Jungimas pasiteisino
Su Kauno miesto poliklinikos (KMP) direktoriumi Pauliumi Kibiša kalbėjomės prieš pat uždarant Kauno miesto masinės vakcinacijos centrą. Į pandemijos valdymo istoriją Lietuvoje jis įeis kaip pirmasis toks centras šalyje, pagal kurio pavyzdį įkruti ir visi kiti.
 

„Vargu ar šiandien kalbėtume apie tokius rezultatus, jei prieš kelerius metus Kauno miesto poliklinikos nebūtų sujungtos. Šio strateginio sprendimo dėka prasidėjus pandemijai turėjome pakankamai resursų, gebėjimų, pokyčių valdymo patirties, kad prisitaikytume ir galėtume reguliuoti nuolat kintančią situaciją“, – sako Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

 
Tačiau ne kiekviena didelė organizacija geba konsoliduoti resursus ir efektyviai juos paskirstyti tokio masto užduotims, toliau tęsdama įprastinę veiklą. Įdiegti jau esančią struktūrą yra viena, o visai kas kita priimti atsakomybę už jos sukūrimą, kaip tai įvyko vakcinacijos centro koncepcijos kūrimo atveju. P.Kibiša neprieštarauja: „Tradiciškai didelės organizacijos asocijuojasi su nerangumu, biurokratizmu ir inercija. Bet mūsų atveju dydis tapo privalumu. Finansinis bei žmogiškųjų resursų užnugaris, kurio neturi mažos įstaigos, leido pademonstruoti itin didelį lankstumą ir plačias galimybes valdant sudėtingą, dinamišką COVID-19 situaciją. Žinoma, visur viskas vyksta, niekur niekas nesugriūva, tačiau be šių sąlygų nebūtume galėję prisitaikyti taip greitai, tapti šalies lyderiais ir didžiuotis, kad Kaunas iš didžiųjų Lietuvos miestų paskiepijo didžiausią procentą žmonių.
 
KMP direktorius pabrėžia: vien resursų toli gražu nepakanka – būtina tinkama vadyba kiekviename lygmenyje. P.Kibiša pastebi, kad teisingai valdoma didelė organizacija suteikia neįkainuojamas galimybes darbuotojų rotacijai, naujų talentų identifikavimui, jų galimybių patikrinimui, karjeros planavimui. Per 1600 darbuotojų vienijančios organizacijos vadovas teigia: „matau daugybę jaunų veidų, kurių akys švyti“ ir akcentuoja jaunų vadovų svarbą įstaigos augimui. Jiems P.Kibiša patikėjo nelengvą užduotį – koordinuoti pandemijos valdymo procesus. Lūkesčius jaunieji lyderiai pateisino su kaupu – jų energija, noras siekti rezultatų leido įveikti tuos didelius iššūkius, kurių šis sudėtingas metas pareikalavo.
 
Motyvacijos paslaptys
Nėra nė vieno vadovo, kurį aplenktų darbuotojų motyvavimo klausimai. Kaip pavyko motyvuoti už COVID-19 valdymą atsakingą personalą darbui aukoti ne tik vakarus, bet ir savaitgalius? P.Kibiša įsitikinęs, kad labiausiai padeda tai, jog atlikdami šį darbą žmonės jaučiasi vertinami, pripažįstamas jų indėlis, jie įtraukiami į sprendimus. Su motyvacija glaudžiai susijęs ir tinkamas vadovavimas. „Stengiamės identifikuoti natūralius lyderius, juos auginti, mokyti, siųsti į tobulinimosi kursus. Net ir vienas žmogus nusipelno būti gerai vadovaujamas, – įsitikinęs P.Kibiša ir priduria, kad santykis su vadovu yra vienas svarbiausių dalykų, kuris gali uždegti darbuotojų akis, bet taip pat ir jas užgesinti. – Žmonės palieka vadovus, ne organizacijas. Nesvarbu, kiek turi žmonių – dešimt ar tūkstantį, privalai vadovauti kaip galima geriau, kad kolektyvas tave girdėtų, jaustų su tavimi ryšį.“
 
