„Valstybei atidirbau tikrai daug, vien Seime – šešios kadencijos. Kaip sakau, yra laikas ateiti, yra ir išeiti“, - kalbėjo Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė (71 m.), dar prieš praėjusius rinkimus tvirtai apsisprendusi, kad daugiau į Seimą nebekandidatuos.
„Ar neatrodo keista, kad statistika, kiek numirė nuo koronaviruso, yra, o kiek nuo kitų ligų – it įslaptinta informacija?“, - sako Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.
-
Nusprendėte nebedalyvauti Seimo rinkimuose. Nesigraužiate?
- Dar prieš praėjusius rinkimus bendražygiams partijoje pasakiau, kad tai bus paskutinioji mano kadencija Seime. Mačiau ne vieną pavyzdį, kuomet žmogus įtiki, kad jis – nepamainomas. O aš manau, kad nepakeičiamųjų nėra. Nors, galiu pasakyti, sulaukiau išties daug žmonių laiškų ir partiečių prašymų, kad dar kandidatuočiau vienai kadencijai.
Manau, kad dirbau produktyviai, tad atėjo laikas pailsėti. Gal ko nepadariau ar suklydau – atsiprašau. Bet tikrai stengiausi dirbti sąžiningai ir nebuvau iš tų, kurie ką nors darytų piktybiškai.
- Kaip vertinate sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos darbą?
- Žaviuosi ministro ramumu. Gal dėl to, kad jis - psichiatras, kaip sakoma, iš kantrybės neišvedamas, visada atsako argumentuotai. Jo dėka tikrai atlikta pozityvių dalykų. Be abejo, kaip ir kiekviename darbe būta sprendimų, kurie, ko gero, vienu deguto šaukšteliu sugadino medaus statinę.
Priimant ne vieną valstybės biudžetą, susidarė įspūdis, kad sveikatos apsaugos sistema arba ministras dirba didžiųjų ligoninių naudai, visiškai nekalbant apie lėšų panaudojimą regioninėms ligoninėms ar šeimos centrams. Pavyzdžiui, 95 procentai VIP lėšų skirta tik didžiosioms ligoninėms. Europos Sąjungos paramos lėšos – irgi joms, o regionams nubyrėjo trupiniai.
Šiandien matome medikų trūkumą regionuose, jau nekalbu apie stacionarus, bet trūksta ir šeimos gydytojų pirminėje sveikatos grandyje, kuri yra kertinis sveikatos sistemos akmuo.
- Ar pritarėte ministro pastangoms optimizuoti gydymo įstaigų tinklą?
- Šis projektas patyrė fiasko. Atsimenate, buvo pateiktas sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, su niekuo nederintas ir nediskutuotas. Sukilo ir merai, ir rajono ligonių vyr. gydytojai, medikų bendruomenės, galiausiai prezidentė Dalia Grybauskaitė jį vetavo. Tuo viskas ir baigėsi. Dabar ministerijos veiksmai remiasi ministro įsakymais. Kokių nors veiksmų atlikimas vieno žmogaus – ministro (nesvarbu, kokia jo pavardė bebūtų) - įsakymais, net ne Vyriausybės nutarimais, yra autokratinės, o ne demokratinės valstybės modelis.
Buvo įdomu stebėti pertvarkas ir Sveikatos apsaugos ministerijoje. Iš pradžių ministras atliko restruktūrizaciją - atleido du trečdalius darbuotojų. Pažiūrėkite, kiek dabar yra darbuotojų. Iš esmės netgi daugiau, nei prasidėjus jo kadencijai. Iš pradžių skyrius būdavo panaikinamas, o praėjus kiek laiko vėl atkuriamas. Kas gali paneigti, kad restruktūrizacijos metu atleidi darbuotojus, pagal Darbo kodeksą tai yra teisiška, o paskui atkuri pareigybes ir priimi reikalingus bei naudingus savo rato žmones.
- Bet pandemija ministrą reabilitavo – jo populiarumas augo kaip ant mielių...
- Ministrui reikia dėti pliusą, kad laiku buvo sureaguota ir paskelbtas karantinas. Bet žiūrint retrospektyviai, pasakyta daug netiesos, ir viešai.
Ministras mėgsta cituoti Pasaulio sveikatos organizacijos pasakytus žodžius ar dokumentus. Bet juk girdėjome šios organizacijos prezidento raginimą pandemijos pradžioje: test, test, test. Mūsų ministras sakė, kad testai nereikalingi, o ir aprūpinimas apsaugos priemonėmis
juodai strigo.
Dar vienas aspektas. Kasdien žinojome, kiek nuo COVID-19 mirė žmonių. O jūs man pasakykite, kiek per tas dvylika savaičių žmonių mirė nuo kitų ligų? Neoficialiais duomenimis, keturiais šimtais aštuoniais žmonėmis daugiau negu pernai tuo pačiu metu.
- Iš kur gavote tokią statistiką?
- Negaliu pasakyti. Bet kada oficialios informacijos paprašėme iš Registrų centro, mums jos neteikė. Ar neatrodo keista, kad statistika, kiek numirė nuo koronaviruso, yra, o kiek nuo kitų ligų – it įslaptinta informacija?
O turint tokią informaciją galima padaryti išvadas, kad galbūt karantino metu per daug buvo ribotas kitų paslaugų teikimas. Manau, buvo padaryta grandiozinė klaida, kada stipriai apribojo paslaugų teikimą: per tą laiką nukentėjo žmonės, išmirė tie, kurie sirgo kitomis ligomis ir kuriems laiku nebuvo suteikta pagalba.
- Kaip patyrusi politikė, kokią ateitį prognozuojate A.Verygai, ar jam ir jo partijai pasiseks rinkimuose?
- Kai tris mėnesius diena dienon neišeini iš eterio, natūralu, kad tavo populiarumas auga. Savo laiku buvau Baltarusijoje ir palyginau mūsų ministrą su jų prezidentu Aleksandru Lukašenka. Jei per Baltarusijos panoramą Lukašenkos neparodo dešimt kartų, ta laida turi būti uždaryta.
Kaip bus toliau, manau, daug kas priklausys nuo to, kiek valdančioji dauguma sugebės mobilizuoti elektoratą. Manau, kad tokio sėkmingo fenomeno, koks įvyko prieš ketverius metus, nebebus. Bet kalbant konkrečiai apie ministrą Verygą, partijos sąraše jis tikrai bus, ir aukštai reitinguotas. Ministras turėtų būti vėl išrinktas Seimo nariu.
- Taigi, ką veiksite, kai užversite Seimo rūmų duris?
- Mane šiek tiek iš vėžių buvo išmušęs koronavirusas. Su vyru turėjome planų pakeliauti. Norisi pasižmonėti, pamatyti daugiau pasaulio.
Pagal amžių esu rizikos grupėje, tad stengiuosi masiniuose renginiuose nedalyvauti, tačiau su šeima jau tikrai susitinkame, nes ilgai buvau izoliuota nuo vaikų ir anūkų. Karantino pradžioje vaikai prie durų palikdavo maisto krepšius, mes juos pasiimdavome. Galbūt ne tiek mes su vyru buvome išsigandę, kiek mūsų vaikai, kad, gink Dieve, nesusirgtume.
Taigi, pabuvimas su savimi, artimaisiais, šeima, vaikais ir anūkais - irgi didelė vertybė, kuria dabar reikia pasinaudoti.
Dosjė
Gimė 1949 m. birželio 1 d. Šiauliuose) – gydytoja, Lietuvos politinė bei visuomenės veikėja, Seimo pirmininkė, buvusi ministrė.
1974 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos fakultetą ir įgijo gydytojos specialybę.
1974–1976 m. Alytaus medvilnės kombinato gydytoja terapeutė.
1976–1994 m. Vilniaus universitetinės „Raudonojo kryžiaus“ ligoninės gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Gastroenterologijos skyriaus vedėja, vyriausiojo gydytojo pavaduotoja, vyriausioji gydytoja.
1994–1996 m. LR sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė.
Nuo 1996 m. Seimo narė. 1996–2000 m. LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė aštuntojoje, devintojoje ir dešimtojoje Vyriausybėse.
1999 m. gegužės–birželio ir spalio–lapkričio mėn., atsistatydinus aštuntajai ir devintajai Vyriausybėms laikinai ėjo Ministrės Pirmininkės pareigas.
2008–2009 m. Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, 2009–2012 m. Seimo Pirmininkė.
Nuo 1994 m. Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narė, partijos Prezidiumo narė, vadovauja Krikščioniškųjų demokratų frakcijai.
Komentuoti: