Jei būčiau išrinktas prezidentu... (kandidatų pažadai medikams)

Deimantė Gruodė
2019-05-09
Medikai, laikykitės! 9 kandidatai į šalies vadovus pasisakė, ką jie keistų, kokias reformas inicijuotų sveikatos sektoriuje, jeigu būtų išrinkti į prezidentus. Rinkimai jau ant nosies – šį sekmadienį, tad greitai paaiškės, kurie du iš jų varžysis antrajame ture.
Jei būčiau išrinktas prezidentu... (kandidatų pažadai medikams)

Klausimas
Prezidentė Dalia Grybauskaitė iniciavo įstatymo pataisas dėl sveikatos priežiūros paslaugų (įsisenėjusių eilių poliklinikose ir ligoninėse.). O ką jūs inicijuotumėte sveikatos apsaugos sistemoje?

 
Vytenis Andriukaitis: 

Europos Komisija nesiūlo uždarinėti ligoninių
- Šiuo metu didžioji dalis sveikatos priežiūros paslaugų yra sutelkta trijose ligoninėse – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Vadinasi, rajonuose gyvenantiems žmonėms sveikatos priežiūros paslaugos yra sunkiau pasiekiamos. Ir kai kam nors kyla idėja uždaryti ligoninę rajone, noriu paklausti, ar jie žino, kokia yra kitų ES šalių patirtis, ar yra girdėję apie Europos Komisijos (EK) rekomendacijas?
EK siūlo ne uždarinėti ligonines, o sureguliuoti lovų skaičių didžiosiose klinikose ir mažosiose ligoninėse. Tačiau dabartinė valdžia, matydama, kad negali kitaip susitvarkyti, siūlo uždaryti mažąsias ligonines. Taip problemos negali būti sprendžiamos.
Priešingai, reikėtų apjungti visas sveikatos priežiūros įstaigas – ligonines, poliklinikas, ambulatorijas, kabinetus – į vieną tinklą, nuo didžiųjų miestų iki tolimiausių rajonų. Turėtų būti sukurti paslaugų klasteriai, kad specialistai galėtų paslaugas teikti tiek Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, tiek nuvažiavę į rajono ligoninę: čia konsultuotų, gydytų, pasitelkdami modernias ryšio priemones.
 
Tai priartintų paslaugas prie žmonių: tautiečiui iš Rokiškio nereikėtų važiuoti į Vilnių, norint gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Tuomet nebekiltų klausimų dėl rajonų ligoninių, jos veiktų visu pajėgumu. Kita vertus, rajonų ligoninėms galima suteikti ir daug papildomų naujų funkcijų.
Taip, yra kita problema, šeimos gydytojai ir aukštos kvalifikacijos specialistai emigruoja. Pažiūrėkime į atlyginimus, į tai, kiek mes skiriame lėšų sistemai funkcionuoti, ką darome, kad specialistams būtų smagu dirbti ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir rajonuose, kad jie nesijaustų atskirti nuo mokslo pažangos.
 
Savaime nėra blogis, kad mūsų aukštosios mokyklos paruošia specialistus toms šalims, kurioms jų trūksta. Šį medikų paruošimo tinklą būtų galima net plėsti, tačiau reikėtų aiškiai sutarti dėl sąlygų – ką iš to laimi mūsų šalis? Taip, kaip yra dabar, būti negali. Ekonomiškai silpna šalis negali ruošti specialistų už savo pinigus kitoms šalims. Jeigu mes čia ruošiame specialistus, investuojame viešuosius pinigus, o po to jie išvažiuoja, iškeliauja ir investuoti pinigai. Būtina sutarti, kaip užkirsti kelią protų nutekėjimui ir šalies biudžeto pinigų išvežimui į kitas šalis.
Deja, šiandien visuomenės sveikatai užtikrinti skiriama per mažai pinigų. Matau ministro Aurelijaus Verygos pastangas įtvirtinti sveikatinimo instrumentus, tačiau, manau, kad jis nuėjo konfrontacijos keliu ir paskendo smulkmenose, o tai kompromituoja visuomenės sveikatos instrumentų taikymą praktikoje. Ligų gydymo sektoriuje ministras turi nedidelę patirtį ir čia matau didžiulius trūkumus, turiu ką pasakyti šiuo klausimu, bet norėčiau tai daryti tete-a-tete.


 
Ingrida Šimonytė: 

Prezidentas nekelia atlyginimų
- Sprendimų priėmėjai ignoruoja faktą, kad savivaldybės, kuriose ypač didelė dalis pagyvenusių žmonių, rizikuoja netekti gydymo įstaigų. Vietoj to, joms siūlomos slaugos paslaugos, kurios nėra pagrindinis ten gyvenančių žmonių poreikis, o reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos jiems gali tapti neprieinamos. Tokiu būdu dalį visuomenės tiesiog nurašysime.
Tad vienas svarbiausių uždavinių, kad ne tik Sveikatos apsaugos, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rastų savyje jėgų bei sutartų, kaip rūpinsimės senėjančiais žmonėmis, jų sveikata bei socialiniais poreikiais. Tai - nepelnytai į šoną nustumtas klausimas ir, jei taip atsitiktų, jog būčiau išrinkta, turbūt to imčiausi pirmiausia.
Regionuose, kur daugiausia pagyvenusio amžiaus žmonių, sergančių įvairiausiomis lėtinėmis ligomis, kuriems reikalingos nuolatinės paslaugos, visą laiką susiduriama su grėsme, kad gydymo įstaigos nuo jų pasitrauks labai toli. Galime daug kalbėti, kad ten neva teikiamos nekokybiškos paslaugos, neva tos institucijos nori teikti viską nuo akušerijos iki sudėtingiausios chirurgijos. Tai nėra tiesa. Terapinės paslaugos, kurios dažnai reikalingos seniems žmonėms, tikrai turėtų būti jiems prieinamos. Antraip pacientus teks siųsti į didžiuosius miestus. Aišku, galima pacientą nuvežti iš Molėtų iki Vilniaus. Bet jei galime tai padaryti efektyviau vietoje, tose pačiose rajono ligoninėse, kodėl to nenorime daryti, kodėl norime naikinti infrastruktūrą ir joje kurti paslaugas, kurioms toje vietoje didelės paklausos ir poreikio nėra? Man absoliučiai neaišku.
 
Kalbant apie medikų atlyginimus... Yra du būdai problemai spręsti. Pirmas – parašyti strategiją, kurią turės įgyvendinti kitos valdžios, ką daro dabartinė Vyriausybė, ir labai tuo giriasi. Pastarąją Seimas turbūt patvirtins, bet jos pabaiga - 2025 metai. Vadinasi, vyriausybė jokios atsakomybės už tuos sprendimus neprisiima.
Arba galime į problemą žiūrėti rimtai. Dėl sveikatos priežiūros neturiu jokių iliuzijų. Tai yra tas sektorius, kuriam išteklių reikės tik daugiau ir daugiau. Jei orientuojamės į Europos Sąjungos standartus, kad medikas turi uždirbti du su puse karto daugiau negu vidutinis atlygis šalyje, o mokytojas - maždaug trisdešimt procentų daugiau, reikia tiesiai šviesiai sakyti, kad tam būtini visai kiti ištekliai.
Beje, prezidentas nekelia atlyginimų, čia tik premjeras Skvernelis įsivaizduoja, kad prezidentas didina pensijas ir moka vaiko pinigus. Nieko panašaus!

 
Saulius Skvernelis: 

Medikų algos - didžiausias skaudulys 
- Esu jau pristatęs tris nacionalines programas, kurios visos vienaip ar kitaip susijusios su sveikatos priežiūros ir sveikos gyvensenos klausimais. Nacionalinė orios senatvės programa numato didesnį slaugos paslaugų prieinamumą, geresnę gydymo paslaugų kokybę, senjorų užimtumą ir sveiką gyvenseną. Nacionalinė regionų skatinimo programa numato tinkamą infrastruktūrą, taip pat ir sveikatos įstaigų, regionuose. Pirmiausia, per specializaciją ir tų paslaugų, kurių labiausiai trūksta, teikimą. Nacionalinė Vaiko gerovės programa numato galimybę vaikams daugiau sportuoti, sveikiau ir nemokamai maitintis mokyklose, gauti žinių, apie sveiką gyvenseną.

Sukonkretinant - ligoniams, kuriems reikia rimtos pagalbos, turi būti pasiekiami geriausi medicinos centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Į juos turi turėti galimybę patekti žmonės iš visos Lietuvos ir, kai to reikia, tai turi būti padaryta skubiai. Regionuose turi likti konsultacijos, pirminė pagalba, slaugos paslaugos - visa tai, kas reikalinga atsižvelgiant į gyventojų skaičių, jų amžių ir poreikius. Turi būti skatinama sveika gyvensena, tokie įgūdžiai diegiami nuo vaikystės. Senjorams turi būti užtikrinta ne tik gydymo paslauga, nulinės priemokos už vaistus, bet ir pasirūpinta tinkama slauga.
Didžiausią skaudulį mačiau medikų algas, kurios jau pakilo daugiau nei trečdaliu. Mačiau jaunųjų medikų skaudulius, kai rezidentų gaunamos stipendijos nesiskaičiavo kaip draudžiamosios pajamos. Tai išsprendėm. Dabar matau ir didžiulio darbo krūvio problemą, kurią būtina spręsti.

 
Mindaugas Puidokas: 

Plėšytis per kelis darbus – nelogiška
- Kaip prezidentas inicijuosiu politinių jėgų susitarimą, panašiai kaip Airijoje, kad sveikatos apsaugos ir kitose kertinėse valstybės srityse bet kuri atėjusi vyriausybė negalėtų daryti radikalių permainų, reformų. Bet privalėtų išlaikyti nuoseklią kryptį, kad būtų realūs pokyčiai, sprendžiantys visų medicinos sektoriuje dirbančių žmonių problemas. Manau, Lietuvoje didžiausias trūkumas, - jog kiekviena vyriausybė, kiekvienas atėjęs sveikatos apsaugos ministras keičia, kas buvo padaryta prieš tai, o buvęs ministras dažniausiai nespėja padaryti visko, ką buvo suplanavęs. Dėl to sveikatos apsaugos sektorius yra įveliamas į chaosą, o kenčia ir gydytojai, ir slaugytojos, ir pacientai. Akivaizdu, kad tai privalome pakeisti, privalome išlaikyti medicininius centrus regionuose. Jei pastarųjų nebeliks, būtų didelė problema išlaikant regionų gyvybingumą.

Kaip nors turėsime sureguliuoti darbo krūvius, kad būtų mažiau popierizmo, nereikėtų medicinos srities žmonėms dirbti per tris darbus, kas yra visiškai nelogiška. Mat tai - labai sudėtinga profesija. Norisi, kad gydytojas galėtų dirbti iš pašaukimo, su meile pacientui, o ne žvelgtų į jį pavargusiomis nuo didžiulio krūvio akimis. Ir galiausiai kalbant apie jaunus gydytojus... jų paruošimas užtrunka beveik dešimt metų, jei skaičiuosime kartu su rezidentūra, - tai dideli pinigai valstybei. Vis dėlto turėtų būti aiškūs susitarimai, kiek metų jaunas gydytojas turėtų išdirbti Lietuvoje. O kalbant apie regionus, kad net Kaune gyvenantis gydytojas norėtų ir galėtų dirbti, pavyzdžiui, Alytuje, mums reikalingas kuo geresnis susiekimas. Jei būtų greitkelis nuo Gardino iki Kauno, ko gero, kiekvienas plačiu ir greitu keliu su malonumu važiuotų dirbti į mažesnį miestelį.

