Diskutavo Seime
 
Kaip elgtis mokytojams, įtarus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą? Kur brėžiama riba tarp mokinio privatumo apsaugos ir mokyklos atsakomybės už saugią ugdymo aplinką? Šiuos klausimus nagrinėjo bendra Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos, Priklausomybių prevencijos bei Neįgaliųjų teisių komisijų diskusija, kurioje dalyvavo mokyklų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) bei kitų institucijų atstovai.
 

„Mokykloms tenka didžiulė atsakomybė, tačiau tikrų įrankių, kurie leistų užkirsti kelią psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui, neturime“, – dabartinę situaciją mokyklose kovoje su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu apibūdino Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus.

 
„Žinau ne vieną atvejį Lietuvoje, kai mokykla negali imtis jokių priemonių, net pagavusi vaiką vartojantį draudžiamas medžiagas, nes nesulaukia pritarimo iš šeimos“, – dėmesį atkreipė Lietuvos švietimo vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė. Jos teigimu, akivaizdžiai trūksta efektyvių teisinių mechanizmų, leidžiančių mokykloms imtis konkretesnių veiksmų.
 
Parengė algoritmą
 
Pernai Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva septyniose Lietuvos mokyklose buvo pradėtas bandomasis projektas, siekiant sukurti vieningą veiksmų algoritmą ugdymo įstaigoms. Projekto įgyvendinimą vėliau perėmė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.
 
NTAKD atstovė Aneta Skalandė pristatė parengtą algoritmą: pastebėjus ar įtarus psichoaktyvių medžiagų vartojimą, mokyklos darbuotojas pirmiausiai įvertina mokinio sveikatos būklę. Jei būtina, kviečiama greitoji medicinos pagalba, jei ne – mokinys palydimas pas mokyklos vadovą ar jo įgaliotą asmenį. Visuomet informuojami ir kviečiami atvykti mokinio tėvai.
 
Gavus mokinio ir tėvų sutikimą, siūloma tikrinti mokinio daiktus. Jei randamos nelegalios medžiagos, apie tai pranešama policijai. Legalių psichoaktyviųjų medžiagų radimo atveju taktika skiriasi: jei tai – pirmas kartas, jos atiduodamos tėvams; jei pakartotinis, informuojama policija. Visos procedūros dokumentuojamos.
 
Neturint sutikimo tikrinti daiktus, mokyklos vadovas informuoja, kad apžiūrai atlikti bus kviečiama policija.
 
Tai, anot diskusijos dalyvių, yra silpniausia algoritmo vieta. „Dėl tėvų sutikimų – nėra taip lengva čia ir dabar, kai įtari, kad vaikas turi draudžiamą priemonę. Paskambini tėvams, jie dažniausiai būna užsiėmę, o kol atvyksta, kyla ginčai, nesutarimai“, – praktine patirtimi pasidalino sostinės Vasilijaus Kačialovo gimnazijos socialinė pedagogė Olga Rodzevičienė.
 
„Panašu, kad algoritmas be kelių elementų, tai yra be įstatyme apibrėžtos nuostatos, kad galima tikrinti daiktus, neveiks, – pabrėžė Seimo Švietimo komiteto narys Liutauras Kazlavickas. – Teisės departamento išvada aiški – visi klausimai, susiję su asmens teisių ribojimo galimybėmis, iš esmės turi būti reglamentuoti įstatymo lygmeniu.“
 
Siūloma išeitis – iš anksto gauti tėvų sutikimą pasirašant mokymosi sutartį. Tačiau ir čia susiduriama su pasipriešinimu. „Karti patirtis rodo, kad tėvai tokių sutarčių punktų nepasirašinėja. Tarp tėvų yra ir teisininkų, kurie atvirai teigia, kad mokyklos sutartis galima padėti į stalčių, nes jos neturi realios juridinės galios, jos tiesiog neveikia“, – pažymėjo J.Andrijauskienė.
 
„Patirtys mokyklose labai įvairios. Tėvai atsisako duoti sutikimą tikrinti vaikus nuo pedikuliozės ar duoti sutikimą dalyvauti vaikui tam tikruose renginiuose dėl religinių įsitikinimų. Kiekvienam šiam punktui mokyklos ieško saugiklių. Ir ką mes darome, jeigu sutartyje įrašome punktą dėl daiktų iškrėtimo ir tėvai uždeda varnelę ties langeliu „nesutinku“? Kokie toliau mokyklos žingsniai?“
 
„Pradžioje buvo parengtas Vyriausybės nutarimo projektas, tačiau Teisingumo ministerija ir Vyriausybės kanceliarija laikėsi pozicijos, kad tokio pobūdžio klausimai turi būti sprendžiami žemesnio lygio teisės aktais. Dabar svarstome, ar tai turėtų būti bendras Švietimo, Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijų įsakymas, ar tiesiog rekomendacijos, – problemos esmę komentavo NTAKD vadovė dr. Rita Sketerskienė. – Vilniaus miesto savivaldybė algoritmą savo mokykloms taiko imperatyviai, tačiau kitose savivaldybėse situacija skiriasi.“
 
Anot Alytaus Putinų gimnazijos direktorės Daivos Sabaliauskienės, skaitant aprašą, kyla nemažai nerimo, nes sprendimai vėl paliekami „mokyklos priimtai tvarkai“: „Reikia konkretesnio susitarimo, kokia ta tvarka turėtų būti, arba daugiau gerųjų praktikų pavyzdžių. Priešingu atveju, kiekviena įstaiga vėl spręs individualiai, kiek tokius atvejus toleruoti.“
 
„Mūsų mokykloje laikomės nulinės tolerancijos psichotropinių medžiagų vartojimui, – įstaigos patirtimi bandomajame projekte dalijosi D.Sabaliauskienė. – Įrengėme kietųjų dalelių detektorius probleminėse vietose, bet net ir matydami, kad mokinys rūko, negalime patikrinti jo daiktų be sutikimo. Čia ir atsiranda juridinis kazusas – viskas priklauso nuo tėvų išprusimo ir mūsų užsispyrimo.“
 
Problemiška šeimos grandis
 
Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad algoritmas remiasi prielaida, jog tėvai aktyviai dalyvaus sprendžiant problemą. Deja, realybėje dažnai būna priešingai – tėvai ne tik nedalyvauja sprendžiant problemas, bet patys tampa kliūtimi.
 
„Turime tėvų, kurie patys nuperka vaikams elektronines cigaretes. Tokiu atveju mokykla negali kontroliuoti, kokios medžiagos jose yra“, – pasakojo Alytaus Putinų gimnazijos direktorė.
 
„Kartais įtariama, kad šeimoje narkotikus ar kitas psichotropines medžiagas vartoja patys tėvai. Natūralu, kad pagalbos iš tokių tėvų mokykla nesulauks“, – kalbėjo J.Andrijauskienė.
 
„Turėjome situaciją: iškvietėme tėvus, bet jie atsisakė atvykti. Greitoji pagalba stovėjo šalia, turėjo išvykti į kitą miestą ir klausė, ar gali vežti paauglį į gydymo įstaigą. Vėl iškilo dviprasmybės – mokyklos vadovui tenka prisiimti atsakomybę be aiškaus teisinio pagrindo. Tai nutinka todėl, kad teisės aktai uždėjo mokykloms pernelyg didelę naštą įvairiose srityse. Ši sritis ypač skaudi, nes susijusi su vaikų sveikata ir gyvybe“, – komentavo D.Mockus.
 
Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė siūlė tokiais atvejais kreiptis į Vaiko teisių tarnybą: „Jei matote, kad tėvai nedalyvauja, yra neaktyvūs, nesirūpina vaiku ar nedalyvauja pagalbos procese, informuokite mus. Gali būti, kad tėvai veikia priešingai vaiko interesams.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!