Nano nauda ir nekaltybė: mažytės dalelės kelia didelius iššūkius

Sima Kazarian
2021-10-15
Norisi išgirsti, kad nuostabias galimybes atveriančios nanomedžiagos saugios mūsų organizmams. Deja, nanotechnologijos į priekį šauna greitai, o jų poveikio tyrimai buksuoja. Nepaisant įvairių stebėsenos organizacijų veiklos, per pastarąjį dešimtmetį neatsirado aiškesnių saugumo vertinimų. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra prieš kurį laiką įspėjo, kad nanomedžiagų naudojimas gali kelti pavojų ir sveikatos sektoriaus darbuotojams, kur šios medžiagos taip pat naudojamos.
Nano nauda ir nekaltybė: mažytės dalelės kelia didelius iššūkius
Nanodalelės naudojamos įvairiose pramonės šakose: kosmetikoje, buitinėje chemijoje, aviacijoje, medicinoje, tekstilėje, tačiau vis dar nėra vienareikšmiško atsakymo apie šių mikroskopinių dalelių poveikįEksperimentai ir tyrimai vyksta ilgai, bet net naujausi rezultatai nesuteikia žinių nei apie jų žalą, nei saugumą.

Labai skirtingos
Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė sako, kad nanodalelių panaudojimas lėmė didelį proveržį medicinoje. „Žiūrint iš teigiamos pozicijos, matome daug puikių nanotechnologijos pritaikymo būdų. Chemoterapijos metu nanodalelės padeda pristatyti medžiagas tik į vėžines ląsteles, kad būtų išvengta žalos sveikosioms. Esant arterijų pažeidimams, nanodalelių dėka medikamentai pasiekia pažeistas kraujagyslių vietas. Antikūnai taip pat yra nanodalelės, kurios į organizmą įvedamos kovai su virusu. Taigi, ši technologija iš tiesų gali palengvinti žmonių gyvenimą, o jos potencialas dar toli gražu neišsemtas“, – pabrėžė profesorė.
 
Ž.Stasiškienė aiškina, kad nanodalelės sąvoka yra plati, nes pagal kilmę jos gali būti natūralios (lipidai ir kt.), atsirandančios kaip šalutiniai produktai (pvz., išsiskiriantys degimo metu) ir pagamintos tikslingai. „Jos naudojamos įvairiose pramonės šakose: kosmetikoje, buitinėje chemijoje, aviacijoje, medicinoje, tekstilėje, – vardijo Ž.Stasiškienė ir pridūrė, kad vis dar nėra vienareikšmiško atsakymo apie šių mikroskopinių dalelių poveikį. –  Eksperimentai ir tyrimai vyksta ilgai, bet net naujausi rezultatai nesuteikia žinių nei apie jų žalą, nei saugumą.“
 

Vis dar mistinis elementas
Šiuo metu tik tobulinamos nanomedžiagų poveikio vertinimo metodikos, o saugaus jų naudojimo rekomendacijos pasiskolintos iš cheminių medžiagų, neatsižvelgiant į specifines savybes.
 

„Nanodalalės vis dar yra mistinis elementas ta prasme, kad nežinome jų poveikio gyviesiems organizmams, – pripažįsta Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė. Paprašyta atskleisti, ar pati renkasi priemones su nanodalalėmis, teigia: „Nuo nanodalelių kol kas susilaikau, tačiau naudoju mikropluošto gaminius. Neatmetu inovacijų, tačiau pirmenybę esu linkusi teikti natūralioms medžiagoms.“

 
Pagal Europos sąjungos reikalavimus, ženklinti produkto sudėtyje esančias nanodaleles privalo tik maisto, kosmetikos ir biocidinių prekių gamintojai. Deja, naudodami kitus produktus net ir skaitydami aprašą ant pakuotės nebūsime tikri, ar nanodalalės neįtrauktos į gamybos ciklą.
Apie buities priemonėse esančias nanodaleles vartotojui suteikti informacijos nebūtina, nors nuo valomų paviršių, indų jos gali lengvai patekti į maistą. Plačiai naudojami ir mikropluoštai, kurie yra stambesni ir nesąveikauja su ląstelėmis. Vis dėlto juose taip pat gali būti nanodalelių.
 
Pašnekovė pataria pasverti naudos ir rizikos santykį prieš naudojant nanoproduktus, kadangi neaišku, nei kaip nanodalelės sąveikauja su gyvosiomis ląstelėmis, nei kaip pasišalina iš organizmo. „Kiek teko domėtis naujausiais tyrimais, labiausiai nanodalalės gali paveikti šalinimo sistemą – inkstus, kepenis. Plastmasė kažkada irgi buvo sukurta, kad padėtų, o dabar apskaičiuota, kad per metus į mūsų organizmus netiesiogiai patenka apie penki gramai plastiko (kreditinės kortelės dydžio). Nanodalelės yra dar mažesnės ir gali prasiskverbti į ląstelę. Be to, nežinome, kokį poveikį jos daro gamtai, kiek pasilieka aplinkoje. Kuriant gaminius reikia galvoti apie visą būvio ciklą – nuo gamybos pradžios iki pagaminto produkto utilizavimo“, – įspėjo Ž.Stasiškienė.
 

L.S. skaičius
38,5
- tiek mlrd. dolerių, „BCC research“ duomenimis, šiemet siekia pasaulinė nanobiotechnologijų rinka.

 
Patarimai atsargesniems

Sveikatos priežiūros sektoriuje dažnai naudojamos anglies sidabro, aukso nanomedžiagos, dendrimetrai, titano dioksidas. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra jau prieš keletą metų pasidalino nelabai smagiai nuteikiančiomis tyrimų išvadomis, kad kai kurių nanomedžiagų randama vidaus organuose, vaisiuje, galvos smegenyse, skelete ir minkštuosiuose audiniuose. „Nustatyta, kad didžiausias nanomedžiagų poveikis pasireiškia plaučiuose. Tai – uždegimai, audinių pažeidimai, oksidacinis stresas, lėtinis toksiškumas, citotoksiškumas, fibrozė ir navikų augimas. Kai kurios nanomedžiagos gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą“, – teigia Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra.
 
Nanodalelių šalinimo iš organizmo mechanizmas dar nėra visiškai aiškus: šalinimui įtakos turi dalelių dydis, forma, jų cheminė medžiaga. Kol keliama rizika neaiški, o prevencijos gairių nėra, siūloma apsidrausti – pirmenybė turėtų būti teikiama nanomedžiagų nenaudojimui ir pakeitimui.
 
Agentūra pataria medikamentus, kurių sudėtyje yra nanomedžiagų, ruošti sandariose dėžėse su hermetiškai pritvirtintomis pirštinėmis. Kadangi nanodalelės į organizmą patenka įkvepiant, nuryjant ir pro odą, taikytini apsauginiai barjerai – pirštinės, apsauginiai drabužiai, puskaukės su P3/FFP3 filtrais.
 

Ribinės vertės darbo aplinkoje (OEL), kurios taikomos pavojingoms cheminėms medžiagoms, būtų dar viena svarbi informacija, bet šiuo metu nėra jokių ES lygmeniu nustatytų nanomedžiagoms taikomų OEL – vis dar trūksta žinių. Apskritai ES lygmens OEL nustatyti tik dėl kelių šiuo metu darbo vietoje naudojamų cheminių medžiagų. Šios privalomos ir (arba) orientacinės ribinės vertės nustatytos ES direktyvose.
 
Buitį užvaldęs sidabras
Viena labiausiai paplitusių medžiagų – nano sidabras, kuris naudojamas gaminant rūbus, kosmetiką, buitinę chemiją, tvarsčius. Kartais pirkėjai net neatkreipia dėmesio, kad jų perkami produktai yra su šia medžiaga. Ar ji saugesnė nei kitos? Remiantis sukurtų nanodalelių poveikio sveikatai ir aplinkai analizės (angl. Engineered Nanoparticles: Review of Health and Environmental Safety, ENRHES) duomenimis, ir čia išsamių toksiškumo tyrimų dar nėra.
 
Įspėjama, kad didelėmis dozėmis sidabro nanodalelės gali turėti neigiamų padarinių sveikatai, pvz., galima susirgti plaučių edema arba gali atsirasti odos dėmių. Dažniausiai nurodoma žmogaus reakcija į ilgalaikį nanosidabro poveikį. Su žiurkėmis atliktų mokslinių tyrimų dokumentuose užfiksuota, kad sidabro nanodalelės gali pasiekti galvos smegenis per viršutinius kvėpavimo takus.
 
Vis dėlto bent jau pagal Europos cheminių medžiagų agentūros klasifikavimo ir ženklinimo inventorių, nano sidabras nėra klasifikuojama kaip pavojinga žmonių sveikatai medžiaga. Tiesa, šiuo metu atliekami tyrimai dėl jo ardomojo poveikio endokrininei sistemai ir nurodomas toksiškumas vandens aplinkai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Parkinsono liga: jaunas pacientės amžius klaidino medikus

    Parkinsono liga: jaunas pacientės amžius klaidino medikus

    Mildai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dabar jau 50, bet Parkinsono liga į jos gyvenimo duris pasibeldė kur kas ank...
    Projektas „Žemiau bambos“: jautriai, bet be tabu

    Projektas „Žemiau bambos“: jautriai, bet be tabu

    Su naujos gyvybės užsimezgimu atsiradusi idėja sukurti socialiniuose tinkluose „Žemiau bambos“ puslapį, išsiplė...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vaistinių atstovai primena, kad galimybių paso vaikams į vaistinę turi ateiti tėvai

    Vyriausybės sprendimu galimybių pasas nuo gruodžio 28 d. bus išduodamas vaikams nuo 12 metų, o nebe nuo 16-kos, kaip buvo i...
    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse SAM leido aptarnauti daugiau žmonių

    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse SAM leido aptarnauti daugiau žmonių

    Galimybių paso nenaudojančiose vaistinėse Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo penktadienio leido aptarnauti daugiau žmonių.

    Sveika šeima


    Pirštų sąnariuose sproginėjantys burbuliukai: ar yra žala?

    Dažniausiai vaikystėje išmokę skleisti garsus lankstant piršto sąnarius, žmonės erzina aplinkinius, kurie kaip susitarę kartoja, kad senatvėje pirštai susisuks. Tačiau ar tiesa, kad šis įprotis gali sukelti sveikatos problemų?

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Narkotikai pražudo daugiau žmonių nei ginklai

    JAV Federalinis tyrimų biuras praėjusią savaitę pranešė, kad mirčių nuo perdozavimo, pandemijos metu, skaičiai pasiekė rekordiškas aukštumas. Šios mirtys – prarastos galimybės gydytis, didėjančių psichikos sveikatos problemų ir stiprių narkotinių medžiagų prieinamumo gatvėje pasekmė.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Dalytis apelsinu? Na, jau ne!
    Henrikas Vaitiekūnas Dalytis apelsinu? Na, jau ne!
    Ką renkasi blondinės?
    Henrikas Vaitiekūnas Ką renkasi blondinės?
    Atsargiai: biohakeriai atidunda!
    Henrikas Vaitiekūnas Atsargiai: biohakeriai atidunda!

    Naujas numeris