Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininko pavaduotojas Justas Džiugelis siūlo iš Švietimo įstatymo braukti nuostatą, leidžiančią nepriimti vaikų su specialiaisiais poreikiais.
„Šiuo metu mokykla turi galimybę nepriimti vaiko, jei jis turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ir tai yra akivaizdžiai neteisinga, diskriminacinė nuostata. Šitą nuostatą siūlome keisti, taip pat į įstatymą įrašyti įtraukiojo švietimo sąvoka“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė J.Džiugelis.
Iš įstatymo Seimo opozicinės konservatorių frakcijos atstovas siūlo braukti 29 straipsnio dalį, kad „mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje“.
J.Džiugelis teigė, kad „šiuo metu sistema sukonstruota taip, kad prisidengiant šio įstatymo straipsniu tėvai didžiąja dalimi siuntinėjami iš vienos mokyklos į kitą, kol galiausiai jie praradę viltį rasti galimybę mokytis taip vadinamoje normalioje mokykloje atsiduria specializuotoje mokykloje“.
„Šiuo metu tokių vaikų, negalią turinčių, apie 40 proc. mokosi specialiosiose mokyklose, kur iš tiesų jie vėliau yra „nurašomi“, nes ten nėra orientuojamasi į ugdymo kokybę, o daugiau į užimtumą, socializaciją“, – pažymėjo J.Džiugelis.
Švietimo ekspertė, Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė sakė, kad įstatymo pataisa pati savaime problemų neišspręs, todėl turi eiti su priemonių paketu, prie įtraukiojo ugdymo pereiti reikėtų palaipsniui.
„Tai yra tikrai sveikintinas pakeitimas, jis turėtų eiti su priemonių paketu, realiomis prielaidomis įgyvendinti, o sąlygas turėtų sukurti kiekviena mokykla. Kiekviena mokykla turėtų būti pajėgi dirbti su kitoniškais vaikais. Aišku, to iš karto nebus, reikėtų sudėlioti etapais ir tai labai rimtai apgalvoti“, – kalbėjo V.Targamadzė.
„Savivaldybės iš pradžių galėtų sukurti tam tikras nespecializuotas, bet akcentuojančias (įtraukųjį ugdymą – BNS) mokyklas, kur vaikai galėtų mokytis su kitais vaikais, ir bendrasis ugdymas vyktų suteikiant pagalbą specialiųjų poreikių vaikams“, – sakė Vilniaus universiteto profesorė.
Įtraukusis ugdymas yra mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, mokymasis bendrojo ugdymo mokyklose, pagal jų poreikius ir galimybes, užtikrinant švietimo pagalbą.
.jpg)
Komentuoti: