Lipam iš demografinės duobės? Ne, tai - iliuzija
Janis Muchks
2021-01-25
Vis kalbama, jog Lietuva po truputį lipa iš demografinės duobės, į kurią stabiliai dardėjo pastaruosius porą dešimtmečių. Vis dėlto gali būti, jog džiaugtis dar gerokai per anksti. Statistikos departamento pristatyti demografiniai šalies duomenys rodo, jog gyventojų padaugėjo kiek daugiau nei tūkstančiu žmonių, o bendrai per pastaruosius 30 metų Lietuva neteko daugiau nei ketvirtadalio gyventojų. Paskutinį kartą realus gyventojų prieaugis stebėta tik 1992 metais.
Per paskutinius kelerius metus fiksuotas mažiausius gimusiųjų skaičius. Ateityje ir dėl pandemijos sukeltų, ir kol kas patikimai neprognozuojamų ekonominių pasekmių gimstamumas gali sumažėti dar labiau.
Vokietijos Makso Planko tyrimų instituto demografas, VDU Demografinių tyrimų centro darbuotojas dr. Domantas Jasilionis mano, jog teiginiai apie neva lėtai, bet kryptingai gerėjančią Lietuvos demografiją tėra apgaulinga iliuzija, bandymai įtikinti save, jog šalis išlipo iš demografinės duobės.
Pasak mokslininko, šalies gyventojams nepagrįstai atrodo, jog demografinio nuosmukio skaičiai nebe tokie dideli, gerėja mirtingumo statistika, į Lietuvą atvyksta daugiau imigrantų. Pažvelgus į problemą giliau iliuzija išsisklaidys.
„Tokia pozityvi žinia su leitmotyvu, kad migracija gali spręsti demografines problemas, iš tikrųjų pradėjo dominuoti ir viešojoje erdvėje. Giliau ir atidžiau pažvelgus į demografinę statistiką, ir ilgesnėje tarptautinėje perspektyvoje, deja, tos iliuzijos sklaidosi“, – konferencijos metu kalbėjo mokslininkas.
Praėjusiaisiais metais gimė 24,5 tūkst. vaikų, tai, o tai, pasak departamento specialistų, yra 10,6 proc. mažiau negu 2019 m. Pernai gimė mažiausiai kūdikių nuo 1990 metų.
„Vadinasi, kad tiek vaikų, po šešerių metų ateis į mokyklą, po 16-18 metų įsilies į studijas ar darbo rinką. Du tūkstančiai aštuntaisiais metais, praėjus 18 metų po 1990-ųjų, turėjome pakankamai didelį potencialių studentų ar jaunų darbuotojų skaičių, todėl, kad buvo pakankamai didelė anksčiau gimusių kūdikių karta. Du tūkstančiai aštuonioliktaisiais šie skaičiai jau yra beveik dvigubai mažesni, net neįvertinant emigracijos nuostolių“, – teigė dr. D.Jasilionis
Mokslininkas taip pat pastebėjo, jog per paskutinius kelerius metus fiksuotas mažiausius gimusiųjų skaičius. Jis atkreipė dėmesį, kad ateityje ir dėl pandemijos sukeltų, ir kol kas patikimai neprognozuojamų ekonominių pasekmių gimstamumas gali sumažėti dar labiau.
„Ekonominės pandemijos pasekmės kelerių metų perspektyvoje gimstamumui greičiausiai turės neigiamų pasekmių. Tai rodo ir nukritę santuokų rodikliai“, – teigė D. Jasilionis.
Ne tik Lietuvos bėda
Europa tampa seniausiu pasaulio žemynu. Pernai jau aštuntus metus iš eilės Jungtinėje Karalystėje buvo fiksuojamas vis mažėjantis gimstamumas. JK Nacionalinės statistikos biuras praneša, kad jei dabartinės tendencijos laikysis ir toliau – šiais metais bus stebima liūdniausia gimstamumo statistikoje šalyje per visą istoriją.
Ispanijoje matomi vieni žemiausių Europoje gimstamumo rodiklių, nusileidžiantys tik stebimiems Maltoje. Bendras mirčių skaičius šalyje jau kurį laiką viršija gimstamumo.
Tokios tendencijos stebimos visoje Europos Sąjungoje. Joms išlikus iki 2070 m. 51,2 proc. ES gyventojų bus vyresni nei 64 metų amžiaus. O Jungtinėje Karalystėje maždaug kas penktas žmogus iki 2030 m. bus vyresnis nei 65 metų amžiaus.
Tarp kitko
Pernai Lietuvoje stebėta dar viena neigiama tendencija – mirė 13 proc. daugiau žmonių negu metais prieš tai.
Per mėnesį vidutiniškai mirė apie 3,6 tūkst. žmonių. Pernai metais lapkričio ir gruodžio mėnesiais buvo fiksuoti patys didžiausi mirusiųjų skaičiai. Vien per gruodžio mėnesį mirė apie 6 tūkst. žmonių. Padidėję mirtingumo rodikliai tiesiogiai gali būti siejami su koronaviruso pandemija.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: