkamas, kadangi tokie produktai kaip aliejus arba sūris yra vartojami mažesniais kiekiais. Roma nerimauja, kad „Nutri-Score“ sistema padarys neigiamą poveikį pagrindiniam Viduržemio jūros virtuvės maistui, įskaitant picą bei prošuto kumpį. Pagrindinė Italijos žemės ūkio asociacija „Coldiretti“ pareiškė, jog naujoji ženklinimo sistema dirbtinių produktų naudai yra nusitaikiusi į natūralius ir sveikus maisto produktus, kuriuos šimtmečiais buvo galima sutikti ant žmonių stalų.
 
Ženklinimu nepatenkintas ir Prancūzijos verslas. Mėlynojo sūrio gamintojas „Bleu d'Auvergne“ atsisakė ženklinti gaminamą produktą, kadangi dėl jame esančių druskos bei riebalų kiekio gaminys būtų paženklintas prasčiausiu – raudonu E – ženklu. „Financial Times“ rašo, kad pietvakarinio Prancūzijos Oksitanijos regiono vadovė pareiškė, jog tradiciniams sūriams, tokiems kaip rokforas turėtų būti padaryta išimtis. Kitaip negu apdorotų maisto produktų, šio gaminio negalima perdaryti taip, kad jis atitiktų keliamus reikalavimus.
 
Visgi dauguma Prancūzijos gamintojų naudojasi „Nutri-Score“ sistema. Pasak jos kūrėjo, mitybos specialisto Serge Hercberg, šiuo ženklinimu jau naudojasi 875 prekių ženklai. Jie sudaro 60 proc. Prancūzijos maisto rinkos. Kai kurie gamintojai jau keičia gaminių sudedamąsias dalis, kad jų produkcija būtų ženklinama kaip palanki.

---

 
Verta žinoti
Panašaus tipo žymėjimo sistema Lietuvoje buvo įvesta 2014 m. Tai – nekomercinė, valstybinė sistema, skirta pažymėti sveikatai palankesnius maisto produktus. Simbolis „Rakto skylutė“ įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2014 m. sausio 22 d. Jeigu produktas atitinka patvirtintus kriterijus, jį savanoriškai bei nemokamai galima žymėti šiuo ženklu.
 
„Rakto skylutė“ – tai ES registruotas prekių ženklas. Jis priklauso Švedijos nacionalinei maisto agentūrai. Ši institucija ir suteikė leidimą jį naudoti Lietuvoje. Simbolis pradėtas naudoti 1989 m. Maisto produktai šiuo ženklu yra žymimi Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Danijjoje, Šiaurės Makedonijoje bei Lietuvoje. Mūsų šalyje, „Rakto skylutės“ simboliui privalomus reikalavimus atitinkančių gaminių jau galima skaičiuoti šimtais.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!