„Siekis atrasti bendrų sąlyčio taškų prasideda nuo mokslo institucijų, todėl švietimo sistemai reikia labiau atsiverti“, – teigė renginį organizavusios Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė.
 
Dvišalė prekyba įsibėgėja 
Taivanas garsėja ypač gerai išvystytu informacinių technologijų sektoriumi. Pastaraisiais metais gausius sveikatos priežiūros išteklius sujungus su dirbtinio intelekto ir debesų kompiuterijos technologijomis, šalyje pradėjo steigtis didelę pridėtinę vertę sveikatos priežiūros sektoriuje kuriantys startuoliai.
 
Dalyvauti didžiausiame Baltijos šalyse vykstančiame gyvybės mokslų renginyje Taivaną pakvietė Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Taivano išorės prekybos plėtros taryba (TAITRA) atrinko žinomiausias įmones, kurioms suteikė progą pristatyti prekes ir paslaugas Vilniuje veikusiame paviljone. Tarp jų buvo ne tik didžiosios bioinžinerijos bei medicinos įmonės, bet ir perspektyvūs startuoliai.
 
Taivano paviljono atidarymo ceremonijoje dalyvavusią šios šalies mokslo ir technologijų viceministrę Yi-Juang Chern lydėjo biomedicinos mokslų atstovai, taip pat žinomi šios srities ekspertai. Perkirpti raudoną kaspiną jai padėjęs Taivano atstovybės Lietuvoje ambasadorius Eric Huang dėkojo savo šalies bioinžinerijos įmonėms už bendras pastangas skleidžiant žinią apie biotechnologijų industrijos pasiekimus. Anot jo, būtent artimas verslo atstovų bendradarbiavimas su valdžios institucijomis ir leis šioms įmonėms sėkmingai įsilieti į Europos Sąjungos rinką.
 
„Lietuvos gyventojai ir Lietuvos Vyriausybė yra mūsų draugai, žmonės, kuriais pasitikime. Pasitikėjimas yra ypač svarbus stengiantis rasti bendrų sąlyčio taškų ir kuriant bendras koloboracijas“, – gerų žodžių mūsų tautiečiams negailėjo ambasadorius. Jis pažymėjo, kad Taivanas įžvelgia net tris sritis, kuriose siekia bendradarbiauti su Lietuva. Tai – sprendimų bei startuolių kūrimas ir trečioji – investavimas į šiuos startuolius.
 
Nori žengti į kitas ES rinkas
Taivanas su Lietuva įvairiose srityse bendradarbiauja nuo 2021-ųjų. Ypač daug bendrų interesų yra susiję su gyvybės mokslais. Tai apima biomediciną, medicinos įrangą, cheminius reagentus ir su jais susijusius tyrimus.

Pagal naujausias biomedicinos pramonės tendencijas Taivano paviljone pristatyti įvairūs išmanieji skaitmeniniai sveikatos priežiūros produktai. Tai – nauji gaminiai, skirti įvairioms medicinos įstaigoms: ligoninėms, ilgalaikės priežiūros ir sveikatingumo centrams, slaugos namams. 10 žinomiausių Taivano biotechnologijų bendrovių pristatė įvairius produktus penkiose svarbiausiose kategorijose: išmaniosios sveikatos, medicinos prietaisų, sveikatos priežiūros, medicinos ir sektoriaus paslaugų.

Su gyvybės mokslais susijusiose srityse dvišalis bendradarbiavimas turi didžiulį potencialą. Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir gerai žino bendrijos rinką bei jos reglamentavimą. Tikimasi, kad plėsdamos ir stiprindamos bendradarbiavimą su Lietuva biomedicinos sektoriuje Taivano įmonės greičiau žengs ir į kitas ES rinkas.
Taivane itin skatinama biotechnologijų ir farmacijos pramonės plėtra. Valstybė aktyviai prisideda prie to, kad biomedicinos įmonės galėtų žengti į tarptautines rinkas. Reaguojant į pasaulines sveikatos priežiūros tendencijas, pastaraisiais metais Taivane pradėti gaminti itin novatoriški produktai.
Tikimasi, kad Taivano dalyvavimas Vilniuje vykusiame „Life Science Baltics 2023“ renginyje dar labiau sustiprins šios šalies ryšius su Lietuva gyvybės mokslų srityje. Bendradarbiavimas turėtų apimti ne tik prekybą, bet ir akademinius mainus.



Svarbi politinė situacija
Renginį organizavusios Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė pažymėjo, kad siekis atrasti bendrų sąlyčio taškų prasideda nuo mokslo institucijų, todėl švietimo sistemai reikia labiau atsiverti.

„Rodikliai rodo, kad pas mus yra per mažai globalumo – per mažai tiek užsienio studentų, tiek užsienio profesorių. Tikimės naujos rinkos padės mums tai keisti. Stengiamės dėl savo vaikų ateities. Kito būdo globalizuotis paprasčiausiai nėra“, – įsitikinusi pašnekovė.

Anot jos, tai, kad į Lietuvą žengė Taivano mokslo ir verslo atstovai, yra geras ženklas. Mat Taivanas – praktiška tauta.
„Tai nėra lengva rinka. Jie turi pirma įsitikinti, kad esame patikimi partneriai ir atnešime jiems vertę. Kaip europiečiai ir patys esame pragmatiški, atviri, draugiški. Tai, kad jie atvyko, reiškia daug. Tikiuosi žmonės tai įvertins ir stengsis užmegzti gilesnius ryšius“, – pasinaudoti proga linkėjo Inovacijų agentūros direktorė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Taivanas prieš dešimt metų net nebuvo Lietuvos akiplotyje. Tai nebuvo nei strateginė, nei prioritetinė rinka.
„Lietuvos verslai labiau dairėsi arba į kaimynines, arba į pačias didžiausias pasaulines rinkas, manydami ten esant daugiausiai potencialo“, – pastebėjo R.Stragienė.

Paveikslą pakeitė politinė situacija – ėmėme ieškoti kitų rinkų. „Politika gali arba padėti, arba pakenkti. Taivano atžvilgiu politinė situacija padeda įeiti į rinką. Jie turi palaikymą iš visų pusių. Kadangi esame maža valstybė, visada esame labiau motyvuoti, pasakysiu „alkanesni“, todėl dažnai rinkose tampame „durų atidarytojai“,“ – atvirai kalba Inovacijų agentūros direktorė.
 
Proga populiarinti vardą
Renginio dalyviai pasakojo, kad būti „Life Science Baltics“ dalimi kartu su Taivano investuotojais priešakyje – reikšminga patirtis. Nors prekės ženklas „Thermo Fisher scientific“ jau užsitarnavo vardą pasaulinėje arenoje, įmonės atstovai teigė norintys ne tik save prisistatyti plačiau, bet ir padidinti vardo žinomumą Baltijos šalyse, taip pat ir kitose mažesnėse rinkose.
„Norime surasti įmonių, kurioms padėtume užaugti, nes mūsų tikslas – būti partneriais. Augindami kitus – didiname ir savo kompetencijas“, – sakė įmonės atstovė Agnė Žiupkaitė.

Po prekės ženklo „Labema“ vėliava stojusi atstovė Baltijos šalims Alma Drungilienė forume sakė, jog tikisi užmegzti naujų ryšių, išplėsti klientų ratą. Anot jos, tokios tokie renginiai taip pat praplečia akiratį ir leidžia susipažinti su pasaulio naujovėmis.
„Stengiamės sekti, ko tikimasi iš mokslo. Tai padeda suprasti, kur link plėtoti kompanijos veiklą, ką naujo atsivežti, kas šiuo metu Lietuvos rinkoje yra aktualu ir kaip galėtume bendradarbiauti su kitomis įmonėmis“, – forumo naudą vardijo A.Drungilienė vildamasi, kad pavyks rasti bendrą kalbą ir su Taivano atstovais.
Ji gyrė ir tai, kad renginyje dalyvavo universitetų atstovai, o viskam dirigavo Inovacijų agentūra. „Patikima, solidu, pažangu“, – trimis žodžiais forumą vainikavo dalyviai.
 

---

Komentaras
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis:

- Tiek Lietuva, tiek Taivanas yra demokratiškos šalys. Abi orientuotos į aukštų technologijų vystymą. Lietuva turi ką pasiūlyti lazerių, puslaidininkių, IT srityse. Taivanas stiprus rinkos ekonomikos žaidėjas, todėl Lietuva diversifikuoja savo rinkas Azijoje. Apskritai suintensyvinome ryšius su daugeliu šalių Azijoje – Pietų Korėja, Japonija, Singapūru. Daugelį metų net ambasadų ten neturėjome. Dabar Azijoje esame daug labiau matomi.
 
Biotechnologijų rinka yra ateitis. BVP dalis nuo biotechnologijų ir gyvybės mokslų nuolat auga, todėl šiandien tai – viena perspektyviausių sričių. Valstybė biotechnologijų mokslui teikia prioritetą. Visus skatinu tuo domėtis ir studijuoti šią sritį.
 
Norime, kad kuo daugiau vyktų studentų mainų programų. Kad mūsų mokslo potencialas būtų pastebėtas ir Taivane, Japonijoje, su kuriais keistumėmės mokslo žiniomis. Mūsų studentai jau turi ką pasiūlyti Taivanui. Taip pat Taivano mokslininkai yra susidomėję galimybėmis dirbti Lietuvoje ir per mūsų šalį atrasti Europą – galime būti vartai Taivano mokslininkams. Lygiai taip pat Taivanas gali būti vartai Lietuvos mokslininkams. Mainų ir žinių apsikeitimo potencialo turime daug. Jau dabar turime studentų, kurie ten važiuoja.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!