Naujausios investicijos

Marijampolės ligoninėje vyksta spartūs pokyčiai – čia parengta ir pradėta įgyvendinti nemažai infrastruktūros projektų. Iš viso į ligoninės infrastruktūrą šiemet bus investuota 3 mln. eurų, o per trejus metus bus įsisavinti net 8,7 mln. eurų Europos Sąjungos, savivaldybės ir pačios ligoninės lėšų.
 
Ligoninės direktorius Mantas Čėsna pasakoja, kad jau prasidėjo Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus renovacijos darbai, paskelbti ir rangos darbų viešieji pirkimai Skubios pagalbos skyriui atnaujinti. Abu skyriai bus aprūpinti nauja įranga.
 
Marijampolės ligoninėje šiuo metu diegiamos naujos dienos stacionaro paslaugos: psichikos ir paliatyviosios pagalbos. Kartu suplanuotas ir viso Palaikomojo gydymo, slaugos ir paliatyviosios pagalbos stacionarinio skyriaus remontas.
 
„Du skyriai mūsų ligoninėje – Psichiatrijos ir Slaugos – remonto nematė kone nuo ligoninės pastatymo laikų. Džiugu, kad skiriamos investicijos pastarajam. Deja, pastangos rasti finansavimo šaltinių Psichikos stacionarui kol kas bevaisės“, – kalbėjo M.Čėsna ir pridūrė, kad rankų nenuleis, nes pacientai turėtų jaustis oriai nepriklausomai nuo to, į kurį skyrių patenka.
 

„Už sveikatos centrams kurti skirtas lėšas renovuosime Konsultacijų polikliniką, moderniai ir patogiai sutvarkysime erdves čia dirbantiems specialistams bei pacientams“, – pasakojo Marijampolės ligoninės direktorius Mantas Čėsna ir pridūrė, kad įstaigos pacientų bei darbuotojų laukia dar viena maloni naujiena – automobilių stovėjimo aikštelėje atsiras dvi elektromobilių krovimo stotelės.

 
Daugiau dienos paslaugų
 
M.Čėsna pasakojo, kad dienos paslaugų spektras Marijampolės ligoninėje plečiamas stengiantis įgyvendinti valstybės siekį mažinti guldymų į ligoninę skaičių. Viena tokių netrukus atsirasiančių dienos paslaugų – aštuonių lovų Psichiatrijos dienos stacionaras. Tikimasi, kad jis pacientams duris atvers jau šį rudenį.
 
Psichikos ligų skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė Asta Klimašauskienė teigė, kad Psichikos dienos stacionaras skirtas lengvesnių būklių pacientams, kurie dėl kreipiasi ambulatoriškai arba tiems, kuriems buvo taikytas aktyvus gydymas stacionare ir po jo reikalingas tolesnis stebėjimas psichinės būklės vertinimui.
 

„Pagalba Psichikos dienos stacionare teikiama esant plataus spektro negalavimams: beveik visų neurotinių, depresinių sutrikimų atvejais, kilus psichikos negalavimams dėl organinių priežasčių, dezadaptacijos, socialinių veiksnių ir kitų priežasčių“, – vardijo Psichikos ligų skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė Asta Klimašauskienė.

 
Pašnekovė pasakojo, kad dienos stacionare planuojama daug kūrybinių veiklų: numatomi biblioterapijos, kino, šviesos terapijos, relaksacijos užsiėmimai, pacientams bus taikoma psichoterapija.
 
Vienintelė pagalba aplink
 
Sunkios būklės pacientams, kuriems dienos paslaugų nepakanka, Psichikos stacionaro paslaugos taip pat bus teikiamos – jų ligoninė atsisakyti neketina. Priežastis paprasta – Marijampolė vienintelė turi šį skyrių savo ir Alytaus apskrityse, čia atvyksta pacientai iš Šakių, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Lazdijų bei kitų apylinkių.
 
„Mūsų dvidešimt trijų lovų atviras Psichikos stacionaras dirba visu pajėgumu ir apie perteklinį guldymą čia kalbos nėra – poreikis čia realus ir tikrai didelis. Pradėjus teikti dienos paslaugas pacientų tikrai netruks nei joms, nei stacionarui“, – neabejoja M.Čėsna.
 
A.Klimašauskienė pasakojo, kad stacionare pagalbos dažniausiai prireikia endogenine arba organine depresija sergantiems pacientams, kurie negalėtų savimi pasirūpinti namuose. „Pastebime, kad po šventinių laikotarpių padaugėja ir nuo abstinencijos sindromo kenčiančių žmonių, kuriems reikalingas stacionarinis gydymas. Nemažą dalį pacientų sudaro senyvo amžiaus žmonės su stipriais nerimo sutrikimais, taip pat žmonės, kuriems sutriko adaptacija, palūžę po sudėtingų gyvenimo įvykių“, – pasakojo vedėja.
 
Paliatyviosios priežiūros plėtra
 
Dienos paliatyviosios paslaugos – dar viena naujiena, kuri netrukus atsiras Marijampolės ligoninėje. Tai – džiugi žinia daugeliui pacientų, turint omenyje, kad ligoninėje dirba stipri šios srities specialistų komanda.
 
Palaikomojo gydymo, slaugos ir paliatyvios pagalbos skyriaus vedėja, gydytoja Rima Benedikienė pasakoja, kad dienos stacionaras skirtas sunkiausių būklių ligoniams, kurie dar gali judėti, tačiau jau turi gauti specializuotas paliatyviosios pagalbos paslaugas.
 
„Paliatyvios pagalbos tikslas – padėti žmogui lengviau iškęsti nepagydomos ligos skausmus, pagelbėti sergančiam ir jo artimiesiems išlaikyti geriausią įmanomą gyvenimo kokybę, sprendžiant fizines, psichologines bei dvasines problemas“, – tvirtina R.Benedikienė.
 
Ji pabrėžia, kad centro įkūrimas, suteiks gydančiam gydytojui galimybę atsižvelgiant į ligonio būklę ir poreikius parinkti geriausią paliatyvios pagalbos paslaugos teikimo formą.
 


Garsėja aukšta kokybe

Palaikomojo gydymo, slaugos ir paliatyvios pagalbos skyrius visuomet pilnas pacientų ir jo dėka geras Marijampolės ligoninės vardas sklinda už apskrities ribų. Šį skyrių žino didžiosios Kauno ligoninės, Kauno klinikos ne vienerius metus čia siunčia sunkiausios būklės pacientus.
 
Skyriaus vedėja R.Benedikienė pasakoja, kad jų stiprioji pusė – onkologinių pacientų priežiūra, be to, jie vieni pirmųjų Lietuvoje 2014 m. paliatyvioje slaugoje pradėjo taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją, skirtą sunkių būklių pacientams, sergantiems motorine neuronų liga, kurie patys nebekvėpuoja. „Dabar paliatyvios pagalbos skyriuose Kaune jau tikrai yra atsiradę dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai ir mums tas krūvis sumažėjo“, – pastebi R.Benedikienė.
 

„Noriu pasidžiaugti, kad skyriuje taikomi visi šiuo metu Lietuvoje prieinami naujausi paliatyvūs skausmo malšinimo metodai – fentanilio pleistrai, epidūrinis nuskausminimas ir kitos galimos priemonės“, – vardijo Palaikomojo gydymo, slaugos ir paliatyvios pagalbos skyriaus vedėja, gydytoja Rima Benedikienė.

 
Ji teigė, kad kiekviena naujovė reikalauja įdirbio, todėl yra dėkinga personalui, kolegoms iš reanimacijos už pagalbą malšinant kančias sunkiai sergantiems pacientams.
 
„Mūsų misija, kad žmogus paskutines gyvenimo valandas praleistų be baisių varginančių skausmų. Kad jam būtų kuo komfortiškiau: nepykintų, neskaudėtų, kad jis pavalgytų, nedustų...“ – vardijo R.Benedikienė.
 
Ji teigia, kad sunkios ligos veikia pacientų, jų artimųjų ir paties personalo emocinę būseną. „Naujų pacientų namiškiams visuomet sakau, kad turime dirbti drauge paciento labui ir vieni kitiems būti tolerantiški. Svarbu, kad ligonį, tiek personalą gaubtų ramybė“, – kalbėjo skyriaus vedėja.
 
„Skyriaus remontas – svarbus žingsnis į priekį. Paskutinėmis gyvenimo valandomis, mėnesiais, o su motorine neuronų liga – net metais, ši vieta tampa pacientų namais. O mes juose gyvename su tuo žmogumi, – konstatavo pašnekovė. – Dėl to norime sukurti kuo artimesnes namams sąlygas.“
 
Smulki, bet iškalbinga detalė – prie lovos prikaustytam motorine neuronų liga sergančiam pacientui priešais akis įrengtas televizorius. Dominančios laidos, sporto varžybos padeda praskaidrinti dienas, jos aptariamos su personalu, tapusiu antrais namiškiais.


