- Valstybingumą atkūrusi Aukščiausioji Taryba susidūrė su įvairiais iššūkiais. Ar tuometė valdžia būtų įveikusi COVID-19 pandemiją?
- Jei susitvarkėme su Sovietų Sąjungos griūtimi, tikrai būtume susitvarkę su kovido iššūkiais. Tuomet signatarams svarbiausia buvo tautos apsisprendimas, žmonių parama.
Ir dabar Vyriausybei svarbus žmonių susitelkimas, supratimas, kad reikia tinkamai vykdyti sprendimus. Vyriausybė turi galvoti ir apie verslo galimybių skatinimą, ribojimų švelninimą. Žinoma, sprendimai turi būti apgalvoti. Tačiau reikėtų suteikti pagalbą labiausiai nukentėjusiems verslininkams.
 
- Artėja Vyriausybės šimtadienis. Ar kas nors galėjo būti daroma kitaip?
- Pandemija – iššūkis, o šimtas dienų – aklimatizacija, susipažinimas su situacija. Sunku pasakyti, ką būtų galima daryti kitaip. Dabar svarbiausia vakcinacija ir kova dėl reikiamo vakcinų kiekio. Būtina daugiau raginti žmones vakcinuotis, pasitelkti žiniasklaidą, žinomus žmones, aukščiausios valdžios atstovus, politikos veteranus. Viskas turi būti sutelkta, kad žmonės gyventų saugiai.
Koalicijos partijoms linkėčiau daugiau dėmesio skirti verslui – ypač mažoms įmonėms. Kur nėra kovido atvejų, reikėtų atverti galimybes funkcionuoti verslui, nes iš jo atkeliauja mokesčiai. 
Svarbu ir tinkamai padalyti naujos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos lėšas, kad jos tarnautų verslui ir valstybei.
 
- Dirbate teisingumo srityje, už kurią Vyriausybėje atsakinga jūsų tautietė Evelina Dobrovolska. Kaip vertinate šį pasirinkimą?
- Tai - didelė jaunos politikės sėkmė. Prieš žengdama į politiką, ji dirbo žmogaus teisių srityje, aktyviai kovojo už su užsieniečiais susituokusių moterų pavardžių rašybą originalo kalba, buvo žinoma ir matoma, laimėdavo teismus, taip pat – tikra Lietuvos patriotė. Ji pakilo rinkiminiame sąraše, o tai rodo, kad, nepaisant tautybės, rinkėjai ja pasitikėjo. Ministrė greitai mokosi, komandoje patyrę žmonės. Per šimtą dienų Teisingumo ministerijoje pamatėme vien pozityvius dalykus – tai jau gerai.
 
- Dobrovolskai ir jos partijai Seimo rinkimuose pasisekė, tačiau Lietuvos lenkų rinkimų akcija gerų rezultatų nepasiekė. Kaip manote, kodėl?
- Partijos lyderiai pamiršo savo kilmę. Partija turėjo atstovauti lenkams Lietuvoje. Tačiau pastaruoju metu jie deklaruodavo esą visos Lietuvos partija, kurioje daug kitų tautybių atstovų. Paskutinę kadenciją, nors ir turėdama du ministrus, ji nieko nenuveikė tautinių mažumų klausimais.
Kita medalio pusė – palankus požiūris į įvykius Rusijoje ir Baltarusijoje, jų lyderius. Rezultatai parodė, kad rinkėjai į tai žiūri kritiškai. Prie prastų rezultatų privedė ir partijos lyderio vienvaldystė bei savikritikos stoka.
 
- Gal Lietuvos lenkų bendruomenėje svarstoma alternatyvios politinės jėgos idėja?
- Veikia aktyvus Lenkų diskusijų klubas. Jį gerbia Lietuvos inteligentai, valdžios atstovai. Tai rodo ir neseniai įvykęs klubo narių susitikimas su premjere. Be to, vyksta kartų kaita. Jaunimas vis daugiau domisi tautinės mažumos aktualijomis. Manau, kad alternatyvios politinės jėgos gims natūraliai.
Būtų pozityvu, jei Lietuvos lenkai neužsidarytų tautinėje mažumoje ir atsivertų visai Lietuvai – partijų veikloje dalyvautų pagal savo pažiūras, keltų mums aktualius klausimus. Taip lietuviai daugiau susipažintų su tautinių mažumų problemomis. Istoriškai lietuviai ir lenkai yra broliai ir seserys. Mums nėra ko dalytis. Reikia ieškoti bendrų sprendimų, puoselėti gerus santykius.
 
- Tautinių mažumų srityje liko neišspręstų klausimų?
- Reikėtų priimti Tautinių mažumų įstatymą, kuriame būtų aiškiai apibrėžtos tautinių mažumų teisės ir pareigos. Nepriklausomybės pradžioje turėjome tokį įstatymą. Jis buvo svarbus priimant Lietuvą į tarptautines organizacijas. Pirmoji Tautinių mažumų departamento direktorė Halina Kobeckaitė Europoje skelbė apie Lietuvoje galiojantį įstatymą, kurio neturėjo kitos valstybės. Mes tuo didžiavomės. Dabar apie jį pamiršome. Įstatymo reikia kitataučiams Lietuvos piliečiams – visi čia gyvenantys turi jaustis komfortiškai. Jeigu tam tikra žmonių grupė prašo tokio įstatymo, valdantieji turi tai įgyvendinti.
Reikalingi ir įrašai dokumentuose originalo kalba. Turi būti leistos ne tik trys lotyniškos raidės (X, W, Q- red. past.), bet ir diakritiniai ženklai.
 
- Viešojoje erdvėje matomas susipriešinimas dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, Stambulo konvencijos. Ar stebite šias diskusijas?
- Seku šiuos klausimus. Gerai, kad jie keliami. Turime būti šiuolaikinė valstybė ir matyti visus žmones, nepaisant pažiūrų ar orientacijos. Pasižiūrėkime kaip demokratiškai LGBT klausimus sprendžia mūsų strateginė partnerė – Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat Europos Sąjunga. Turime būti pavyzdžiu sprendžiant klausimus, kad kiekvienas pilietis valstybėje jaustųsi saugus.
 
- Panašių susipriešinimų netrūksta ir Lenkijoje. Kaip vertinate valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos politiką?
- Daug sprendimų sukėlė neigiamas reakcijas. Kita vertus, koalicija turi didelę rinkėjų paramą. Partija išrinkta antrai kadencijai, jos sprendimai, ypač socialiniais klausimais, bei patriotizmo iškėlimas lenkams patinka. Daug sprendimų, ypač teisės srityje, sukėlė opozicijos ir Briuselio nepasitenkinimą. Lenkijos valdžia privalo ieškoti kompromisų su Europos Sąjunga. Gerai, kad Lietuva palaiko strateginius santykius su Lenkija bei yra tarpininkė tarp Varšuvos ir Briuselio.
 
- Įdomūs procesai vyksta Rusijoje bei Baltarusijoje. Ar Rytų Europoje sulauksime Slavų pavasario?
- Šito labai norėtųsi. Visapusiškai palaikau baltarusių kovą už tikrąją nepriklausomybę ir demokratinius procesus. Laikas ir Rusijos žmonėms įvertinti ligšiolinį totalitarinį valdymą šalyje. Jie nusipelnė geresnio valdymo ir gražesnio gyvenimo. Svarbiausia – parama šių šalių demokratiniams judėjimams. Pas mus įvykusios permainos – gyvenimo demokratijoje pavyzdys pasauliui, taip pat Rusijai bei Baltarusijai. Manau, kad anksčiau ar vėliau rusiškas ir baltarusiškas pavasaris ateis.

---

 
Dosjė
1988 m. įsitraukė į Sąjūdžio veiklą.
1990 m. išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą. Kovo 11-osios Akto signataras, vienas iš trijų už nepriklausomybės atkūrimą balsavusių lenkų deputatų.
Dirbo prezidento Valdo Adamkaus, ministrų pirmininkų Gedimino Kirkilo, Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Butkevičiaus visuomeniniu konsultantu.
Verčiasi advokato praktika. Pagrindinė sritis – verslo teisė.       

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!