„Sveikatos apsaugos finansavimas turi augti, ieškant galimybių didinti PSDF ir jo rezervo naudojimo efektyvumą. Reikia ieškoti ir naujų sveikatos apsaugos finansavimo iš valstybės biudžeto schemų“, – sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, teigianti, kad prezidentui sveikatos politika – vienas esminių klausimų.
- Prezidento palaikymas ir pozicija sveikatos sistemos klausimais yra svarbi. O kiek vietos jo darbotvarkėje užima ši sritis?
- Kuriant ir stiprinant gerovės valstybę, sveikatos politikos vaidmuo yra vienas esminių. Labiau prieinamos sveikatos paslaugos gali sumažinti skurdą ir nelygybę, o investicijos į sveikatos priežiūrą skatina ekonominį augimą bei produktyvumą.
Bet svarbiausia, jog valstybės vadovas mato, kokie prasti mūsų žmonių sveikatos rodikliai. Štai kodėl pats inicijavo įstatymų pakeitimus dėl didesnių kompensuojamųjų vaistų priemokų. Seimas neseniai priėmė ir prezidento inicijuotas Farmacijos įstatymo pataisas. Nuo kitų metų naujoji tvarka užtikrins, kad Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sprendimai būtų labiau orientuoti į paciento poreikius, skaidresni ir paremti ekspertų nuomone.
- Daugeliui pacientų skaudi problema – mažas inovatyvių vaistų prieinamumas, tačiau dažnai girdime, kad tai – per didelė našta šalies biudžetui. Kokia prezidento nuomonė šiuo klausimu?
- Seimui šiais metais priėmus prezidento inicijuotus Farmacijos įstatymo pakeitimus, tikimės labiau prieinamo labai retų ligų gydymo. Ledai pajudėjo ir užtikrinant vaistų kompensavimą sergantiesiems cistine fibroze, nors tam ilgą laiką trukdė sunkiai pateisinamas politikų neveiklumas. Tačiau inovatyvių vaistų prieinamumo problema iki šiol išlieka gėdingai opi.
Ateinantys keleri metai bus itin svarbūs. Pamatysime, ar prasidėjusi tinklo pertvarka, įsteigti sveikatos centrai ir valstybės investicijos duoda rezultatą – paslaugų regionuose turi nebemažėti, jų prieinamumas turi būti stabilizuotas, o eilės pas specialistus privalo trumpėti.
Metiniame pranešime prezidentas pakvietė politikus ir valstybės tarnautojus vadovautis paprasta taisykle, kad Lietuvai nėra per brangių žmonių, nes mums reikia kiekvieno piliečio. Todėl privalome ieškoti naujų sprendimų, kaip finansuoti inovatyvių vaistų prieinamumą.
Sveikatos apsaugos sistemos finansavimas turi augti, ieškant galimybių didinti PSDF ir jo rezervo naudojimo efektyvumą. Reikia ieškoti ir naujų sveikatos apsaugos finansavimo iš valstybės biudžeto schemų. Būtent nauji valstybės biudžeto lėšomis finansuojami sprendimai galėtų būti skirti ir inovatyvių vaistų prieinamumui didinti.
- Ar pakankamai skaidriai valdomos PSDF lėšos? Priimtos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, kurias palaikė Prezidentūra, padės užtikrinti skaidrumą?
- Po paviešintų neskaidrumo atvejų, matant jų mastą, girdint atsakingų institucijų vertinimus ir rekomendacijas, vargu ar galima nepalaikyti siekio aprūpinti mūsų kontroliuojančias institucijas tinkamais įrankiais. Klausimas, kodėl apskritai tai nebuvo padaryta anksčiau. Įstatymo pataisos yra žingsnis į priekį. Tikėtina, ne galutinis. Prezidentas matytų poreikį stiprinti sveikatos apsaugos lėšų naudojimo kontrolę. Ir ne tik finansų, bet ir paslaugų teikimo procesų bei kokybės kontrolę. Be to, reikėtų geresnės reformų priežiūros ir jų poveikio vertinimo sistemos.
- Kokie dar sveikatos srities klausimai aktualūs Prezidentui?
- Vargu, ar rastume kokį neaktualų sveikatos sistemos klausimą. Šalies vadovui aktualiausi struktūriniai, didžiausią poveikį sistemai ir mūsų žmonėms turintys bei su teisingumu ir atskirtimi susiję klausimai.
Žinoma, vienas opiausių yra didelės eilės pas sveikatos priežiūros specialistus. Tai – struktūrinė problema, sukelta ne vienos priežasties. Tačiau ją įmanoma spręsti ne tik vidutinio ar ilgojo laikotarpio sprendimais, bet ir gana greitai veikiančiomis priemonėmis.
- Pavyzdžiui, kokiomis?
- Pavyzdžiui, siuntimų pas specialistus tvarka. Ne kartą raginome ją peržiūrėti. Tam tikrų siuntimų reikalavimo atsisakyta, tačiau padaryta per mažai. Kitas svarbus struktūrinis klausimas – bendra išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema. Nors pastangos matyti, dar daugiau nei pusė sveikatos priežiūros įstaigų jos nenaudoja.
Eiles taip pat reikšmingai ilgina specialistų trūkumas viešajame sektoriuje. Sveikintinas Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų planas. Tačiau ne paslaptis, kad reikšminga specialistų dalis dirba privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Būtina ieškoti paskatų sveikatos priežiūros specialistams rinktis viešąjį sektorių, visų pirma darbo sąlygų, įsipareigojimų ir socialinių garantijų srityse.
- Viešųjų įstaigų vadovai dažnai pabrėžia, kad privačios ir viešosios medicinos skirtį. Esą pastarajai nepalankus reguliavimas priverčia ją trauktis, o gyventojams nemokamų paslaugų prieinamumas mažėja. Ką apie tai mano prezidentas?
- Šį klausimą esame girdėję ir dirbdami regionuose. Jis viešosioms įstaigoms ir savivaldybėms buvo itin aktualus valdant pandemiją. Ypač teisingų galimybių aspektu. Būtų racionalu, jei sprendimų priėmėjai inicijuotų šio klausimo nepriklausomą vertinimą, kuris pateiktų atsakymus ekonominiais, poveikio paslaugų prieinamumui, teisingumo ir kitais aspektais. Toks vertinimas padėtų atsakyti į ne vieno vadovo klausimą, o visai sveikatos priežiūros bendruomenei, taip pat ir politikams padėtų priimti reikiamus sprendimus.
- Minėjote, kad ypatingo dėmesio reikalauja visuomenės sveikata.
- Susidaro įspūdis, jog politikų dėmesys šiai sričiai pastaraisiais metais sumažėjo. Sprendimų priėmėjai turi stiprinti visuomenės sveikatos biurus. Turime stengtis, kad vaikų sveikata būtų stipresnė. Daug efektyvesnė turi būti narkotikų bei kitų priklausomybių prevencija ir gydymas. Šalies vadovas taip pat pastebi netolygų žmonių dalyvavimą prevencinėse programose regionuose – čia reikia skubių, efektyvių sprendimų.
- Reforma turėtų spręsti įvairius skaudulius?
- Ateinantys keleri metai bus itin svarbūs. Pamatysime, ar prasidėjusi tinklo pertvarka, įsteigti sveikatos centrai ir valstybės investicijos duoda rezultatą – paslaugų regionuose turi nebemažėti, jų prieinamumas turi būti stabilizuotas, o eilės pas specialistus privalo trumpėti.
Dosjė:
• I.Segalovičienė dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, yra buvusi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėja.
• Dėstė KTU, dirbo universiteto Strateginio planavimo departamente kokybės užtikrinimo srityje.
• KTU baigė viešojo administravimo magistro studijas, yra atlikusi mokslinių tyrimų šia tema.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: