Faktas
Vaikų raidos sutrikimų pasaulyje daugėja – manoma, kad jų turi maždaug 1 iš 5 įvairaus amžiaus vaikų.

---

 
Kurs koordinacinius centrus
Kaip žinia, SAM užsimojo steigti penkis regioninius ir du universiteto ankstyvosios vaikų reabilitacijos centrus Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Šie, kaip aiškinama, bus atsakingi už ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo koordinavimą savivaldybėse. Anot ministerijos, tai reiškia, jog specialistams kitose šalies savivaldybėse galės padėti gydytojai iš penkių didžiųjų sveikatos priežiūros centrų: prireikus tiesiogiai ar nuotoliniu būdu pagelbėti konsultuojant pacientus, teikti metodinę pagalbą sveikatos, ugdymo ir socialines paslaugas vaikams teikiančioms įstaigoms ir specialistams. Esą minėti pokyčiai reikalingi, idant vaikų raidos sutrikimų ankstyvąją reabilitaciją šeimos gautų vienodai greitai ir patogiai visoje Lietuvoje, o tuo pačiu augtų ir paslaugų kokybė.
Tiesa, specialistai į ministerijos siūlymus žvelgia atsargiai ir ne taip optimistiškai.
 

„Naujasis teisės aktas yra parengtas praktiškai ant plikos vietos. Nebuvo padaryta jokia analizė, kam tą senąjį aktą iš viso reikėjo keisti. Gal iš viso nereikėjo... O jeigu reikėjo, kas dabartinėje tvarkoje, kurioje dirbame iki šiol, yra negerai? Ar naujasis teisės aktas, naujoji tvarka tikrai į šią sistemą įneš teigiamų pokyčių? Dabar gi šis teisės aktas sukurptas taip: keliese žaidė smėlio dėžėje, susipyko ir vienas jų sako: aš dabar einu į savo kiemą ir ten statysiu tokią smėlio pilį, kokią noriu“, - paprašyta įvertinti numatomus pakeitimus, vaizdžiai pakomentuoja LSMU ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ direktorė bei Vaikų reabilitacijos klinikos vadovė prof. dr. A.Prasauskienė.

 
Raidos sutrikimų tik daugėja
Savo ruožtu rajoninių ligoninių vadovai vienbalsiai tvirtina, jog tokių paslaugų poreikis išties didžiulis, nepaisant to, jog rajonuose vaikų mažėja, besikreipiančių dėl raidos sutrikimų skaičiai nuolat auga.
„Pasakysiu paprastai: jei tokių centriukų rajonuose nelieka, šios paslaugos vaikai nebegaus – ji bus nepasiekiama“, - tiesiai šviesiai sako Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris.
 
Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus teigia, jog ministerija tiesiog visais įmanomais būdais stengiasi redukuoti stacionarinę pagalbą, lokaliai paliekant 80 procentų ambulatorinių paslaugų.
„Ministerija tvirtina esą minėti centrai teiks tik konsultacinę pagalbą su tikslu pagerinti vaikų raidą. Neišskaičiau, kad bus naikinami ligoninėse veikiantys vaikų reabilitacijos skyriai. Šių paslaugų poreikis išties milžiniškas, o specialistų, ypač logaterapeutų ir psichologų, trūkumas didžiulis. Per galvą vertėmės, kol šiaip ne taip susiradome ergoterpaeutą. Tačiau, kaip sakoma, velnias dažniausiai glūdi detalėse. Arba, reikia skaityti, kas parašyta mažomis raidelėmis, o šios dažniausiai būna labai mažos arba visai nematomas“, - sako Šilutės ligoninės vadovas.
 
Raseinių ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai pediatrė Odeta Borkertienė nusiteikusi ramiai: „Kaip aš supratau, kiekvienoje savivaldybėje išlieka vaikų raidos sutrikimų ankstyvos reabilitacijos tarnyba. Netgi bus reglamentuoti krūviai, nes dabar mažoje ligoninėje dirbame 0, 25 etato krūviu ir teikiame nedaug paslaugų. Be to, norima, kad įeitų į komandą ir ergoterapeutas.
 
O kad yra numatyti koordinaciniai centrai... Jei turėsime teisę ir galimybę tiesiogiai pabendrauti su geriausiais neurologais ir socialiniais pediatrais, man atrodo, nieko blogo. Kaip teikėme ambulatorinę reabilitaciją, taip ir toliau teiksime“, - svarsto pavaduotoja medicinai. Visgi, specialistė naujai ruošiam dokumentui turi pastabų: pavyzdžiui, dėl socialinio pediatro konsultacijos, tiksliau – dėl atskiro kodo suteikimo socialinio pediatro paslaugai.
 
Burs super komandas
Ministerijos pranešime taip pat nurodoma, jog ambulatorines vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teiks specialiai tam suburta specialistų komanda. Šiai vadovaus gydytojas socialinis pediatras. Komandą, anot SAM, turėtų sudaryti: gydytojas socialinis pediatras, kineziterapeutas, ergoterapeutas, klinikinis logopedas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir bendrosios praktikos slaugytojas. Stacionare ši specialistų komanda dar pasipildys meno terapeutu ir specialiuoju pedagogu.
 
„Super komandos, jei jas sudaro išmanantys specialistai, yra puiku. Bet Lietuvoje vaikų reabilitacijos specialistai praktiškai nerengiami, socialiniu pediatru patampama po 4 mėnesių kursų, klinikiniu logopedu - po 1 mėnesio kursų, vaikų kineziterapijos, ergoterapijos ir kiti specialistai šiandien dirba geriatrijoje, o rytoj - jau pediatrijoje. Didžioji dalis terapinių paslaugų ugdymo įstaigos nelankantiems vaikams turėtų būti teikiamos jų namuose, o vėliau - pačioje ugdymo įstaigoje, kad tėvai tuo metu galėtų ramiai dirbti. Dabar veikiančiame sveikatos apsaugos ministro įsakyme taip pat yra eilutė, kurioje sakoma, jog paslaugos galėtų būti teikiamos ir namuose. Nors įsakymas priimtas dar 2000-aisiais, nesu girdėjusi, kad bent vienas specialistas važiuotų į namus. Pirmiausiai dėlto, kad nėra numatyta net finansavimo tam reikalui. Tad ministerijos norėtųsi paklausti, o kaip bus apmokama už komandas, kas pasirūpins transportu“, - toliau klausia Kauno klinikose dirbanti vaikų neurologė A.Prasauskienė.
 
Profesorei užkliūna ir tai, jog rengiamuose teisės aktuose numatyti centrai turės rinkti duomenis bei teikti ataskaitas. Vėlgi, stebisi profesorė, neaišku, kas už šį darbą sumokės.
Kaip pranešime apšviečia ministerija, bus sudarytas vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų valdymo komitetas. Šis ir vertins universiteto ankstyvosios vaikų reabilitacijos centrų pateiktas analizes, maža to, teiks išvadas ir pasiūlymus dėl šių paslaugų teikimo organizavimo tobulinimo.
 
„Pirminio – pačio žemiausio, bet itin svarbaus lygio – ankstyvoji reabilitacija didžiąja dalimi bus privačių šeimos gydytojų rankose. Šie gi neturi prievolės niekam teikti jokių duomenų. Ministerija jiems negali įsakyti. Tarkime, dirbi kokioje nors regiono kontoroje ir reikia paruošti ataskaitą. Visiems išsiuntinėji laiškus su klausimais ir tik iš 30 procentų sulauki atsakymų, kadangi visos kitos privačios ASP įstaigos tiesiog nepateikia duomenų. Ką atspindi naujame teisės akte numatyti kokybės kriterijai: valstybės tikslus, ligonines ar pacientų pasitenkinimą? Tame teisės akte yra begalė nesąmonių“, - sako A.Prasauskienė.
 
Profesorė neabejoja, kad visgi šiai sričiai reikia rimtų pokyčių. Visų pirma, kad vietoj trijų reabilitacijų Lietuvoje vaikams liktų viena. Kad atsirastų reabilitacijos specialistai, kurie išmanytų vaikus.
„Įsivaizduokite, šešių mėnesių kūdikėliui, turinčiam raidos sutrikimų, reikia kineziterapijos. Tad atbėga vėluodama specialistė: sako, atsiprašau, kad pavėlavau, turėjau kitą pacientą – aštuoniasdešimties metų močiutę. Galvojate, kad nėra jokio skirtumo kam - senjorui ar kūdikiui - suteikti kineziterapijos paslaugas? Tikrai ne! Panašias „keistenybes“ galėčiau vardinti ir vardinti. Turbūt nei viena sritis Lietuvoje nėra tokia apleista kaip paslaugos neįgaliems vaikams ir jų šeimoms“, - atsidūsta A.Prasauskienė.
Tiesa, ministerija vienu svarbesnių siūlomų pokyčių įvardijama tėvų mokymus – pastaruosius, kaip žadama, vykdys specialistų komandos nariai pagal savo kompetenciją kiekvieno terapinio užsiėmimo metu.

---

 
Komentaras
Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė:

- Esame išsamiai išdėstę, kas negerai vaikų ankstyvosios reabilitacijos sistemoje. Dabar gi buvo tokia tvarka: imi siuntimą arba į vaiko raidos centrą iki septynių metų, o nuo septynių metų sanatoriniam gydymui. Jeigu negauna nedarbingumo, tuomet motinos ima laisvas dienas savo atostogų sąskaita arba darbdavio prašo suteikti nemokamų atostogų dėl vaiko reabilitacijos aukodamos savo asmeninį laiką. Man atrodo, kad tai – nelogiška, kadangi reikiama paslauga turi būti suteikiama vietoje, idant vaikui ir tėvams nereikėtų išeiti iš darbo. Idealu būtų, jeigu vaikas lanko mokyklą ir jam visus metus yra skiriama mankšta du kartus per savaitę. Vadinasi, atvažiuoja specialistų komanda, paima vaiką, išmankština ir vėl parveža. Tokiu atveju nuimamas visas rūpestis tėvams nuo pečių.
 
Tad, kad paslauga būtų kokybiška, ji vaikui turi būti suteikiama jo vietoje.
Ar naujoji tvarka – tai yra didžiųjų centrų įkūrimas, buriamos specialistų komandos – išspręstų esamas problemas? Skamba logiškai. Man buvo labai keista, kai atvyko nuo karo bėgančios ukrainiečių moterys – jos atvyko taip pat ir su negalią turinčiais vaikais.
Pasirodo, pas juos toks modelis jau veikia. Skiriama suma vaiko reabilitacijai, tada vietoj gali ateiti kad ir privatūs tiekėjai, nes valstybinis sektorius, panašu, tiesiog „nepatempia“.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!