Kasmet kiekvienas KMP darbuotojas gauna anoniminę anketą, kuri skirta išsiaiškinti, koks personalo pasitenkinimo darboviete lygis. Apklausų rezultatų dinamika rodo, kad pasitenkinimas augo net ir sudėtingais pandemijos metais. „Kodėl? Sunkiausias darbas – nieko nedirbti, – šypsosi P.Kibiša ir pasitelkia pavyzdį iš jūreivystės. – Kodėl senovės burlaiviuose blizgindavo varines detales, šveisdavo švarius denius? Aišku, tai svarbu dėl tvarkos ir higienos. Bet taip pat svarbu, kad komanda būtų užimta, nes jei nėra ką veikti, žmonės užsiima niekais, o ne tuo, ko reikia komandos sėkmei. Kaip besitreniruojantys sportininkai stipresni už nesitreniruojančius, taip ir kolektyvas, turintis darbo, tikslą, užduotis, nesvarbu, kad gal jos ir kinta, yra pranašesnis.“
 
Su besitreniruojančia komanda P.Kibiša lygina ir savo darbuotojus: „Nuolat ką nors keičiame, tobuliname, palaikome gerą sportinę formą. Nuo pat sujungimo kolektyvas įpratęs aktyviai veikti, generuoti idėjas įvairiose darbo grupėse dėl kainodaros, paslaugų pokyčių, kaip efektyviau organizuoti procesus. Visi veikėme dar prieš poliklinikų sujungimą: darbo grupėse mąstėme, kaip viskas vyks po jo, planavome į priekį, kad sujungimo data būtų ne planavimo pradžia, o žalia šviesa įgyvendinti išdiskutuotus ir paruoštus planus. Kaip sako desantininkai, palietėm žemę jau bėgdami. Tie įgūdžiai niekur nedingo – juos pritaikėme ir pandemijos metu.“
 
Tačiau psichologinių veiksnių nepakanka – žmonės turi būti skatinami ir pinigais, tikina P.Kibiša, todėl poliklinikoje atlyginimas susietas su rezultatu. „Jau pirmąją dieną pasakėme: tiems, kurie dirbs mobiliajame testavimo punkte, mokėsime dvigubai. Kai ką teko padengti iš savo resursų, tačiau tai dar vienas didelės organizacijos privalumas – pinigų srauto svyravimus finansinis užnugaris leidžia išgyventi lengviau. Vėluojantys atsiskaitymai su įstaiga nesutrukdė įvykdyti įsipareigojimų darbuotojams – ką pažadėjome, tą ir ištesėjome“, – džiaugėsi vadovas.


 
Produktyvumą mažinančios priežastys
P.Kibiša teigia, kad jo požiūris į sveikatos priežiūros įstaigos finansų valdymą praktiškai nesiskiria nuo to, kurį turėjo privačiame versle. „Skaičiuojame, modeliuojame, lyginame, vertiname kiekvieno mėnesio, kiekvieno padalinio ir net kiekvieno gydytojo pelningumą: kiek jis turi pacientų, kiek paskyrė tyrimų, kiek iš jų apmokame patys, tai mums į minusą, kiek apmokamų pacientų – tai mums į pliusą“, – pelningumo kriterijus vardija įstaigos vadovas. Kas mažina gydytojų produktyvumą? „Dažnai tai būna pertekliniai tyrimai ir per didelis pakartotinų vizitų kiekis. Jei sugebi problemą išspręsti vienu kartu, esi dvigubai pelningesnis nei tas, kuris ją sprendžia per du“, – aiškino P.Kibiša.
 