 
Komplimentai „Riebiame katine“
 
Vienas smagiausių akcentų kolektyvui buvo pernai „Riebaus katino“ svetainėje pasirodęs puikus Marijampolės ligoninės maisto įvertinimas, kuriuo pasidalino patenkinta pacientė, atsiuntusi patiekalų nuotraukas. „Marijampolės ligoninės darbuotojams linkėjimai ne tik nuo dėkingos pacientės, bet ir nuo Riebaus katino kolektyvo“, – linkėjimus siuntė maisto tinklaraštis.
 
Ir iš tiesų – Marijampolės ligoninės lėkštėse nerasite jokių dešrelių, šlapdešrių ar kito greito maisto. Virtuvės darbuotojos pačios pacientams paruošia gardų netikrą zuikį, o vakarienei geriau iškepa žuvies, nei kyšteli greitai pašildomą pusfabrikatį. Net duoną ir batoną Marijampolės ligoninės virėjos kepa pačios, neprileisdamos tiekėjų iš išorės.
 
Virtuvės siela – Maisto paruošimo skyriaus vedėja, dietistė Roma Liubeckienė. Ji kartu su trimis virėjomis ir dviem pagalbinėmis darbuotojoms turi pasirūpinti, kad pacientus pasiektų apie du šimtus penkiasdešimt porcijų keturis penkis kartus per dieną.
 

„Nuo 2001 -ųjų duonos produktus gaminamės vietoje. Tam įkvėpė komandiruotė Danijoje. Ten pamačiau, kaip viskas vyksta, gavau dovanų pirmąją įrangą, receptūras ir nuo tada duonos neperkame. Tai ne tik perpus pigiau, bet ir leidžia apsisaugoti nuo atvežtų supelijusių, nekokybiškų gaminių“, – pasakojo Maisto paruošimo skyriaus vedėja, dietistė Roma Liubeckienė.

 
„Stengiamės gaminti maistą ne tik pagal technologines korteles, bet tiesiog kaip namuose. Mūsų pacientai – vyresnio amžiaus, jiems reikia trintų patiekalų, daug daržovių, vaisių, tad svarbu, jog produktai atitiktų net mažiausius reikalavimus. Pirkimus vykdome per CPO, pagal specifikacijas išsirenkame tikrai kokybiškus produktus. Jei kas ne taip – grąžiname. Dėl to mes, Marijampolės dietistės, gal ir nesame labai geros, bet užtat prastų produktų vežti mums niekas nenori“, – apie kokybės kontrolę pasakojo R.Liubeckienė.
 
Virėjos džiaugiasi, kad šiemet savivaldybė skyrė lėšų maisto ruošimo patalpų remontui, ligoninės administracija investuoja į techninę bazę – nupirko didžiulę indų plovimo mašiną, gerą šaldymo įrangą, įrengtos didelės ir patogios sandėliavimo patalpos.
 
Įsibėgėjo geriatrija
 
M.Čėsna pasakoja, kad prieš metus įkurtas Geriatrijos skyrius ligoninei pasiteisino. „Mes ir patys nesitikėjome, kad jis bus toks efektyvus, tačiau turime dvidešimt tris lovas ir jos visada užimtos“, – sakė ligoninės direktorius.
 
Jis pasakojo, kad pacientus čia siunčia gydytojai iš Vidaus ligų skyriaus. „Geriatrijoje jiems suteikiamos įvairiapusiškesnės paslaugos, kadangi su žmonėmis dirba psichologai, kineziterapeutai, ergoterapeutai ir kiti specialistai. Čia jie gali atkurti prarastus judėjimo įgūdžius, išvykti į namus savarankiškesni ir sustiprėję“, – pasakojo M.Čėsna.
 
Skyriuje dirba dvi vidaus ligų gydytojos, įgijusios geriatrijos kvalifikaciją. Viena jų – Vilma Kovalenkovienė. „Džiaugiamės, jei galime padėti žmonėms. Žinoma, mūsų galimybės ribotos: kartais ligos įsisenėjusios, toli pažengusios, o situacijos nelengvina ir senyvas amžius. Tačiau tie pacientai, kuriems pavyksta padėti, būna laimingi. Pastebime, kad jei jie bendradarbiauja, patys stengiasi ir organizmo būklė leidžia, rezultatai matyti. Daugeliui tikrai veiksminga kineziterapija, tačiau ji taip pat reikalauja daug paties paciento pastangų“, – pasakojo gydytoja.
 
Ruošiantis karui – daugiau aiškumo
 
Kalbant apie aktualijas, negalima aplenkti ir vienos pagrindinių šiandienos temų – vykstančio pasiruošimo karinei grėsmei. Marijampolės ligoninės direktorius M.Čėsna sako, kad šioje srityje vyksta teigiami poslinkiai.
 
„Įstaigos viduje žingsnis po žingsnio ruošiame namų darbus, o taip pat aktyviai bendradarbiaujame su Sveikatos apsaugos ministerija, – pasakojo jis. – Kiekvieną mėnesį rengiami susitikimai, ministerija aktyviai dirba planavimo klausimais, mokomės, kaip reaguosime, komunikuosime, bendradarbiausime karo metu. Tikrai aiškumas yra atsiradęs didesnis, nei buvo pačioje pradžioje, kuomet prasidėjo karas Ukrainoje ir svarstėme, kaip reikėtų elgtis, jei panašus scenarijus pasikartotų pas mus.“
 
M.Čėsna teigia, kad jaučiamos ir apčiuopiamos ministerijos pastangos rasti papildomo finansavimo šiai sričiai. „Panašu, kad šiuo klausimu pavyksta sėkmingai susitarti su Vyriausybe, kas yra džiugi žinutė sveikatos priežiūros įstaigoms“, – kalbėjo ligoninės vadovas.
 
Svarbiausia – komunikacijos
 
„Ką šiuo metu darome patys, tai rūpinamės, kad karo atveju nesutriktų pagrindinės komunikacijos. Tam reikia stiprinti vidinę infrastruktūrą. Planuojame įsirengti nuosavą gręžinį, nuotėkų šalinimo sistemą, įsigyti papildomus generatorius, kad būtų užtikrintas elektros tiekimas kuo ilgesnį laiko tarpą“, – pasakojo M.Čėsna.
 
Infrastruktūros ir ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Jurkšas mano, kad tinkamai paruošta infrastruktūra – pagrindas, be kurio net ir turint pakankamai medikų nepavyks užtikrinti paslaugų nukentėjusiesiems. „Turime gebėti reaguoti lanksčiai, esant reikalui perkelti operacinę į kitas patalpas ir panašiai“, – sakė vedėjas.
 
Su šiuo metu su turimais resursais, ligoninė elektros energija iki paros laiko gebėtų aprūpinti operacines, Reanimacijos ir intensyvios terapijos ir Priėmimo skyrių. Įstaiga ketina įsigyti dar du didelius galingus generatorius, kad galėtų išplėsti elektra aprūpinamų patalpų plotą.
 
A.Jurkšas pažymėjo, kad dabartiniai teisės aktai riboja galimybę sveikatos priežiūros įstaigoms turėti didelę talpyklą ir apskaityti ten esantį kurą, todėl šiuo metu jie koreguojami, kas leis dar padidinti energetinius resursus.
 
M.Čėsna teigia, kad kalbant apie medikamentų atsargas situacija dvejopa. Viena vertus, įstaiga turi jų pakankamai ir sukaupti „dienai X“ nebūtų jokia problema. Tačiau direktorius atkreipia dėmesį, kad yra tokių vaistų, kurių tiekimas į Lietuvos rinką sutrikęs, tad natūralu, jog apie šių medikamentų atsargas kalbėti šiuo metu sudėtinga.
 
Bendradarbiauja su Lenkija
 
Marijampolės geografinė padėtis yra neeilinė, nes ji atsiduria viename pagrindinių koridorių su Lenkija. Siekdamas stiprinti bendrą reagavimą masinės nelaimės atveju ir pasiruošimą karinei grėsmei, ligoninės direktorius M.Čėsna iniciavo Europos regioninės plėtros Interreg Lietuva-Lenkija projektą su pasienyje esančios Lenkijos Olštyno miesto apskrities greitosios medicinos pagalbos tarnyba.
 
„Norėtume gauti finansavimą greitosios pagalbos automobiliui įsigyti ir priedangų infrastruktūrai atnaujinti“, – teigia M.Čėsna ir priduria, kad greitosios pagalbos automobilis praverstų taikos metu pacientus vežant į trečio lygio ligonines ir parsivežant atgal. Nelaimės atveju jis būtų nepakeičiamas nukentėjusiųjų gabenimui, evakuacijai.
 
„Tačiau svarbu, kad projekto metu suplanuoti dideli mokymai šimtui trisdešimčiai medikų. Mes turėtume vykti į Lenkiją, kur vyktų lauko pratybos simuliuojant masinę nelaimę. Po to partneriai iš Lenkijos atkeliautų pas mus, kur inscenizuotume masinį pacientų gabenimą į Priėmimo skyrių. Tai padėtų geriau perprasti vieniems kitų pagalbos teikimo sistemas, suderinti veiksmus nelaimės atveju“, – pasakojo M.Čėsna. Jis tikisi, kad šis svarbus projektas gaus finansavimą. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!