Svarbu įgyvendinimas
 
Lapkritį įsigaliosiantį Dislipidemijos tvarkos aprašą prieš keletą metų inicijavo Lietuvos kardiologų draugija. Jos narė, profesorė Jelena Čelutkienė tvirtina: aprašas yra itin svarbus, nes suteikia aiškias gaires kovai su aukštu cholesteroliu jau šeimos gydytojo kabinete. „Ši iniciatyva atspindi mūsų bendruomenės norą, kad pacientai gautų visą jiems reikalingą gydymą“, – teigė prof. J.Čelutkienė.
 
Nors teoriškai viskas atrodo gerai, praktikoje kyla daug iššūkių. Profesorė pabrėžia, kad vis dėl to neturime aiškios kontrolės ir mechanizmų, užtikrinančių, jog panašūs tvarkos aprašai būtų vykdomi.
 
„Viskas gražiai atrodo ant popieriaus. Jei iš tiesų būtų laikomasi nustatytų gairių, tai galėtų žymiai prisidėti prie mirtingumo mažinimo, kadangi jomis siekiama mažinti pagrindinį mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį – aukštą cholesterolį. Tačiau tai reikalauja sistemingo požiūrio ir visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo“, – pabrėžia prof. J.Čelutkienė.
 
Uždaros diskusijos
Dislipidemijos tvarkos aprašas kurtas viliantis, kad nuo gydymo dviem vaistams bus pereita iki galimybių gydyti bent trimis, įtraukiant trečios kartos antilipidinius vaistus. Tačiau Lietuvos sveikatos apsaugos sistema susiduria su iššūkiais dėl jų kompensavimo.
 
Visgi profesorė J.Čelutkienė mano, kad dabartinės diskusijos, vykstančios dėl dviejų antilipidinių vaistų kompensavimo, gali būti paveiktos lobizmo.
 

„Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje praėjusią savaitę itin akcentuota antilipidinių vaistų svarba. Kai apie tai diskutuoja įstatymų leidžiamoji valdžia, primena spaudimą ir kelia įtarimų dėl tam tikrų verslo grupių lobizmo. Netiesioginis dalyvavimas renginiuose, kai kalbama apie bendras problemas, kelia klausimų dėl visuomeninio intereso, nes sprendimai gali būti priimami ne visada atsižvelgiant į platesnį kontekstą“, – teigia Santaros klinikų kardiologė, profesorė Jelena Čelutkienė.

 
Vis dėlto ji neneigia, kad minėti vaistai yra svarbūs Lietuvos pacientams. „Mes tikrai tą visuomeninį interesą matome ir balsuojame, kad vienas, kitas, arba net abu vaistai būtų prieinami Lietuvoje“, – teigia profesorė.
 
Padėtų tūkstančiams
 
Trečios kartos antilipidinių vaistų kainos yra didelės – vieno vaisto kaina pusmečiui svyruoja apie du su puse tūkstančio eurų, o kito – apie du tūkstančius. „Dėl didelių kainų šie vaistai nėra prieinami daugumai, kuriems jų reikia. Juos skirti siektume patiems rizikingiausiems pacientams“, – sako J.Čelutkienė.
 
Ji teigia, kad šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kurie leistų tiksliai įvertinti, kiek būtų tokių, kuriems reikėtų šių vaistų, tačiau manoma, kad jų skaičius galėtų siekti kelis tūkstančius.
 
„Preliminariai numatytume tokias grupes – pacientai po infarkto ir insulto, kuriems su kompensuojamais antilipidiniais vaistais nepavyksta tiek sumažinti cholesterolio, kad būtų užtikrinta apsauga nuo pakartotino insulto, infarkto ar ankstyvos mirties. Praktika rodo, kad tokių žmonių iš viso būtų du trys tūkstančiai, įvertinant ir klinikinę inerciją – naujovės plinta ne greitai“, – pastebėjo J.Čelutkienė.
 
Nacionalinė programa
 
Jau ne pirmi metai tarp kardiologų kalbama apie būtinybę Lietuvai pasitvirtinti nacionalinę kovos su širdies ir kraujagyslių ligomis programą. Panašu, kad ši idėja skinasi kelią į politinį lygmenį.
 
„Europos kardiologų draugija nuolat akcentuoja tokios programos svarbą, ir dabar turime galimybę sukurti darbo grupę, kuri dirbtų šiuo klausimu, kadangi idėja pradėta vystyti Europos Parlamente. Visų ES narių ministerijų atstovai apie tai kalbėjo susitikimo Budapešte metu. Būtų gerai, kad ji skintųsi kelią ir dabar, juolab kad Lietuva su savo bloga statistika yra matoma Europos sąjungoje“, – pastebėjo J.Čelutkienė.
 
Ji teigia, kad pirmu numeriu reikia spręsti tokias epidemijos lygį pasiekusias ligas kaip širdies nepakankamumas, prieširdžių virpėjimas ir aterosklerozė. „Teigiamų poslinkių neneigiame, bet  rezultatą turime stipriai gilinti“, – tvirtina pašnekovė.
 
Į pagalbą – technologijos
 
Tikru išsigelbėjimu gali tapti nuotoliniai prietaisai, kurie padeda nustatyti prieširdžių virpėjimą. J.Čelutkienė neabejoja, kad šios priemonės nusipelno ypatingo dėmesio. „Esu įsitikinusi, kad gilindamiesi į šią temą sukurtume efektyvią koncepciją, kuri būtų didelis žingsnis į priekį, nes yra tiesiogiai susijusi su insultų prevencija“, – sako profesorė.
 
Tačiau nors ir anksti identifikuotume prieširdžių virpėjimą, svarbu apmąstyti, kokie veiksmai sektų toliau. „Šiuo metu turime apie 170 tūkst. šia liga sergančių pacientų, tačiau gydymo galimybės labai ribotos. Intervencijos, pavyzdžiui, radiodažnuminė abliacija ar kitoks kateterinis gydymas yra plačiai taikomi pasaulyje ir labai efektyvūs. Deja, mūsų šalyje šie metodai taikomi vos trims keturiems šimtams pacientų, kas rodo, kaip menkai esame pasiekę“, – apgailestauja profesorė.
 
Skaudžiausia, kad trūksta galinčių teikti šias paslaugas specialistų, todėl svarbu rasti sprendimus, kad pagalbą gautų daugiau žmonių“, – kalbėjo prof. J.Čelutikienė.
 
Ligoninėse dirbti neverta?
 
Kardiologų trūkumas yra viena opiausių problemų medikų trūkumo temoje. Kokios to priežastys? „Viena priežasčių, kad dauguma specialistų dirba privačiose įstaigose, todėl viešosiose įstaigose atsiranda didžiulis specialistų stygius“, – mano prof. J.Čelutkienė.
 
„Disbalansą dar labiau didina, kad tiek paslaugų spektras, tiek įsipareigojimai viešųjų įstaigų labai skiriasi nuo privačių. Pastarųjų naudai. Tikrųjų kardiologinių problemų privačios įstaigos iki galo nesprendžia, sudėtingesnius atvejus palieka valstybinėms įstaigoms, – tvirtina pašnekovė. – Operacijos, procedūros, sudėtingesnė diagnostika, infarktai, insultai – valstybinės medicinos reikalas. Privačios įstaigos nedalyvauja ir eilių mažinimo procese“, – kalbėjo profesorė.
 
Ji kritikuoja, kad Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai, atsakingi už viešųjų paslaugų organizavimą, pasinaudojo galimybe gauti papildomą privatų draudimą, kas leido jiems kreiptis į privačias įstaigas.
 
„Šiuo metu jaunimas vis dažniau vengia budėjimų ligoninėse, ypač naktimis, – sako J.Čelutkienė. – Suprantama: juk galima pasirinkti darbą privačioje įstaigoje, kuri suteikia galimybę dirbti dieną, atsakomybės mažiau, o atlyginimas didesnis. Natūralu, kad didelėse ligoninėse dirbti neverta. Manau, tai rodo rimtą problemą, reikalaujančią apmąstymo ir sprendimų“, – sako profesorė.
 
Įkainio mažinimui pritaria
 
Naujausios audringos diskusijos kilo dėl širdies ir kraujagyslių prevencinės programos įkainio sumažinimo. Tačiau prof. J.Čelutkienė mano, kad ligonių kasų ir ministerijos sprendimas logiškas.
 
„Prevencinės programos įkainis buvo nustatytas įtraukus ir neprivalomo kalcio indekso tyrimo kainą. Jis atliekamas kompiuterinės tomografijos būdu ir kainuoja apie penkiasdešimt eurų. Galiausiai ligonių kasa pamatė, kad įstaigos šio tyrimo daro labai mažai. Išeina, kad ligonių kasa visiems moka už tyrimą, kuris atliekamas mažai daliai pacientų“, – konstatavo prof. J.Čelutkienė.
 
Taigi, ministerija nusprendė atskirti šių tyrimų kainą ir už kalcio indekso tyrimą mokės atskirai. Tai paskatins sveikatos priežiūros įstaigas gausiau atlikti šiuos tyrimus ir leis pacientams užtikrinti reikalingas paslaugas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!