Anot jo, dažnai gydytojai nesusimąstydavo, iš ko susideda jų veiklos rezultatas. „Kalbame su žmonėmis, kad padėtume jiems suprasti, kaip į organizaciją atkeliauja pinigai, kuriuos vėliau išmokame kaip kintamąją atlyginimo dalį. Juk net 80 proc. lėšų tenka darbo užmokesčiui. Nedarome kompromiso su kokybe – nekvestionuojame būtinų tyrimų reikalingumo, bet kviečiame pasvarstyti: gal problemą galima diagnozuoti taikant juos tikslingiau? Jei vieno gydytojo paskirtų tyrimų savikaina didesnė nei jo darbo užmokestis, apie pelningumą nėra kalbos. Dėl nereikalingų tyrimų varinėjamas pacientas, laboratorija eikvoja reagentus ir darbuotojų laiką“, – atkreipia dėmesį P.Kibiša.
 
Jis mano, kad perteklinius tyrimus gydytojai dažniausiai skiria dėl paprastos priežasties – bijo prarasti pacientą ir dėl to nusileidžia nepagrįstiems jo reikalavimams. „Esame viešoji įstaiga ir turime rūpintis viešuoju interesu – ne tik paslaugų suteikimu visuomenei, bet ir racionaliu bei pagrįstu viešųjų lėšų panaudojimu, – tvirtina P.Kibiša. Jis pastebi, kad ir šiaip nėra paprasta išlaikyti pirminės priežiūros kokybę, kai lėšų jai skiriama dvigubai mažiau negu Europos vidurkis. Tačiau KMP direktorius nelinkęs gilintis į sveikatos apsaugos sistemos spragas: „Kalbėti galima daug, bet kokia prasmė piktintis, kad saulė teka rytuose, o nusileidžia vakaruose? Reikia stengtis kurti vertę pagal tokias sąlygas, kokios yra. Strategija yra ne šachmatai, kaip daug kas linkęs manyti. Strategija tai kortos – kokios iškrenta, tokiomis reikia laimėti.“
 
Kaip dar vieną būdą valdyti finansus P.Kibiša įvardija mokamų paslaugų plėtrą, kurių poreikis per pastaruosius metus išaugo. Pvz., poliklinika parduoda laboratorinių tyrimų paketą ir suteikia nemokamą specialisto konsultaciją, kurios metu paaiškinami gauti rezultatai. Mokamų laboratorinių tyrimų pernai atlikta už 1,5 mln. EUR, dvigubai daugiau nei 2020 m. KMP turi modernią kokybišką įrangą, o jos laboratorijos tyrimų kokybė itin vertinama tarp kitų sveikatos priežiūros įstaigų.
 
Vakcinuotis bus dar patogiau
Kauno miesto poliklinikos vadovui vakcinacijos centro uždarymas žymi svarbaus įstaigai etapo pabaigą ir naujo pradžią. „Pirmieji sukūrėme ir įgyvendinome masinio vakcinavimo koncepciją. Ji pasiteisino, kolegos važiavo, domėjosi, prašė patarimų. Sumažėjus vakcinavimo apimtims, atėjo laikas keisti strategiją ir centrą Kauno ledo rūmuose uždaryti. Leidžiame naudoti pagal paskirtį. Vakcinacija Kaune persikels į poliklinikos padalinius ir privačias įstaigas. „Kad nepaliktume kauniečių ant ledo, o tiksliau, grąžintume jiems ledą, praėjusį penktadienį jau atidarėme vakcinacijos kabiną „Akropolyje“, tuo siekdami patenkinti žmonių poreikį skiepytis be registracijos“, – kalbėjo P.Kibiša. Dėl bendros COVID-19 valdymo tvarkos poliklinikos padaliniuose tokios galimybės sudaryti nepavyks, o žmonėms ji svarbi: statistika rodo, jog ketvirtadalis paskiepytų asmenų ateidavo nesiregistravę.
 
Numatoma, kad „Akropolyje“ esanti kabina, kurioje bus galima skiepytis „Pfizer“ vakcinomis, veiks penktadienį ir šeštadienį, kadangi tomis dienomis prekybos centre didžiausi žmonių srautai. „Žiūrėsime, kaip ši idėja pasiteisins ir spręsime dėl tolesnių veiksmų – plėsti šią veiklą, ar ne“, – svarstė P.Kibiša.
 

Kauno vakcinacijos centro ir Kalniečių padalinio vadovė Iveta Dubrova teigia, kad gyventojams skiepytis bus patogiau, nes vakcinacija persikels arčiau namų. Registruodamiesi jie galės rinktis padalinius, matys juose esančias vakcinas, laisvus laikus. Įrengtos atskiros patalpos leis maksimaliai išvengti kontaktų su kitais pacientais, laukimo bendroje eilėje. 

 
Plačiausias vakcinų pasirinkimas bus didžiausiuose KMP padaliniuose, nes ten esantys žmonių srautai leis išnaudoti ir tokias rečiau pasirenkamas vakcinas kaip „Moderna“. Pastarųjų vakcinų pakuotės nemažos, tad nesugebėjus sunaudoti laiku tektų išmesti. Mažesniuose padaliniuose bus populiariausios vakcinos, pvz., „Pfizer.“
 
Testavimo apimtys patrigubėjo
Dėl sparčiai plintančios omikron atmainos taip išaugo besitestuojančiųjų skaičius, kad Kauno mobiliajame punkte neužtenka iki šiol tarnavusių trijų palapinių ir pastatyta ketvirta. Mobiliojo punkto koordinatorė Raimonda Blažytė pasakoja, kad pokytis, su kuriuo susiduria dabar, išties didelis, palyginti su prieššventiniu laikotarpiu gruodį.
 

„Jei anksčiau paimdavome 600-700 PGR tyrimų per dieną, šiomis dienomis skaičiai jau siekia 2 tūkstančius ir daugiau. Didėjimą pastebėjome po švenčių ir nežinome, ko tikėtis toliau, nes kol kas mažėjimo nematyti – srautas tik auga“, – konstatavo Mobiliojo punkto koordinatorė Raimonda Blažytė.

 
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad labai didėja ir teigiamų atvejų skaičius: „Iš visų paimtų tyrimų 50 proc. ir daugiau yra teigiami. Anksčiau COVID-19 būdavo nustatoma 30 proc. PGR mėginių ir mažiau.“
 
R.Blažytė tikisi, kad ketvirta palapinė padidins tyrimų apimtis bent 500 PGR ir leis paimti net iki 3 tūkst. mėginių per dieną. „Jei pavyktų pasiekti tokį rezultatą būtų labai gerai, nes poreikis didžiulis. Paskutinėmis dienomis, deja, jau negalėjome užtikrinti patekimo į mobilųjį puntą per 24 valandas nuo registracijos, – apgailestavo koordinatorė. – „N“ kartų per dieną tikriname padėtį ir kai tik galime, didiname registracijos vietų skaičių, paleidžiame papildomų laikų, kurie per keletą minučių išgraibstomi. Manome, kad atsidarius ketvirtai palapinei situacija palengva stabilizuosis.“
 
Be didelio besitestuojančiųjų srauto punktas sulaukia ir skambučių iš žmonių, kurių tyrimai vėluoja. „Būna, tyrimas atliekamas ir per pusę paros, bet paprastai žmones informuojame, kad rezultatas paaiškės per parą. Tačiau dabar, kai paimami tokie kiekiai mėginių, nieko nuostabaus, kad rezultatai vėluoja“, – kalbėjo R.Blažytė. Nors situacija tikrai įtempta, daugiausiai besiskundžiančių mobilusis testavimo punktas sulaukdavo vykstant profilaktiniam darbuotojų testavimui. „Nusiteikę prieš skiepus, testavimus žmonės būdavo linkę skųstis, kad jiems skaudžiai paėmė mėginį, sužalojo, stengdavosi tai įrodyti, nors to tikrai nebūdavo... Dabar, kai baigėsi profilaktinis darbuotojų testavimas, skundų žymiai sumažėjo. Pasirodo, gerai paimame, neskaudžiai, nėra „susižeidusių“, – šypsojosi pašnekovė. Ji neslėpė, kad darbuotojai net sulaukdavo prašymų „padaryti teigiamą“, buvo siūloma ir pinigų. „Turbūt nereikia ir sakyti, kad mūsų darbuotojai tokius prašymus griežtai ignoruodavo“, – pridūrė R.Blažytė. 
 
