Marina Konstantinova: dėl giluminių atliekynų tenka pasukti galvą

Aneta Vaitkienė
2022-09-09
Mokslininkė Marina Konstantinova dalyvauja projekte, skirtame sukurti rūšiavimo modelį Ignalinos AE radioaktyviosioms atliekoms.
Marina Konstantinova: dėl giluminių atliekynų tenka pasukti galvą
„Ignalinos elektrinėje veikė du reaktoriai. Juos sustabdė, bet ji vis dar stovi ir radioaktyvus panaudotas branduolinis kuras iš jos niekur nedingo. Ir grafito strypai taip pat. Visa tai reikia saugiai sutvarkyti, padėti į atitinkamą radioaktyviųjų atliekų atliekyną“, - sako mokslininkė Marina Konstantinova.

- Marina, kokia jūsų specializacija ir kokiame projekte šiuo metu dalyvaujate?
‑ Mano mokslinio darbo sritis – radioekologija. Ji apima radiacinę taršą, radionuklidų pasiskirstymą gamtoje, radionuklidų koncentracijos įvairiose aplinkose nustatymo metodus bei iš dalies radiacinę saugą.
Mano pagrindinė specializacija – gama spinduliuotė, ilgai tyriau jos pasiskirstymą gamtoje, o dabar dirbu kartu su kitų mokslininkų komanda Ignalinos AE uždarymo projekte. Modeliuojame jos metalinių radioaktyviųjų atliekų aktyvumą.
 
- Kaip gali būti modeliuojamas elektrinės radioaktyviųjų atliekų aktyvumas ir kokiam tikslui?
‑ Ignalinos AE veikė du reaktoriai. Juos sustabdė, bet elektrinė vis dar stovi ir radioaktyvus panaudotas branduolinis kuras iš jos niekur nedingo. Ir grafito strypai taip pat. Ir dar daugybė kitų smulkių detalių, kurios yra daugiau ar mažiau radioaktyvios. Visa tai reikia saugiai sutvarkyti, padėti į atitinkamą radioaktyviųjų atliekų atliekyną. O prieš padedant į atliekyną – tinkamai išrūšiuoti, mat visos jos skirstomos į labai mažai, mažai, vidutiniškai ir labai radioaktyvias atliekas. Priklausomai nuo aktyvumo, jos dedamos į skirtingus atliekynus: kuo aktyvesnė atlieka, tuo kruopščiau ji turi būti sutvarkyta ir padėta į giliau įrengtą atliekyną. Labai radioaktyvias atliekas reikia dėti labai giliai ir dar pasirūpinti, kad jų neišplautų gruntiniai vandenys, kad žemės drebėjimai ar kiti kataklizmai neišjudintų pagrindo – žodžiu, kad atliekyno negalėtų pažeisti nei gamtos jėgos, nei piktavaliai.

Bet problema ta, kad radioaktyviųjų atliekų daug. Kiekvienos atliekos, kiekvieno plytgalio neįmanoma išmatuoti detektoriumi ar dozimetru. Todėl viso atliekų masyvo charakteristikos yra modeliuojamos: kai kurias atliekas išmatuojame ir remdamiesi gautais duomenimis sudarome modelį, kaip apibūdinti visas atliekas ir patogiau, paprasčiau bei greičiau jas išrūšiuoti. Aš kaip tik atliekas ir matuoju gama spinduliuotės atžvilgiu, daugiausia randu cezį-137 ir kobaltą-60.
 
- Pasaulis jau tikriausiai turi paruoštų aktyvumo modeliavimo metodologijų? Juk Ignalinos elektrinė nėra unikali...
‑ Visiškai neunikali. Reaktorius tokio paties tipo kaip Černobylio AE, tik joje buvo keturi energijos blokai, o pas mus iš suprojektuotų keturių pastatė ir paleido du. Mums mokymus vedė švedai, o mes patys padėjome su panašiu projektu Bulgarijai. Švedai, tarkim, labai radioaktyvias atliekas planuoja dėti į kelių šimtų metrų gylyje kristalinio pagrindo uolienose įrengtą atliekyną. Mūsų specifika – tai tiesiog grunto, kurį turime šalyje, specifika. Su paviršinio tipo radioaktyviųjų atliekų atliekynais jokių problemų neiškyla, o giluminiam atliekynui tenka šiek tiek pasukti galvą, kaip tai padaryti saugiausiai.
Na, ir, žinoma, pats rūšiavimas. Ten irgi iš esmės jokių dramatiškų sensacijų nėra iš kur tikėtis, reikia tiesiog paimti ir tai padaryti.
 
- Ignalinos elektrinė, vykdant stojimo į ES sąlygas, buvo sustabdyta prieš trylika metų. Kodėl dėjimas į giluminius atliekymus planuojamas tik dabar?
‑ Tam tikri darbai (daugiausiai su užsienio partneriais) vykdomi jau daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau jie buvo atliekami skirtingų organizacijų, skirtingiems poreikiams – daugiausiai vykdant mokslinius tiriamuosius darbus. Juose dalyvavo Fizikos instituto (dabar FMTC) bei Lietuvos energetikos instituto darbuotojai, arba įvairių organizacijų finansuojami žinių gilinimo projektai Lietuvos branduolinės energetikos specialistams. 
O pernai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programą, štai tada kaip reikiant ir pradėjome.
 
- Kokios Ignalinos atominės elektrinės atliekos, laikomos labai radioaktyviomis, ir bus dedamos į atliekynus giliausiai?
‑ Tame giluminiame atliekyne bus dedamas panaudotas branduolinis kuras, metalinės reaktorių konstrukcijos, kuro rinklių dalys ir valdymo strypai, reaktoriuje panaudotas grafitas bei naudoti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai. Na, ir kitos ypač radioaktyvios atliekos.
Panaudotas branduolinis kuras iš šių atliekų – pats pavojingiausias. Jame lieka net 99 procentų bendro branduoliniame reaktoriuje susidariusių radionuklidų kiekio. Daugelis jų spinduliuoja alfa daleles ir pasižymi ilga pusėjimo trukme, todėl turi praeiti keli šimtai tūkstančių metų, kad panaudotas branduolinis kuras taptų nepavojingas. Todėl giluminis atliekynas – šiuo metu ir vienintelis tvarus sprendimas, ir dabartinėmis techninėmis priemonėmis saugiausias.

Šiuo metu šitas kuras saugomas elektrinės teritorijoje, specialiuose konteineriuose, juose saugu radioaktyvias atliekas laikyti pusę šimtą metų. Per tą laiką turėtume nuspręsti, kaip jas galutinai sutvarkyti, tai kaip tik giluminis atliekynas ir yra toks sprendimas. Iki tol jis turi būti įrengtas, planuojama apie 2058-2067 metus.
 
- Nėra gruntinių vandenų pavojaus, stabilus pagrindas, nepavaldus kataklizmams. Kokios Lietuvos vietos geriausiai tinka tokiems atliekynams?
‑ Giluminiam atliekynui tinka stabilios, pakankamai giliai slūgstančios geologinės formacijos. Atliekynui parenkama vietovė turi būti tektoniškai ir seismiškai stabili. Geologinė terpė turi atlikti geologinio barjero funkciją, todėl jokių vandens srautų, nes vanduo yra didžiausias atliekynų priešas. Suirus pakuotėms ir radionuklidus surišančioms matricoms, kaip tik vandeniu radionuklidai išmigruoja iš atliekynų terpės. Užsienio šalių giluminių atliekynų programose nagrinėtos įvairios geologinės formacijos: kietos kristalinio pagrindo uolienos (pvz., granitas), nuosėdinės uolienos (moliai, skalūnai, vulkaninės nuosėdos), evaporitai (akmens druskos klodai). Lietuvoje aptinkamos kristalinio pamato uolienos ir įvairūs moliai.
 
- Kad radioaktyvios atliekos bus saugiai sutvarkytos, gera žinia visiems Lietuvos gyventojams. O kas pačiame radioaktyviųjų atliekų rūšiavimo projekte labiausiai patinka būtent jums?

‑ Man įdomu ieškoti ir atliekant matavimus rasti įvairius radionuklidus, kokius nors sunkiai išmatuojamus skilimo produktus. Jei greito radioaktyviųjų atliekų apibūdinimo modelis bus pasirinktas teisingai ir veiks kaip reikiant, aš tikrai savimi didžiuosiuosi, kad prisidėjau prie šito.

 
Komentaras
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas radioaktyviųjų medžiagų kontrolės klausimais Darius Lukauskas:

- Lietuvoje panaudotas branduolinis kuras nėra perdirbamas. Iškrovus iš Ignalinos AE reaktorių, jis buvo ne mažiau kaip penkerius metus laikomas šalia reaktoriaus įrengtuose baseinuose, vėliau perkeliamas į specialias šalia atominės elektrinės esančias dvi panaudoto branduolinio kuro saugyklas. Abi saugyklos yra sausojo tipo ir jose panaudotas kuras saugomas tuose specialiuose konteineriuose, kuriuose jis ir atgabenamas į saugyklas.
2000-aisais pradėta eksploatuoti pirmoji panaudoto branduolinio kuro saugykla, o 2017 m. antroji saugykla. Visą panaudotą branduolinį kurą Ignalinos AE sutvarkė ir pervežė į saugyklas šių metų balandį.
 
Ignalinos AE siekdama sukauptas kietąsias radioaktyviąsias atliekas sutvarkyti pagal naujausius radioaktyviųjų atliekų tvarkymo reikalavimus, nusprendė pastatyti naują kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą. Į jį perkeliamos perrūšiuotos anksčiau senosiose saugyklose sukauptos kietosios radioaktyviosios atliekos. Atliekoms iš senųjų saugyklų išimti ir perrūšiuoti buvo suprojektuoti ir pastatyti specialūs įrenginiai. Didžioji dalis šių atliekų bus transportuojamos į labai mažai radioaktyvių atliekų saugyklą ir vėliau į labai mažai radioaktyvių atliekų atliekyną. Šio atliekyno priimtinumo kriterijų neatitinkančios trumpaamžės atliekos bus vežamos į naująjį kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą, kur yra apdorojamos ir saugojamos iki bus įrengtas trumpaamžių mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų atliekynas. Taip pat šiame komplekse bus tvarkomos eksloatavimo Ignalinos AE ir eksploatavimo nutraukimo metu susidariusios kietosios radioaktyviosios atliekos.
 
Naujajame komplekse tvarkomos ir ilgaamžės radioaktyviosios atliekos. Jos smulkinamos tiek, kad tilptų į joms skirtus saugojimo konteinerius ir bus saugomos apie 50 metų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų saugykloje. Ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų saugykla suprojektuota talpinti apie 2000 m3 atliekų, esant poreikiui numatyta galimybė ją išplėsti, pristatant papildomus modulius. Vėliau ilgaamžės radioaktyviosios atliekos bus sudėtos į giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    G.Vitkauskienė: ne liga turi valdyti pacientą, o jis ligą

    „Šeimos medicina mane sužavėjo pacientų įvairove, galimybe dalyvauti paciento diagnostikoje ir ilgalaikiame stebėjime...
    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    V.Žu­kaus­kie­nė: chi­rur­gės pai­nio­ja­mos su slau­gy­to­jo­mis

    Ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­ja Vik­to­ri­ja Žu­kaus­...

    Budinti vaistinė


    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką balandį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...
    Mokys, kaip vartoti vaistus

    Mokys, kaip vartoti vaistus

    „Oficialiai vaistinėse surenkamų ir sunaikinamų vaistų kiekis – 20 tonų per metus – rodo, kaip netinkamai vartojami ar neva...

    razinka


    Sveika šeima


    Automobilius gatvėse stabdys ir aplinkosaugininkai

    Senas taršių automobilių parkas ir didelė miestų tarša Aplinkos ministeriją privertė griebtis pokyčių – sustiprinti aplinkosaugininkų įgaliojimai transporto priemonių taršos srityje. Netrukus keliuose vairuotojus stabdys ne tik policija, bet ir aplinkos apsaugos pareigūnai. Saugaus eismo ekspertai iniciatyv...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Ksenotransplantacija: vis daugiau vilčių pacientams

    Daugiau negu 100 tūkst. JAV gyventojų laukia organų transplantacijų. Ksenotransplantacijos (iš gyvūno žmogui) pasiekimai laukiantiesiems gali suteikti naujų vilčių. Kovo viduryje Masačiusetso ligoninės Bostone gydytojai žmogui atliko sėkmingą kiaulės inksto persodinimą.   

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia
    Kas po devintu prakaitu slypi?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas po devintu prakaitu slypi?
    Pavėlavęs perspaudų rinkinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pavėlavęs perspaudų rinkinys

    Naujas numeris