 
Naglis Puteikis: 

E.sveikatos sutvarkymas
- Pagrindinė medikų emigracijos priežastis – mažos algos. Tos pačios kvalifikacijos medikas Latvijoje ir Lenkijoje uždirba keliais šimtais eurų daugiau negu Lietuvoje, nors valstybės ekonominė galia yra tokia pati arba mūsų netgi didesnė. Vadinasi, pas mus pernelyg didelė dalis biudžeto atiduodama kitoms reikmėms ir privataus verslo skatinimui bei rėmimui, užuot perdavus viešajam sektoriui kaip yra Latvijoje ir Lenkijoje.

Antras darbas – e.sveikatos sutvarkymas. Asmeninė patirtis: reikėjo dukrą užrašyti pas dermatologą čia, Vilniuje. Naiviai įsivaizdavau, kad po tiek metų svarstymo Seimo Antikorupcijos komisijoje, kurios narys esu, e.sveikata leis jai parinkti artimiausią, greičiausią nemokamą dermatologą Vilniuje elektroninėje sistemoje matant jų užimtumus.

O jeigu reikia skubiai, pasirinkčiau mokamą paslaugą valstybinėje įstaigoje, ne privačioje. Ir pasėdėjęs pusantros valandos e.sveikatos raizgalynėse supratau, kad visos Seimo ir Antikorupcijos komisijos pastangos nuėjo perniek.
Jei viskas būtų vienoje elektroninėje sistemoje, manau, eilės pasiskirstytų tolygiau. Bet Europos Sąjungos pinigai, pavadinčiau tiesiai šviesiai, išvogti, o sistema neveikia. Kai du tūkstančiai vienuoliktais metais atėjau į Antikorupcijos komisiją, tas pats klausimas buvo visada: kur pradingsta tie dešimtys, šimtai milijonų? Jie tiesiog pradingo!
Manau, šių dviejų darbų užtektų per akis.

 
Valdemaras Tomaševskis: 

Nemokami vaistai senjorams
- Pagrindinis trūkumas – lėšų stoka sveikatos sistemoje. Ir jei mes jau sugebame kariuomenei fiksuoti du procentus, būtina mažiausiai šešis su puse procento BVP skirti sveikatos apsaugai. Kuomet bus daugiau finansavimo, automatiškai turėsime mažiau problemų su gydytojais, personalu, gydymo įstaigose eilės sumažės, galėsime atnaujinti medicinos įrangą. Tai yra pagrindas, kadangi sveikatos bėdos yra ta problema, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas mūsų.
Dabar personalas dirba pasiaukojamai. Kai neturime iš ko pakelti atlyginimų, specialistai išvažiuoja į užsienį, o į jų vietą, žinoma, atvažiuoja iš kitur, pavyzdžiui, Baltarusijos. Bet tai ilgalaikėje perspektyvoje irgi ne išeitis, nes jie šiandien gali atvažiuoti, o rytoj išvažiuos toliau, kur daugiau moka.
Sveikatos sistema laikosi, kadangi ją paveldėjome neblogą iš anų laikų. Turėjome gerą tinklą. Kai kurios savivaldybės geriau sprendė šiuos klausimus, kai kurios - blogiau. Bet savivalda pati šio klausimo neįveiks, reikia valstybės įsikišimo.
Kitas klausimas – vaistai. Siūlau, kad senjorams, kuriems daugiau nei septyniasdešimt metų, vaistai būtų nemokami. Kadangi jie visą pensiją, reikia pažymėti – nedidelę, išleidžia būtent jiems.

 
Gitanas Nausėda: 

Daugiausiai lovų gyventojų skaičiui
- Lietuvoje įgyvendinti dideli pokyčiai keičiant sveikatos priežiūros sistemą, tačiau palyginti, pavyzdžiui, su Vidurio Europos šalimis, jie nebuvo tokie ženklūs. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai pernai vertino sveikatos apsaugos sistemos pokyčius Lietuvoje ir pažymėjo, kad tikėtina gyvenimo trukmė gimimo metu yra šešeriais metais mažesnė nei EBPO šalių vidurkis. Taip pat pažymėta, kad Lietuva yra šalis, kurioje tarp skirtingų lyčių vertinant šį rodiklį yra didžiausias skirtumas - moterys gyvena net vienuolika metų ilgiau nei vyrai. Lėtinės ligos ir išorinių priežasčių sukeltos mirtys yra pagrindinės priežastys, dėl ko yra šie skirtumai. Per penkiolika metų Lietuvai Europos Sąjungoje buvo labai daug investuota siekiant šią situaciją keisti. Tačiau palyginti su kitomis Vidurio Europos šalimis, kuriose buvo panašūs rodikliai ir vyko pokyčiai, buvo pasiekti ženkliai blogesni rezultatai. Pavyzdžiui, pagrindinė mirčių priežastis Lietuvoje yra širdies ir kitų kraujagyslių ligos ir lemia 56 proc. visų mirčių atvejų. Lietuviai tris kartus dažniau miršta nuo jų nei vidutiniškai kitų EBPO šalių piliečiai.

Nuo 2003-ųjų Lietuvoje šių mirčių sumažėjo 22 proc., Vengrijoje - 33 proc., o Estijoje - net 56 proc. Nelaimingi atsitikimai ir savižudybės - trečia dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Vyrai dėl to miršta kelis kartus dažniau nei moterys. Nuo 1995 iki 2015 m. savižudybių pavyko sumažinti 42 proc., tačiau Lietuvoje nusižudo vis tiek net dvigubai dažniau žmonių nei EBPO vidurkis.
Kaip vieną pagrindinių priemonių ekspertai rekomendavo didinti visos sveikatos priežiūros sistemos efektyvumą. Iki šiol vykdytos reformos ir didžiulės investicijos į sveikatos priežiūros sistemą nedavė pakankamo efekto palyginti su panašioje situacijoje buvusiomis Vidurio Europos šalimis.
Toliau stiprinti pirminės asmens sveikatos paslaugas, padidinti gebėjimą šioje grandyje gydyti psichikos ligas. Sukurti aiškius bendradarbiavimo principus ypač su socialines paslaugas teikiančiomis tarnybomis.
Toliau optimizuoti stacionarines paslaugas teikiančių ligoninių tinklą, nes Lietuva išlieka šalis, kurioje yra daugiausiai ligoninių lovų gyventojų skaičiui, o jų užimtumas tesiekia 85 proc. EBPO šalių vidurkio. Toliau plėtoti e.paslaugas, skatinti tiek specialistus, tiek ir gyventojus jomis naudotis.

 
Valentinas Mazuronis: 

Svarbu nepalikti Sveikatos apsaugos ministerijos vienos
- Esu įsitikinęs, kad dabartinė sistema greičiau augina, nei gydo pacientus, todėl labai daug dėmesio skirčiau ligų prevencijai ir žmonių sveikatinimui. Šiam tikslui pasiekti itin svarbu nepalikti Sveikatos apsaugos ministerijos vienos. Veikiau būtina vienyti Švietimo, mokslo ir sporto bei Aplinkos ministerijų pastangas ir darbą, siekiant pagrindinio tikslo - sveiko žmogaus. Akivaizdu, kad Lietuvos sveikatos sistema negali, yra tiesiog nepajėgi egzistuoti atskirta nuo visų kitų valstybės valdymo sričių. Jei norime būti sveikų žmonių valstybė, į sveikatą investuoti turime visose srityse.
Svarbu pabrėžti, kad dėl migracijos, senėjančios visuomenės ir kitų veiksnių, šiandien gydytojų specialistų poreikis didėja, todėl dabartinės Vyriausybės sprendimas mažinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių Lietuvoje yra abejotinas ir neatitinka pasaulinių tendencijų. Manau, tai - žalingas požiūris, kurį būtina nedelsiant keisti.

Būtina atkreipti dėmesį, kad šiandien trūksta šeimos gydytojų, o pacientų skaičius irgi nemažėja. Niekam nėra paslaptis, gydytojas dažnai per savo darbo valandas priima po 30-40 pacientų, o kada yra gripo epidemija, darbo krūviai dar drastiškai padidėja. Medicinos personalas dirba ant išsekimo ribos, didėja medikų sergamumas. Trūkstant šeimos gydytojų, didėja vienam gydytojui prirašytų pacientų kiekis, kas irgi turi neigiamos įtakos darbo efektyvumui.
Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo audito išvadose teigiama, jog beveik penktadalis pacientų vizito pas šeimos gydytoją laukė ilgiau nei dvi savaites, o beveik trečdalis respondentų konsultacijos pas specialistą – ilgiau nei trisdešimt darbo dienų. Nemanau, kad tai normali situacija. Tapęs prezidentu pirmiausia imčiausi šių darbų.

 
Arvydas Juozaitis: 

Per mažai slaugytojų
- Nors pastaruoju metu vyksta nemažai teigiamų pokyčių (didėja medikų atlyginimai, daugiau investuojama į pirminę sveikatos priežiūrą ir visuomenės sveikatą, vykdoma mažesnes kainas skatinanti vaistų politika), problemų sveikatos sektoriuje prisikaupė pakankamai daug.
Labiausiai kelia nerimą (ir šie duomenys įvardinti Europos Komisijos paskutinėje ataskaitoje), jog Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių ES, o išvengiamo mirtingumo nuo išorinių priežasčių (savižudybių, nukritimų, transporto įvykių, apsinuodijimų ir panašiai) rodiklis yra vienas aukščiausių ES. Lietuvos higienos instituto paskelbtais duomenimis, 2017 m. nuo išorinių priežasčių mirė 2810 žmonių. Ypač bloga situacija jaunų 15-44 metų amžiaus vyrų grupėje – net 47,2 proc. mirčių įvyko dėl savižudybių, transporto traumų, nukritimų, apsinuodijimų ir pan.
Baisoka tendencija – medikų migracija. Palyginti su kitomis ES šalimis Lietuvoje yra per mažai slaugytojų (7,7/1000 gyventojų, palyginti su ES vidurkiu - 8,4/1000 gyventojų). Nors pastaraisiais metais jų yra ruošiama daugiau, panašu, kad naujai paruoštos slaugytojos tiesiog emigruoja. Pagrindinė to priežastis – netenkinančios darbo sąlygos, dideli darbo krūviai ir atlyginimų skirtumas tarp šalių, į kurias emigruojama, ir Lietuvos.

Turim pripažinti, kad Lietuvos sveikatos sistema vis dar finansuojama per menkai. Visos dabartinės sveikatos priežiūros išlaidos yra tik 6,5 proc. šalies BVP. Tai nepakankama. Tik kelios Europos Sąjungos valstybės sveikatos priežiūrai skiria mažiau.
Ką sako medikai? Jie pabrėžia: pirmiausiai reglamentuoti darbo krūvį, atlyginimų sistemą padaryti aiškią ir skaidrią.
Būtina rasti galimybę didinti sveikatos apsaugos sistemos finansavimą iki 8 proc. nuo BVP. Viešųjų pirkimų sistemos skaidrinimas tai ir jos centralizavimas. Ir dar kas svarbu: naujos technologijos, kurios yra labai brangios, turi būti įdiegiamos remiantis kaštų naudos (grąžos) analize.
Būtina atsižvelgti į Lietuvos medikų sąjūdžio ir Jaunųjų gydytojų asociacijos keliamas bėdas ir problemas. Judėjimas „Būk pokytis“ — tai jauna patriotiškai nusiteikusi karta, pabrėžianti profesionalumą, rūpinasi ne kuo kitu, o mūsų nūdiena ir ateitimi. Tie reikalavimai pagrįsti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris