Ligoninėms sausis - sunkus mėnuo. Išseko šventinis entuziazmas, o su juo – ir donorų kraujo atsargos. Kilo pavojus pacientų gyvybėms, o jokio kelio B nėra.
Medikų apskaičiavimais, kraujo atsargų poreikiui patenkinti reikia maždaug 100-120 donorų kasdien. Tačiau tikrovė kitokia: kraują vidutiniškai paaukoja 60 žmonių.
Balansuoja ant ribos
Santaros klinikų Kraujo centro vadovė, gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė pripažįsta, kad sausio laukė su nerimu: „Prieš Kalėdas fiksuojame padidėjusį donorų skaičių – žmonės nori dalintis gerumu, užsidėti karmos taškų. Tai nuostabu, tačiau prieššventinis donorų vajus kaip ir kasmet tendencingai baigėsi.“ Įsibėgėjus naujiems metams, padaugėjo traumų, vykdomos operacijos. Tačiau donorų, kaip tyčia, trūksta. Specialistė neslepia: ligoninės ir taip balansuoja ant trapios ribos – yra kraujo ar nebe. O padaugėjus pacientų, ir taip skurdžios atsargos išsenka labai greitai.
Pašnekovė tikina: spaudoje prakalbus apie kraujo stygių, pasigirsta ir kaltinimų. Tada rankos nusvyra. „Kaip matėte, laukiamajame sėdi nemažai žmonių. Kartais išgirstu pasipiktinimų, neva mes per daug skundžiamės. Tačiau jeigu neinformuosime apie stygių, gali ir niekas neateiti. Moderniose valstybėse donorai pasiskirsto tolygiai ir dažnai priminimų net nereikia“, - Lietuvą ir vakarus lygina gydytoja.
Šiuo metu Lietuvoje veikia trys kraujo centrai, kurie tarpusavyje dalinasi resursais. Tačiau trečiadienį užsidegė pavojaus šviesa: kritiškai išseko II grupės kraujo atsargos: galėjo nebeužtekti net vienai operacijai. Pokalbio metu L.Kryžauskaitė pasidalino dar viena nerimą keliančia žinia: ėmė trūkti ir dažniausiai pasitaikančios, I grupės, kraujo.
„Pas mus nėra nei karo, nei bado. Trūkumo priežastis banali: užsitęsė pošventinis laikotarpis. O medikai patiria tą baisų jausmą, kai atidarai šaldytuvą ir matai, kad neturi kraujo“, - sako Santaros klinikų Kraujo centro vadovė, gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė ir priduria, jog tokiu atveju atsarginio scenarijaus nėra. Telieka kreiptis į visuomenę ir tikėtis geriausio.
Pradėti nuo savęs
Gydytoją džiugina greita visuomenės reakcija ir geranoriškumas – vos paskelbus žinią apie trūkumą, Santaros klinikų Kraujo centrą užplūdo donorai. „Greita reakcija rodo: su visuomene viskas gerai. Tačiau jeigu nuolat reikės tokių prašymų, jų svoris nusidėvės“, - įsitikinusi L.Kryžauskaitė.
Medikės teigimu, netolygus donorų pasiskirstymas yra pavojingas, nes kai kurių kraujo komponentų galiojimo laikas – itin ribotas: „Nors raudonasis kraujas galioja 42 dienas, kai kurie komponentai tinkami perpylimui viso labo penkias dienas. Vadinasi, įdirbis reikalingas kiekvieną mielą dieną, net ir per šventes.“
L.Kryžauskaitės manymu, dėl esamos situacijos nekaltas ir anksčiau į skandalus įsipainiojęs Nacionalinis kraujo centras: „Pati donorystė nuo buvusio prestižo nuosmukio jau atsigavusi. Tie, kas anksčiau suprato jos svarbą, supranta ir dabar. O tie, kurie niekada neaukojo ir neplanuoja aukoti, visada ras karčių žodžių. Tai - specifinė žmonių grupė, kurių jau nepakeisime.“ Hematologė teigia jog, už donorystės pokyčius esame atsakingi mes visi – nuo gydytojo iki paciento. Apie kraujo donorystę ji skatina kalbėti nuo mažų dienų.
Komentaras
Donoras Vytautas:
- Atėjau vos išgirdęs kvietimą. Pirmą kartą donorystę išmėginau prieš dvyliką metų. Nors turėjau netrumpą pertrauką, jau kuris laikas kraują duodu reguliariai. Kartu su kolega tapome trombocitų donorais: ši procedūra gana ilga, kelioms valandoms prijungia prie aparato. O šiandien atvykau paaukoti paprasto kraujo.
Savo aplinkoje pastebiu grandininę reakciją – vienas žmogus įkalbina kitą, paskui prisijungia kolegos ir artimieji. Smagu, kad donorų daugėja.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: