Jei nori turėt dienos chirurgiją – mokėk

Sima Kazarian
2023-01-23
„Šiaulių ligoninė plėšikauja“ – dėl įstaigos keliamų sąlygų regiono ligoninėms piktinasi jų vadovai. „Mes nieko nebrukame per prievartą...“, – teisinasi Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas ir priduria, kad tiesiog nori spręsti įsisenėjusias sistemines problemas. Tačiau akivaizdu: sprendimo būdas kitiems nepriimtinas.
Jei nori turėt dienos chirurgiją – mokėk
Šiaulių regiono gydymo įstaigų vadovai nepatenkinti Respublikinės Šiaulių ligoninės parengtos sutarties projektu, kuriame apibrėžiami įvairūs įstaigų bendradarbiavimo aspektai. Pasirašyti tokią sutartį rajono ligonines verčia noras turėti dienos chirurgiją.

Reikalavimai pasirodė akiplėšiški
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas tai vadina kvietimu į atvirą pokalbį, o regiono įstaigų vadovai – tiesiog žabangomis. Ant kojų juos sukėlė Šiaulių ligoninės parengtos sutarties projektas, kuriame apibrėžiami įvairūs įstaigų bendradarbiavimo aspektai. Pasirašyti tokią sutartį rajono ligonines verčia noras turėti dienos chirurgiją. Kadangi jai reikia užtikrinti anestezijos paslaugą, neturinčioms intensyvios terapijos (reanimacija II) įstaigoms reikia sudaryti sutartį su didesne ligonine, kuri šią paslaugą jos pacientams suteiks. Šiaulių regione tai – Respublikinė Šiaulių ligoninė.
 

„Kai ligoninė pateikė sutarties projektą, mums šiek tiek pasišiaušė plaukai“, – neslėpė apmaudo Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidentas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris. Pasirodo, Šiauliams neužtenka apmokėjimo iš ligonių kasų už suteiktas paslaugas – jie mano, kad kiekviena ligoninė turėtų atskirai sumokėti už, kaip įvardijama sutartyje, struktūros išlaikymo kaštus.

 
„Mes su tokiomis sąlygomis griežtai nesutinkame. Tačiau tai dar ne viskas! – toliau pasakojo V.Sudaris. – Ten yra numatyti ir tokie punktai, kad įsipareigojame nevilioti pas save dirbti gydytojų iš Respublikinės Šiaulių ligoninės, kad pas mus ateinantys dirbti gydytojai iš šios ligoninės neturi teisės paskui save pritraukti pacientų...“ V.Sudaris abejoja, ar tokie reikalavimai nepažeidžia gydytojų ir pacientų teisių.
 
Kadangi ligoninių vadovai atsisakė pasirašyti tokią, kaip patys sako „visokių kvailysčių pilną“, sutartį, jiems buvo pasiūlyta kita. „Nors ir su naujais niuansais, iš esmės ji nesiskyrė nuo pirmosios“, – konstatavo V.Sudaris.
 

Paaiškėjus, kad susitarti lengvai nepavyks, nuspręsta surengti susirinkimą. Šiaulių ligoninei atstovavo teisininkai, kurie, kaip pakomentavo V.Sudaris, nelabai ir patys supranta, apie ką kalba. Sutartį padėjo rengti Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus patarėjas, darbo teisės specialistas ir buvęs VU Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis. „Beje, susirinkimas vyko nuotoliu. M.Pauliukas važiavo automobiliu ir vis dingdavo iš eterio. Tai mums, ligoninių vadovams, pasirodė nepagarbus elgesys. Negana to, M.Pauliukas tikino, kad šią sutartį suderino su SAM, tačiau mes tuo abejojame, – teigė V.Sudaris. – Keistai pasijutome, kai išgirdome M.Pauliuko frazę: „Jei norit turėti dienos chirurgiją, už tai mums ir mokėkit.“ Nesumeluosiu, būtent taip ir buvo pasakyta. Mano žodžius patvirtinti gali kitų ligoninių vadovai, kurie irgi juos girdėjo. Iki šiol atrodė, kad valstybė siekia plėtoti dienos chirurgiją... Pasirodo, kad už ją reikia sumokėti. Tai spjūvis mums į veidą.“
 
Ligoninių vadovai patys spjautų ir rinktųsi kitą paslaugos teikėją, tačiau to padaryti neleidžia SAM reikalavimai. „Ministerija siekia valdyti pacientų srautus, tai suprantama. Todėl visos Šiaulių zonos ligoninės kviečiamos pasirašyti sutartį su Šiauliais, nors kai kurioms būtų patogu tai padaryti ir su Panevėžiu“, – paaiškino V.Sudaris.
 
„Taip ir baigėsi viskas. Mes jaučiamės teisūs, nes nenorime mokėti už paslaugas, kurios bus apmokamos iš ligonių kasų. Už paslaugas, kurių gal iš viso mums nereikės, nes bent jau iki šiol – nereikėjo. Kaip kitos ligoninės – nežinau, nes darbo apimtys skiriasi: Pakruojis, Akmenė mažai teikia dienos chirurgijos, Joniškis, Radviliškis – daug. Bet nepaisant skirtumų, buvo numatyta visiems mokėti tą pačią sumą“, – reikalo logikos nuo pradžios iki pabaigos nesuprato V.Sudaris.
 
Beje, šiuo metu sutartis jau turėtų būti pasirašyta. „Aš siūliau, kad kol nesutariam, bent pasirašytume sutartis dėl intensyvios terapijos (reanimacijos II) paslaugų be jokių mokėjimų, tačiau Šiauliai nesutiko“, – pasakojo Pakruojo ligoninės direktorius.
 
„Nesiruošiame nieko skriausti“
 

Tačiau Šiaulių ligoninės vadovas Mindaugas Pauliukas gesina įkaitusią atmosferą ir tikina, kad pateikta sutartis yra ne galutinė. „Tai tik jos projektas, atviras kvietimas diskusijai, kaip spręsti tam tikras sveikatos apsaugos problemas. Yra keista, kad pasiūlymas diskutuoti ir kalbėtis apie bendradarbiavimą sukėlė tokią reakciją. Juk yra skirtumas, kas yra sutartis, o kas yra siūlymas diskusijai, mūsų ligoninei aktualių problemų aptarimas“, – teigia jis ir pabrėžia, kad už šių punktų nepaisymą sutartyje nenumatyta atsakomybė, tai siūloma apibrėžti kaip vengtinas praktikas.

 
„Svarbiausias dalykas mums – pacientų saugumas. Bet medikai neretai dirba penkiuose šešiuose darbuose. Ar tai užtikrina darbo ir paslaugų kokybę?“ – abejojo ligoninės vadovas, aiškindamas, dėl ko sutartyje prašoma kitų ligoninių nevilioti specialistų. Būtų daug ramiau, jei jie dirbtų ir užsidirbtų vienoje darbovietėje ir nevažinėtų po visą regioną. Dėl kito diskutuotino punkto, kuriuo siekiama pažaboti pacientų viliojimą, M.Pauliukas aiškino taip: panašius aspektus apibrėžti sutartyje privertė gyvenimiškos realijos: „Toks pavyzdys. Pacientas konsultuojamas Šiaulių ligoninėje, bet gydytojas dirba dar ir kitur, kur teikiamos dienos chirurgijos paslaugos. Tai šis gydytojas pacientą tiesiog primygtinai siūlo rinktis operuotis į tą kitą ligoninę, nes ten chirurgas gauna apmokėjimą už kiekvieną atliktą operaciją.“
 
M.Pauliukas analizuoja skaičius ir mato, kad nors kai kuriose ligoninėse dienos chirurgijos paslaugų skaičius auga, regione jis lieka tas pats. „Vadinasi, pacientų srautai tik persiskirsto iš įstaigos į įstaigą“, – konstatavo pašnekovas.
O įstaigų, norinčių teikti dienos chirurgijos paslaugas, daugėja. „Tai yra sveikintina, tačiau jos ne pačios steigia reanimacijos intensyvios terapijos paslaugas, kurios yra brangios, o nori naudotis mūsų infrastruktūra. Mes tikrai neprieštaraujame dienos chirurgijos paslaugų plėtrai regione, bet papildomas budintis postas, turintis būti pasiruošęs priimti kitų ligoninių pacientus, per mėnesį ligoninei kainuoja ne mažiau kaip 18 tūkst. eurų (o kur dar įrangos aptarnavimas, komunalinės išlaidos?). Dėl to siūlome, kad įstaigos dėl išaugusios potencialios rizikos padengtų tam tikrą išlaidų dalį, apskaičiuotą pagal jų vykdomos dienos chirurgijos teikiamų paslaugų intensyvumą“, – aiškino M.Pauliukas ir pridūrė, kad prievolės teikti dienos chirurgijos paslaugas nėra, o jei yra noras turėti šias paslaugas, reikia pasidalinti ir jų teikimo kaštus.

 
Respublikinę Šiaulių ligoninę konsultuojantis prof. T.Davulis pridūrė, kad lėšų gavimas tik už suteiktas paslaugas įstaigos netenkina. „Ligoninei turėtų būti padengti bent daliniai posto išlaikymo kaštai. Kurie leidžia sutartį pasirašiusiai įstaigai plėtoti dienos chirurgijos paslaugas“, – teigia jis. – Šiaulių ligoninė – regiono lyderė, todėl reikalingi tamprūs ryšiai su kitais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, pasitikėjimas, pagarba, taigi sutartis tikrai svarbi. Joje numatyta daug aktualių dalykų, pvz., siekis aktyvinti bendradarbiavimą klasterių, žaliųjų koridorių ir informacinių duomenų keitimosi srityse. Ligoninė pasisako už tvarius ir darnius santykius, grįstus pasitikėjimu, su visomis regiono ligoninėmis.“
 
Tai, kad kilo toks ažiotažas, jis laiko normaliu dalyku. „Pokyčiai dažnai sukelia pasipriešinimą. Išsiųsime sutartį vertinti Valstybinei ligonių kasai, Konkurencijos tarybai... Tegul jie įvertina. Nesiruošiam nieko skriausti, gausime išvadas ir toliau judėsime į priekį“, – užbaigė teisininkas.
 
Pirminiai centrai jau moka
Vis dėlto regiono ligoninės teigia, kad ir joms kyla tos pačios rizikos. „Tik mažesnes ligonines jos dar labiau paveikia. Mums irgi rūpi pacientų saugumas, norisi užtikrinti jiems paslaugų prieinamumą regionuose. Tačiau siūloma sutartis sprendžia Šiaulių ligoninės problemas – ne regiono ligoninių. Geranoriškumo iš Respublikinės Šiaulių ligoninės, deja, nejaučiame“, – sako V.Sudaris ir pasakojo, kad ieškodami išeities iš nesutarimų nusiuntė oficialų raštą Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Tačiau jo pirmininkas Antanas Matulas ir taip buvo girdėjęs, kas vyksta. Ir mano, kad tokios sutarties nė vienas save gerbiantis ligoninės vadovas nepasirašys, nes ji nelogiška ir diskriminuojanti. „Siūlyti tokius dalykus pasirašyti... Gal čia nepatirtis jauno vadovo? Jis turi daug gerų norų, bet žinių, matyt, nelabai, – teigė A.Matulas ir pažadėjo esant reikalui įsikišti. – Bet mes su SAM ir VLK turėtume tai padaryti paskutiniai, pirmiausiai reikėtų informuoti apie tai steigėjus ir bandyti išspręsti tarpusavyje.“

 
Pasirodo, kai kurios naujos idėjos jau veikia. Šiaulių miesto pirminiams centrams Respublikinė Šiaulių ligoninė pritaikė mokesčius dėl pacientų aptarnavimo nakties ir nedarbo metu. Šiaulių centro poliklinikos vadovas Mindaugas Maželis netrykšta džiaugsmu jau pusmetį ligoninei mokėdamas po 5-6 tūkst. eurų kas mėnesį, bet, pripažįsta, nelabai yra iš ko rinktis. „Ligonių kasos su mumis nesudaro sutarties, jei neturime kas aptarnauja mūsų pacientus po darbo ir savaitgaliais. O Šiaulių ligoninė atsiuntė sutartį, kurioje reikia mokėti nuo prirašytų žmonių skaičiaus, nors yra nustatytas SAM įkainis ir visada jį mokėjome“, – pasakojo M.Maželis ir teigė suprantantis, kad mokėti už suteiktas paslaugas reikia. Tačiau šiuo atveju tenka mokėti už visus pacientus, nesvarbu, kiek paslaugų būtų suteikiama.
 
Visgi vadovas bandys dar derėtis su ligonine dėl naujų sąlygų. „Nuo naujų metų pasikeitė tvarkos dėl pirminės sveikatos priežiūros apmokėjimo ir bandysime tartis dėl tos kainos, kurią moka ligonių kasos. Jau ir prieš tai bandėme derėtis ir šiek tiek pavyko, nusiderėjome ir mokame 14 centrų už prirašytą žmogų, kadangi dirbame šeštadieniais. O tie, kas šeštadieniais nedirba, moka daugiau“, – aiškino M.Maželis, kurio vadovaujamoje poliklinikoje yra prisirašę apie 40 tūkst. pacientų.
 
Kita vertus, M.Maželis sako suprantantis ir ligoninę – nemažai pacientų į priėmimo-skubios pagalbos skyrius kreipiasi dėl mažmožių, kuriuos gali išspręsti šeimos gydytojas. Jiems aptarnauti reikalingas personalas. „Už sumokėtus pinigus jie gali pasamdyti žmonių. Dėl to mes per daug neburbuliuojam – suprantam ir mokam. Tačiau viskam yra ribos ir šitą problemą reikėtų kaip nors spręsti“, – svarsto M.Maželis.

 
Komentuoja SAM
Seimo Sveikatos reikalų komitetas yra persiuntęs Sveikatos apsaugos ministerijai nagrinėti Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos kreipimąsi, kuriuo prašoma tarpininkauti dėl nurodytų bendradarbiavimo sutarčių su Respublikine Šiaulių ligonine pasirašymo. Ministerija šiuo metu nagrinėja kreipimesi nurodytas aplinkybes.
 
Sveikatos apsaugos ministro įsakymuose, kuriuose reglamentuojamas tiek intensyviosios priežiūros paslaugų, tiek konsultacinių paslaugų teikimas pagal sutartis, numatyta, kad paslaugų teikimo sutartys sudaromos tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir sudaromos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, reikalavimus.
 
Sveikatos apsaugos ministro įsakymais nėra patvirtintos privalomos tokių sutarčių formos su šalių tarpusavio teisių ir įsipareigojimų aprašais. Vadovaujantis patvirtintu reglamentavimu sveikatos priežiūros įstaigos, taip pat ir Respublikinė Šiaulių ligoninė, neturi pareigos šių sutarčių teikti derinti įstaigos dalininkams, tačiau pabrėžiame, kad sudaromos paslaugų teikimo sutartys ir jų sąlygos neturi prieštarauti galiojantiems teisės aktams ir, svarbiausia, sutarties laisvės principui.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    A.Kukulskis: skubiosios medicinos gydytojai – idealistai

    A.Kukulskis: skubiosios medicinos gydytojai – idealistai

    „Visuomenei dar trūksta supratimo, kad skubios pagalbos skyrius nėra vieta, kur paslaugos suteikiamos greičiau – tai v...
    Atspari tuberkuliozė: lengvabūdiškumas turėjo pasekmes

    Atspari tuberkuliozė: lengvabūdiškumas turėjo pasekmes

    Karolio ligos istorija prasidėjo tada, kai jis, įstojęs mokytis kolegijon, išsityrė dėl tuberkuliozės (TB). Siurprizu jam t...

    Budinti vaistinė


    „Vaistinių pasigailėti negalima bausti!“ – kur dėti kablelį

    „Vaistinių pasigailėti negalima bausti!“ – kur dėti kablelį

    Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir kelios vaistinės neleistinai susitarė dėl kompensuoj...
    Vaistinėse įrengtos utilizuojamų vaistų dėžės

    Vaistinėse įrengtos utilizuojamų vaistų dėžės

    Kasmet utilizavimui iš gyventojų surenkama vis daugiau tonų vaistų, tačiau nemaža dalis žmonių iki šiol nežino, kaip...

    razinka


    Sveika šeima


    Mityba – prieš vėžį

    „Gyvenimas per trumpas, kad neskaniai valgytume“, – turbūt ne kartą teko girdėti šią pilvui palaimingą frazę iš kulinarijos atstovų lūpų. Vis dėlto sveikos mitybos specialistai atkerta: valgome, kad gyventume, o ne gyvename, kad valgytume. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos išvakarėse gydomosios m...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Prievartinė kontracepcija: nelemtas eugenikų palikimas

    Tūkstančių Grenlandijos moterų įsčiose, vykdant Danijos inicijuotą Grenlandijos inuitų populiacijos kontrolės kampaniją, šeštajame ir aštuntajame XX a. dešimtmečiuose buvo implantuota kontraceptinė priemonė. Danijos Vyriausybė neseniai paskelbė apie nepriklausomą šios vadinamosios „spiralių ka...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kuri jūsų akis verkia?
    Henrikas Vaitiekūnas Kuri jūsų akis verkia?
    Kaip sutaupyti 99 centus
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sutaupyti 99 centus
    Buvo buvo, kaip nebuvo!
    Henrikas Vaitiekūnas Buvo buvo, kaip nebuvo!

    Naujas numeris