Licencija sustabdyta
 
Reformos reklaminiu veidu buvusi Joniškio ligoninė pavasarį patyrė krizę: joje neliko vidaus ligų stacionaro, naktinės skubios pagalbos. Nuo balandžio 10 d. Akreditavimo tarnyba sustabdė licenciją antrinio lygio stacionaro paslaugoms.
 
Tačiau rugpjūtį Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas feisbuko paskyroje pasidalijo džiugia naujiena, kad krizė įveikta, nes keturi gydytojai jungiasi prie Joniškio ligoninės pilnu krūviu, „kad būtų užtikrintos esminės dieninės paslaugos teikimas, dėl kurių žmonės vadina ligoninę ligonine.“
 
„Taigi esminis krizės etapas praėjo“, – su palengvėjimu vaizdo įraše atsiduso M.Gedminas ir pridūrė, kad dabar galima jaustis kur kas ramiau.
Visgi ligonių kasa informuoja, kad šiuo metu Joniškis vis dar neteikia jokio aktyviojo gydymo antrinio lygio stacionaro paslaugų. Licencija sustabdyta iki 2025 m. balandžio 9 d. Taigi iki tol ligoninė teiks tik pirminio lygio stacionarines paslaugas, priėmimas joje dirba nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro.
 
Srautas pas kaimynus
 
Jei įstaiga neteikia pacientui būtinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, skubiosios medicinos pagalbos skyriaus gydytojas, stabilizavęs paciento būklę, organizuoja jo gabenimą į kitą ligoninę apie tai ją informavęs.
 
Iš Joniškio sudėtingesni skubios pagalbos pacientai šiuo metu siunčiami į Respublikinę Šiaulių, regioninę Mažeikių, lengvesni, terapinio profilio – Naujosios Akmenės rajono ligoninę.
 

Naujosios Akmenės ligoninės-sveikatos centro direktorius Vaidas Smalinskas teigia, kad nuo balandžio itin pasijuto didesnis pacientų srautas iš Žagarės, kadangi ši vietovė arčiau Naujosios Akmenės. „Kadangi Šiaulių ir Mažeikių priėmimai apkrauti, raginu vežti pas mus, tik, gaila, nedaug tų diagnozių mums palikta gydyti – spaudimas, karščiavimas, žaizdos... tokius pacientus mes dar galime priimti“, – vardijo V.Smalinskas.

 
Jis teigia, kad ligoninėje dirbantys gydytojai galėtų susidoroti su kur kas sudėtingesniais atvejais, čia yra aukšto lygio specialistų iš Ukrainos, dirbusių didelėse miestų ligoninėse.
 
Ar atnaujins licenciją?
 
Pasiteiravus, ar nuo kitų metų balandžio Joniškio ligoninė ketina atnaujinti antrinio lygio stacionarą, M.Gedminas atsako: „Dabar džiaugiamės pritraukę bent tą vieną gydytoją dabartiniam paslaugų modeliui. Ir sekasi neblogai, nes su 50 procentų ankstesnių gydytojų pajėgų sugebame bendruomenei užtikrinti 80-90 procentų paslaugų. Žinoma, jeigu situacija keistųsi, viską vertintume iš naujo.“
 
Jis tikina, kad regionui svarbu, jog Šiaulių ligoninė pritrauktų reikalingų specialistų aktyvaus gydymo (didelės rizikos) paslaugoms. „O mažesnės rizikos pacientai puikiai gautų reikalingas paslaugas rajonuose. Toks modelis svarbus ir pacientų saugumo prasme“, – tvirtina M.Gedminas.
 
Patyrė sunkumų ir kiti
 
M.Gedminas pirštu beda į kaimynines įstaigas, šiuo metu gelbstinčias Joniškį priimdamos pacientus, kurių aptarnauti patys negali: „Reikia turėti omenyje, kad tiek Naujojoje Akmenėje, tiek Pakruojyje nėra užtikrinami būtini reikalavimai vidaus ligų aktyviam stacionariniam gydymui (nėra pakankamai reanimatologų ar skubiosios medicinos gydytojų pariniam intensyvios priežiūros postui). Tad ir ten situacija keisis bei konkurencija dėl gydytojų tik didės.“
 
V.Smalinskas teigia, kad iš tiesų vienu momentu buvo riesta, nes vienas gydytojas, dirbęs pusantro krūvio, susirgo, o kita išvyko atostogų į Ukrainą. „Kažkas pasinaudojęs tuo sunkiu momentu iškart pateikė skundą Akreditavimo tarnybai“, – prisiminė V.Smalinskas.
 
Neturėti paslaugų – patogu
 
Naujosios Akmenės ligoninės-sveikatos centro direktorius Vaidas Smalinskas  teigia, kad iš vadybinės pusės Joniškio situacija patogi. „Dirba dienom, turi laisvus savaitgalius, naktim galvos neskauda“, – konstatavo jis. Tik kyla klausimas, ar verta tada apskritai turėti atskirą ligoninę – gal reikėjo kurti struktūrinį sveikatos centrą kaip Naujojoje Akmenėje. 
 
Galų gale, kas lauks pacientų, Damoklo kardui kybant ir virš kitų mažesnių įstaigų? „Bus kaip Anglijoje – lauksi penkias valandas didelėje ligoninėje ir bus norma. Mažos, kurios pranašesnės, kur viskas vyksta greičiau, tiesiog neišgyvens, – skėsteli rankomis V.Smalinskas. – Deja, Dulkio reforma užbaigė įgyvendinti dar Verygos pradėtą politiką: turėti tris dideles ligonines ir dešimt mažesnių. Visa kita – šeimos centrai. Per tą laiką šeimos medicina keliauja į privačias rankas.“
 
Didesnė nei 5 tūkst. eurų alga
 
Nors V.Smalinskas pasidžiaugė, kad kardiologo konsultaciją Naujoje Akmenėje galima gauti ryt poryt, neurologo po savaitės pusantros, echoskopijos – per dvi-tris dienas, pas šeimos gydytojus tenka palūkėti iki poros savaičių.
 
Įstaigos vadovas visais kanalais ieško, kas galėtų papildyti jų gretas: „Šeimos gydytojui siūlau per 5 tūkstančius eurų į rankas už etatą, plius tarnybinį automobilį, bet niekas neateina dirbti. Tokia alga – tikrai ne lubos, kitur siūloma ir daugiau, pažiūrėkite, kiek mokama privačiose gydymo įstaigose.“
 
„Apie 70 procentų šiaurės Lietuvos (Joniškis, Akmenė, Mažeikiai, šiek tiek Telšių) šeimos gydytojų yra septyniasdešimt ir daugiau metų. Visus jaunesnius žinau pavardėmis. Naujojoje Akmenėje dirba keturi gydytojai, du apie septyniasdešimties“, – pasakojo V.Smalinskas ir pridūrė, kad rajono ligonines apskritai šuo metu gelbsti ukrainiečiai.
 
Pavyzdys išpūstas
 
Kokia tuomet reklamuoto Joniškis sėkmės paslaptis? V.Smalinskas šios ligoninės fenomeną vertina paprastai – stebuklų Lietuvoje nėra, taip pat ir šioje įstaigoje. Pinigai taupomi sumažėjusių etatų sąskaita, plius neliko laboratorijos (šias paslaugas ligoninė perka iš specializuoto tiekėjo).
 
„Dienos chirurgijos didėjimas šimtais procentų – tik skaičių žaismas. Lengva pasakyti, kad apimtys išaugo drastiškai, kai anksčiau paslaugos praktiškai išvis nebuvo. Tačiau panagrinėjus realias dienos chirurgijos apimtis – visos ligoninės tiek padaro“, – pečiais gūžtelėjo Naujosios Akmenės ligoninės-sveikatos centro vadovas.
 
Nepadeda ir vadyba
 
Nors sveikatos apsaugos politikai bando tikinti, kad žmogiškųjų išteklių trūkumas irgi blogos vadovų vadybos rezultatas, Joniškio ligoninei ir su puikia vadyba, ir vienomis didžiausių algų rajonuose sunku juos pritraukti.
 
Dar vasarą M.Gedminas kalbėjo, kad jo „santykis su centriukais aštrėja“, nes yra sudėtinga prisikviesti daktarų į stacionarą ir skubią pagalbą. „Sudėtinga išlaikyti rentgeną, kompiuterinį tomografą, plačias laboratorijos paslaugas – tai kainuoja. Bandai verstis per galvą, o iš tavęs nuknecina slaugytojus, fizoterapeutus, registratūros darbuotojus, žodžiu, iššūkiai tęsiasi…“ – guodėsi vadovas.
 
„Lietuvos sveikatai“ jis komentavo, kad dabar labiausiai reikia skubiosios medicinos gydytojo, kad būtų kuo platesnio profilio skubi pagalba kiekvieną dieną. „Tiesa, jeigu kas pasikeistų dabartiniame gydytojų sąstate, reikėtų ir gydytojo stacionarinėms paslaugoms (vidaus ligų, šeimos ar skubiosios medicinos)“, – vardijo jis.
 
Gandus paneigė
 
Kalbama, kad Šiauliuose M.Gedminas įsteigė Skausmo kliniką, tačiau jis informuoja, kad šios kalbos yra gandai.
 
„Skausmo klinika veikia tik pačioje Joniškio ligoninėje trejus metus ir vis plečia paslaugų profilį. Netrukus joje bus teikiamos ir kriochirurginės procedūros“, – paaiškino jis.
 
M.Gedminas šiemet kandidatavo į Seimo narius vienmandatėje apygardoje. Nuo 2022 m. jis yra Liberalų sąjūdžio narys, Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas. Šiai partijai priklauso ir Joniškio meras Vitalijus Gailius.
 
Diskusijų sukėlė tai, kad būdamas viešosios įstaigos vadovas, M.Gedminas yra bendrasavininkis ir privačios „OlmClinic“, tačiau ši įstaiga pernai deklaravo patyrusi 58 tūkst. eurų nuostolį. Liepą paskelbė sustabdžiusi veiklą ir ieškanti galimybių, kad joje teikiamos paslaugos pacientams būtų nemokamos.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!