Kaip pabrėžia NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė, šis sprendimas yra personalo įgūdžių ir techninių galimybių įvertinimas.
„Penktadienį NVI sėkmingai startavo COVID-19 laboratorija. Ji atsirado NVI mokslininkų ir partnerių geranoriškumo dėka, kai niekam nebuvo galima nei patalpų, nei prietaisų, saugotų moksliniams darbams. Stiprus nematomas priešas suvienijo visus. Dėkojame mūsų jauniems talentingiems mokslininkams, medicinos biologams ir medicinos genetikams, kurie jau tiria COVID-19. Trys komandos dirbs pamainomis, kad tyrimai vyktų nestojančių srautu visą savaitę. Tuo pat metu rengiame slaugytojų komandą, kuri bus pasirengusi paimti mėginį vietoje – NVI. Ir labai laukiame valdžios leidimo pradėti medikų testavimą, kad visi jaustumės saugūs“, – kalbėjo NVI direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. S.Jarmalaitė.
 
Maksimaliai saugiai ir greitai
Kaip pasakojo NVI Genetinės diagnostikos laboratorijos vedėja dr. Rasa Sabaliauskaitė, per labai trumpą laiką teko atlikti daug namų darbų.
„Ketvirtadienį buvo sudėti paskutiniai štrichai ir atliktas testinis eksperimentas. Gavome du užkoduotus viruso mėginius ir laboratorijoje turėjome nustatyti, kokius mėginius gavome: teigiamus, neigiamus ar teigiamą ir neigiamą. Tuo pačiu metu darėme ir procesų optimizavimą, kad tyrimo atsakymą gautume ne tik maksimaliai greitai, bet ir kiek įmanoma saugiai“, – pasakojo dr. R. Sabaliauskaitė.
Jos teigimu, pagrindinis įgūdis, kurio reikės visiems naujosios laboratorijos darbuotojams, mokėti dirbti su koronaviruso detekcijos rinkiniais, mokėti „skaityti“ ir vertinti gaunamus duomenis. Ir, žinoma, saugumas, saugumas ir dar kartą saugumas.
„Su tuo problemų tikrai nekils, nes mūsų kolegos turi daug patirties ir įgūdžių atliekant molekulinius tyrimus, testuojant genetinius pokyčius klinikinėje medžiagoje. Todėl visi džiaugiamės šia nauja atsakomybe padėti Lietuvai kovoti su koronaviruso pandemija“, – kalbėjo Genetinės diagnostikos laboratorijos vedėja.
Imunologijos laboratorijos specialiose švariose patalpose įkurtoje naujojoje laboratorijoje naudojama specializuota genetinės diagnostikos įranga. Dalį reikalingų prietaisų skyrė NVI mokslinės laboratorijos, o svarbiausią realaus laiko PGR prietaisą NVI laikinam naudojimui perdavė VU Botanikos Kairėnų sodo mokslinė laboratorija. 
 
Pandemija verčia didinti pajėgumus
Šiuo metu Lietuvoje galioja tokia laboratorinių tyrimų struktūra – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros (NVSPL) laboratorija yra pagrindinė šalies laboratorija, t. y. referentinė laboratorija, kuri teikia galutinius, oficialius ir patvirtintus tyrimų rezultatus, atliktus pagal tarptautinius reikalavimus, bei koordinuoja naujųjų laboratorijų veiklą. Tais atvejais, kai ligoninių laboratorijose atlikti tyrimai bus teigiami, jie privalės būti siunčiami pakartotiniam tyrimui į NVSPL, kur ir bus galutinai oficialiai patvirtinti. Tuo atveju, jei ligoninėse atliktų tyrimų rezultatai bus neigiami, jų kartoti nereikės siųsti į centrinę šalies laboratoriją.
„Mes, duodami referentinį tikrai teigiamą ir tikrai neigiamą mėginius, suteikiame laboratorijoms galimybę įsitikinti, ar jų įranga veikia tinkamai, ar darbuotojai moka „skaityti“ rezultatus. Pandemijos metu augant mėginių skaičiui siekiame, kad laboratorijų tinklas Lietuvoje būtų kuo didesnis ir turėtume kuo didesnius pajėgumus greitai atlikti daug tyrimų“, – teigė NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus vedėja Ilona Kušlevičiūtė.  
Sveikatos apsaugos ministerijos penktadienį paskelbtais duomenimis, tyrimai tądien buvp atliekami devyniose laboratorijose, keturiose iš jų neištirtų ėminių skaičius siekė nuo 400 iki daugiau nei tūkstančio. Nuo karantino pradžios Lietuvoje iš viso atlikta daugiau kaip 18 tūkst. tyrimų.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!