Darbe neužsikrėtė nė vienas
PGR mėginius imantis personalas dirba su pilnu apsaugos priemonių komplektu: kombinezonais, respiratoriais, dvigubomis pirštinės. Laikosi visų saugumo priemonių. Ar tai padeda apsisaugoti nuo koronaviruso? „Taip, – tvirtina mobiliojo punkto koordinatorė R.Blažytė. – Ligos atvejų tarp imančių mėginius užfiksuoti vienetai ir visi jie COVID-19 užsikrėtė ne darbo, o šeimos aplinkoje ir panašiai. Iš pradžių nerimo būta daugiau, bet tai, kad per visą laiką neužsikrėtė nė vienas darbuotojas, padarė teigiamą psichologinį poveikį. Dabar jau geriau pažįstame ir virusą, ir kaip jo apsisaugoti, turime skiepus.“
 
Nuo pernai birželio mobiliajame punkte dirbant R.Blažytė teigia, kad be kito administracinio darbo daug laiko ir jėgų pareikalauja grafikų derinimas, kadangi čia dirba apie 40 medikų ir daugeliui jų šios pareigos yra antraeilės. „Labiausiai patinka tai, kad dirbu vienoje tokių vietų, į kurias šiuo metu krypsta visų akys. Gyvename siaučiant pandemijai, visi su ja susiduriame ir esame priklausomi nuo jos masto. Ypatingas jausmas žinoti, kad prisidedi prie pasaulinės pandemijos suvaldymo, gali priimti su tuo susijusius sprendimus. Dirbdama čia neskaičiuoju laiko, stengiuosi atiduoti visas jėgas, būti pasiekiama bet kuriuo metu, spręsti iškilusias problemas čia ir dabar. Be abejonės, tai, ką darome, yra reikšmingas visos komandos darbas. Didžiausi sunkumai čia galbūt yra neapibrėžtumas – nėra ribų tarp pareigybių. Realiai esi atsakingas už viską: už sklandų palapinių darbą, gedimų jose taisymą, aprūpinimą apsaugos ir kitomis darbo priemonėmis. Be abejo, tenka ir psichologu pabūti, išklausyti, ką kiekvienam darbuotojui pamainos metu teko išgirsti, ką kuris pacientas pasakė“, – darbą mobiliajame punkte apibūdino R.Blažytė.
 


Atsisveikinant – džiugūs ir romantiški prisiminimai
Kol Jonavos gatve juda nenutrūkstama mašinų virtinė prie mobilaus testavimo punkto, kitoje Kauno miesto dalyje esančiame vakcinavimo centre darbuotojai jau gyvena išsikraustymo nuotaikomis ir lūkuriuoja KMP poliklinikos direktoriaus P.Kibišos – centro uždarymo proga jis nori atsisveikinti su visais, dirbusiais prie šio didelio projekto.
Su pluoštu padėkos raštų ir tortu jis žengia pro Ledo rūmų duris, kurias netrukus varstys ne asmens dokumentus rankose laikantys vakcinuotis pasiruošę žmonės, o kauniečiai, nešini žiemos sporto atributika.
 
„Viskas turi pradžią ir pabaigą, – kreipėsi P.Kibiša į puslankiu jį apsupusį kolektyvą. – Tikėkimės, tai tinka kalbant ne tik apie vakcinacijos centrą, bet ir pandemiją. Jūsų pastangų dėka buvo parodytas pavyzdys, kaip reikia vykdyti masinį vakcinavimą. Tai darėte atimdami laiką iš artimųjų, šeimų, pomėgių, todėl labai dėkoju jums visiems. Tai, ką nuveikėte, – fantastika.“
 
„Iš tiesų liūdina, kad atėjo metas išsiskirstyti, – pripažino Kauno vakcinacijos centro vadovė I.Dubrova. – Buvome pati šauniausia komanda, tikras bendrystės pavyzdys! Dirbdami neskaičiavome nei dienų, nei naktų, nei savaitgalių, tuo metu atrodė viskas įmanoma. Kai pagalvoji, veiklos buvo daug: namo grįždavome dešimtą vakaro, o septintą ryto vėl kibdavome į darbus. Bet džiaugėmės net menkiausiu rezultatu, juk patys viską įrenginėjome pradedant apstatymu baigiant skiriamaisiais ženklais.“ 
 

Vakcinacijos centro darbus koordinuojanti vyr. slaugos administratorė Kristina Kačiušė vakcinacijos centrą vadina „bendru kūdikiu“ ir sutinka, kad neįmanoma išvengti emocijų su juo atsisveikinant: „Čia vyravo nepaprasta atmosfera: visi buvome nusiteikę iššūkiams, kopti aukščiau, išbandyti naujas idėjas, nuoširdžiai siekėme išsiaiškinti kiekvieno žmogaus problemą ir jam padėti.“

 
Ji pastebi, kad centras uždaromas pačiu laiku, nes masinė vakcinacija baigta, tikslas paskiepyti kuo didesnę gyventojų grupę pasiektas. „Nuo šiol veiks penki vakcinacijos padaliniai, tad turėsime ne vieną didelį, o daugiau mažesnių rūpestėlių. Manau, kad tuo neapsiribosime ir tikrai sugalvosime naujų idėjų“, – tikisi K.Kačiušė.
 
Besidalindami prisiminimais darbuotojai vardija ir linksmus nutikimus, kurie nustebino net juos pačius. Štai I.Dubrova prisimena, kad pernai pavasarį ir vasarą vakcinacijos centrą gaubė tikra romantikos aura. „Pirmaisiais masinio vakcinavimo mėnesiais ateidavo daug jaunų žmonių, tiek mergaičių, tiek berniukų, kurie vieni kitiems krisdavo į akį. Nespėję susipažinti, vieni kitus atrasti bandydavo socialinių tinklų pagalba. Matėme, kaip vaikinai vėliau ieškojo mūsų registratorės, slaugytojos... Aprašydavo jas puikiausiais žodžiais: kokios šios esančios gražios, kokios tobulos, kokios malonios..! Laukiamajame taip pat užsimegzdavo romantika. Viena mergina pamatė vakcinos lūkuriuojantį vaikiną ir taip susižavėjo, kad suprato tai esant meilę iš pirmo žvilgsnio. Vėliau „to vienintelio“ ieškojo socialiniame tinkle.“
 
„Visi buvo išsiilgę gyvo bendravimo, – paaiškina K.Kačiušė. Daug laiko praleidome karantine, neveikė klubai, kavinės, o čia buvo galima susitikti ir net susipažinti. Buvo įdomu stebėti 12 klasės moksleivius, kurie atvyko net valanda anksčiau, kad galėtų vieni su kitais pabendrauti, nes visus metus nesimatė ir dirbo nuotoliu. Žmonės susitikdavo senus pažįstamus, prasidėjo romanai, meilės iš pirmo žvilgsnio, viskas dar gyva. Tai buvo masinio susibūrimo vieta, ir pasiilgę bendravimo ir pažinčių žmonės rado terpę, kur galima pamačius besėdintį dailų jaunuolį pakalbinti.“
 
„Mūsų visas gyvenimas čia buvo – su problemomis, bet iš tikrųjų – gražus“, – užbaigė I.Dubrova.
Iš viso Kauno vakcinacijos centre atlikta netoli pusės milijono dūrių – 460 tūkst. Vien pirmomis dozėmis paskiepyta apie 200 tūkst. žmonių. Čia vakcinuoti žmonės iš visos Lietuvos ir užsienio šalių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!