Per mažai dėmesio dirvožemio būklei
 

Kaip teigia VDU Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros docentė dr. Jūratė Žaltauskaitė, žemės ūkis šiuo metu atsakingas už kiek daugiau nei 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Kartu, vykstant klimato kaitai, vienas svarbiausių iššūkių pasauliniu mastu yra užtikrinti maisto bei vandens saugą – išlaikyti pakankamą maisto ir geriamojo vandens kiekį, užtikrinti jų kokybę bei prieinamumą. Šie siekiai įvardinti ir Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tiksluose.

 
„Šiuo metu Lietuvoje turime homogeniškus pasėlius, t. y. dideliuose plotuose auginamos vienos rūšies kultūros. Ir jeigu ūkininkai nevykdo sėjomainų, galima teigti, kad dirvožemis degraduoja. Perteklinis trąšų, pesticidų naudojimas teršia dirvožemį ir vandenį, pesticidų likučiai gali likti maisto produktuose, taip keldami riziką ir žmonių sveikatai. Šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) daugiau kaip 60 proc. dirvožemio būklė nėra gera, todėl būtina daugiau dėmesio skirti dirvožemio būklei ir Lietuvoje“, – tikina doc. dr. J.Žaltauskaitė.
 
Kita svarbi aplinkos valdymo dalis – atliekų kiekio mažinimas, jų surinkimas ir perdirbimas. „Nors ES atliekų tvarkymo politika siekia sumažinti jų kiekius, dėl didėjančio vartojimo šalyse narėse jie auga, įskaitant ir Lietuvą. Tyrimai rodo, kad kuo šalis labiau linkusi rūšiuoti, tuo daugiau atliekų sugeneruojama ir išmetama. Rūšiavimą skatina kaltės jausmas, nes žmonės yra įsitikinę, kad jeigu tinkamai rūšiuoja atliekas, jų tarsi nelieka, todėl galima dar pirkti ir vartoti, tačiau iš tiesų šiukšlės niekur nedingsta“, – aiškina VDU Aplinkotyros katedros docentė dr. Genovaitė Liobikienė.
 
Klimato kaitos rykštė
 
Mokslininkė J.Žaltauskaitė sako, kad svarbu suprasti, jog klimato kaita nėra vien tik temperatūros kilimas. Ją lydi daugybė kitų neigiamų padarinių: ekstremalūs įvykiai (sausros, karščio bangos, potvyniai), kyla jūros lygis, kinta vandenyno cirkuliacija. Ekstremalius svyravimus vis dažniau galime pastebėti ir Lietuvoje. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, pasaulyje kasmet dėl ekstremalių klimato įvykių priversti migruoti 21,5 mln. žmonių.
 
„Klimato kaita atveria ir naujas galimybes. Galime tikėtis ilgesnio turizmo sezono, naujų verslo galimybių, galime auginti neįprastas kultūras, tokias kaip vynuogės ar arbūzai. Kai kur galime tikėtis didesnių derlių, tarkime, šiaurinėse platumose – Lietuvoje ar Skandinavijos šalyse, kur vidutinė temperatūra kasmet kyla ir pailgėja vegetacijos periodas. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad užauginamos produkcijos maistinė kokybė išliks tokia pat. Pasaulyje vis auga susirūpinimas, kad spartesnis augimas gali sumažinti maisto kokybę ir jo mitybinę vertę“, – teigia J.Žaltauskaitė.
 
VDU mokslininkai tyrimais patvirtino, jog dėl padidėjusios oro temperatūros ir anglies dioksido koncentracijos mažėja žemės ūkio augalų konkurencingumas su piktžolėmis, keičiasi pesticidų efektyvumas ir ypač didelį neigiamą poveikį žemės ūkio augalų kokybei ir derliui turi ekstremalūs klimato įvykiai, tokie kaip sausros. Doc. dr. J.Žaltauskaitė sako, kad dėl to susiduriame su rimtu iššūkiu – kaip užauginti pakankamai maisto nenumaldomai augančiai pasaulio populiacijai.
 
Docentė priduria, kad Lietuvoje ateityje dėl klimato šilimo gali išnykti ir kai kurios mums įprastos augalų rūšys, kurias pakeis atvežtinės ar invazinės. Taip pat prognozuojama, kad, pavyzdžiui, eglės pamažu gali palikti Lietuvos teritoriją, tad lietuviškų eglių puošimas per Kalėdas gali tapti egzotika.
 
Svarbu – atsakingas požiūris
 
Kaip pasakoja dr. G.Liobikienė, energijos vartojimas ir toliau sparčiai augs, todėl svarbu ne tik skatinti pirkti bei naudoti energiją taupančius prietaisus, bet ir ugdytis įpročius, kurie mažintų jos vartojimą – pavyzdžiui, nepalikti prietaisų budėjimo režimuose.
 
„Diegiami išmanūs elektros skaitikliai galėtų pagelbėti susigaudyti, kas namuose yra didžiausias „elektros valgytojas“ ir būtų galima sumažinti bendrą elektros suvartojimą. Pasirinkimas žaliojo elektros tiekėjo taip pat prisideda ne tik prie klimato kaitos mažinimo, bet ir gali mažinti energetinę priklausomybę nuo importo. Dabar turime unikalią galimybę, nes elektros tiekėjų liberalizavimo dėka gyventojai yra įgalinami taip pat rinktis atsinaujinančią energiją“, – tikina mokslininkė ir papildo, kad, remiantis 2022 m. atlikta apklausa, 39 proc. respondentų teigė pasirinkę būtent žaliąją elektrą.
 
Svarbus yra ir atsakingo vartojimo bei atliekų rūšiavimo skatinimas. Atsakingesnį vartojimą ir rūšiavimą reikėtų skatinti remiantis sėkmingomis užsienio praktikomis – pavyzdžiui, už tinkamą atliekų rūšiavimą galėtų būti mažinamas atliekų mokesčio tarifas. Docentė dr. G.Liobikienė taip pabrėžia, kad svarbus ir visuomenės sąmoningumo didinimas bei pasitikėjimo ugdymas: žmogus turi žinoti, jog jo išrūšiuotos atliekos toliau bus tvarkomos tinkamai ir naudingai.
 

„Rūšiuoti yra gerai, tačiau nevertėtų pamiršti, kad visgi pats efektyviausias būdas kovoti su atliekų pertekliumi žemėje ir poveikiu aplinkai bei klimato kaitai yra apskritai vengti perteklinio vartojimo, taip pat rinktis antrinį daiktų panaudojimą“, – tikina VDU Aplinkotyros katedros docentė dr. Genovaitė Liobikienė.

 
Perteklinio vartojimo aspektas ypač aktualus kalbant apie maisto atliekas. Sumažinę iššvaistomo maisto kiekį prisidėtume ne tik prie klimato kaitos švelninimo, bet spręstume ir socialinę, maisto prieinamumo problemą.
 
Doc. dr. G.Liobikienė sako, kad mobilumas – dar viena sritis, sulaukianti daug dėmesio. „Viešasis transportas ir elektromobiliai yra viena alternatyvų miestų oro taršai ir iškastinio kuro naudojimui mažinti, tačiau kalbant apie pastaruosius, labai svarbu iš ko yra pagaminama juos varanti elektra. Be to, elektromobiliai nesprendžia sisteminių transporto problemų, pavyzdžiui, automobilių spūsčių, parkavimo, išteklių automobilių gaminimui poreikio augimo ir panašiai“, – tikina mokslininkė. Jos teigimu, klimato kaitos, kaip ir kitų aplinkos iššūkių, problematika yra įvairialypė ir reikalauja visaapimančių sprendimų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!