Gydytojas ranka (ne)pasiekiamas

Ringailė Gvildė
2021-05-07
Antrojo karantino metu valdžia tikino, jog planinių sveikatos paslaugų neuždarinės ir bent pirminė grandis veiks, kaip veikusi. Deja, Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas sako, jog tai toli gražu nuo realybės. Patekti pas gydytojus vis dar yra sudėtinga, todėl užleistos ligos toliau pildys statistiką.
Gydytojas ranka (ne)pasiekiamas
Vizito pas šeimos gydytoją kai kuriose gydymo įstaigose dabar tenka laukti ir ilgiau kaip savaitę.

Kovidas ir telefoninis medikas
Tiek pacientų interesams atstovaujančios organizacijos, tiek gydytojų ir PSPC atstovai sutinka – planinių sveikatos paslaugų prieinamumas šalyje vis dar nėra pakankamai užtikrinamas, nepasiekęs ikipandeminio lygio. To priežasčių nemažai ir jos kauptis pradėjo dar pirmojo karantino metu, kuomet planinės sveikatos paslaugos buvo griežtai ribojamos.
 

„Reikia nepamiršti, kad šeimos gydytojai iki šiol atiduoda „skolą“ tiems pacientams, kurių masė susikaupė nukėlus planuotus vizitus dar pernai. Rezultatas – patekti pas šeimos gydytoją gali tekti laukti kelias savaites, o pas specialistus mėnesį ir daugiau“, – sako Lietuvos bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas.

 
Kone išganymu laikytos nuotolinės konsultacijos netenkina nei pacientų, nei pačių medikų, tačiau jų išvengti vis dar nėra įmanoma. „Turiu pripažinti, jog sveikatos paslaugų prieinamumas kasdien blogėja. Gauti paslaugas pas šeimos gydytoją per savaitę jau tampa misija neįmanoma. Realu pas gydytoją pakliūti per kelias savaites, o pas specialistus tenka laukti dar ilgiau“, – sako Vilniaus Antakalnio poliklinikos vadovas Evaldas Navickas, tačiau priduria, kad pacientams stengiamasi vis dažniau siūlyti pirmą vizitą pas gydytojus kontaktiniu būdu, o konsultacijas telefonu pasilikti tik tyrimams aptarti ar vaistams skirti, siuntimams pas kitus specialistus.
 

Savo ruožtu Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė nuotolinių konsultacijų nekeikia. Jų metu, pasak vadovės, gydytojas pasiruošia kontaktinei konsultacijai efektyviau, pagal paciento nusiskundimus iš karto paskiria reikiamus siuntimus, tyrimus ir jau susitikus gyvai gali viską aptarti, paskirti reikiamą gydymą.
 
Didžiųjų miestų problema
Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šiliekis tikina, jog rajonuose situacija ne tokia prasta kaip didžiuosiuose miestuose. Pacientų planinių vizitų šiek tiek daugėja, populiariausi – kardiologai ir neurologai. Vis dėlto laukti tenka sveikatos sąskaita.
 
„Viena to priežasčių – vakcinacija. Slaugytojos, dirbančios su šeimos gydytojais, deleguojamos į vakcinacijos centrus, tad šeimos gydytojų darbas tampa sudėtingesnis. Jie dirba vieni, be slaugytojų pagalbos. Esame priversti ieškoti įvairių sprendimų, kad pacientai gautų jų konsultacijas. Kai galime, ilginame šeimos gydytojų priėmimo laikus, kartais pasitelkiamos ir nuotolinės konsultacijos. Tiesa, Antakalnio poliklinikoje stengiamės išlaikyti kontaktinio ir nuotolinio konsultavimo santykį proporcingą“, – pasakoja E.Navickas.
 
Kalta ne tik pandemija
Nepaisant to, kad pandemija visiškai iš darbo išmušė sveikatos paslaugų sektorių ir bendrą visuomenės gyvenimo ritmą, eilės ir uždelstos ligos nėra vien COVID-19 paskmė.
Viena dabar susidariusių eilių priežasčių, pačių pacientų baimė laiku kreiptis į medikus ir laukti tol, kol organizmas siunčia paskutinius aliarmus apie sveikatos sutrikimus. „Kol neįgytas populiacinis imunitetas, žmonės bijo kreiptis į gydymo įstaigas, poliklinikas, šeimos gydytojus. O kai didžiosios ligoninės kasdien skelbia apie didėjantį COVID-19 skirtų lovų skaičių, vėl planuojamas riboti planines paslaugas, žmonės dar labiau abejoja, kiek skubiai ir ar iš viso eiti pas gydytojus. Pacientų nerimas tikrai juntamas, nes skiepijimo tempai vis dar per lėti, paskiepytųjų skaičiai per maži ir kol kas užsikrėtimo galimybės menkai tesumažėjo“, – sako J.Kalibatas.
 
Dar vienas apsunkinimas neskaičiuojant vakcinacijos mastų – medikų trūkumas, kuris taip pat neištiko šalies per naktį. „Šeimos gydytojų visoje šalyje trūksta apie trijų šimtų penkiasdešimt. Dalies jų netenkame, nes išgraibsto geresnes sąlygas siūlančios užsienio šalys. O dar dalis slaugytojų ir šeimos gydytojų pakinkyti skiepijimo procesui. Tas pats asmuo niekaip negali vienu metu būti dviejose vietose. Jis arba eina į skiepijimo centrus, arba konsultuoja pacientus. Tad pacientų eilės tik ilgėja. Kol kas gyvename užburto rato principu ir niekas nepasikeis artimiausiu metu, bent jau, kol nepaskiepysime didžiosios visuomenės dalies. Aš jau nekalbu apie nuolat stringančias pacientų duomenų tvarkymo sistemas, popierizmą ir panašiai“, – pesimistiškai nuteikia J.Kalibatas.


 
Politiko komentaras
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis:

- Sveikatos paslaugų prieinamumas įmanomas tik teoriniu lygmeniu. Patekti į gyvą konsultaciją pas specialistus, šeimos gydytojus tampa kone neįmanoma. Vis dar kišamas nuotolinis konsultavimas, tačiau hemorojumi sergančio paciento nuotoliniu būdu pakonsultuoti neįmanoma. Kad žmonės nesiimtų savigydos, nebūtų užleistos ligos, privaloma aktyviai teikti kontaktines konsultacijas pirminiame lygmenyje ir toliau.
 

Teiginys, jog slaugytojos permestos vakcinacijai nuo COVID-19 ir dėl to apsunkintas šeimos gydytojų darbas, – niekinis. Mes turime medikų trūkumą, tai yra problema. Be to, Sveikatos apsaugos ministerijoje sėdi vadovai, su medicina nieko bendro neturintys, tad nereikia tikėtis patogių pacientams sprendimų. Ekstremalioje situacijoje reikėjo pasikviesti karo mediką ir jis būtų per parą sustrategavęs darbą, kad planinės sveikatos paslaugos būtų teiktos kontaktiniu būdu ir saugiai. Kad ir testuojant greitaisiais antigeno testais prieš užeinant į polikliniką, taip užtikrinant, kad bent jau užsikrėtimo tikimybė būtų mažesnė, o paslaugos kokybiškesnės.

 
Pacientų nuomonė
Lietuvos astmos klubų asociacijos prezidentė Eglė Kvedaraitė:

- Eilės pas specialistus ir seniau buvo ilgos, o pandemijos metu dar pailgėjo. Dabar visas dėmesys skiriamas COVID-19 gydyti, o sergantys kitomis ligomis priversti laukti ir laukti labai ilgai. Arba juntant, kad ligos eiga tikrai prastėja, tenka rinktis privatų medicinos sektorių ir tai dar viena skaudi problema. Ne tik, kad negauni konsultacijos laiku, bet esi priversta privačiai mokėti didelius pinigus. Nuotolinės PSPC gydytojų konsultacijos yra paviršutinės ir pacientams, sergantiems astma, kitomis plaučių ligomis, tikslus diagnozavimas telefonu yra neįmanomas. Neretai skiriami antibiotikai, kiti stiprūs vaistai nė neapžiūrėjus paciento, neatlikus reikiamų tyrimų, nepaklausius plaučių.
 
Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė:

- Nežinia, dėl COVID-19 tyrimų ar dėl ko, tačiau dabar jau yra eilės net ir norint atlikti tam tikrus kraujo ar šlapimo tyrimus poliklinikų laboratorijose. Seniau ateini pas gydytoją ir kone iš karto gali atlikti tyrimus, dabar ir tam tenka laukti savaitę ar ilgiau. Vadinasi, kol išsitiri kokią ligą, kol sulauki galutinės diagnozės, užtrunki bent pora mėnesių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Šiais laikais žmogus psichologo ar psichoterapeuto paslaugas gali gauti ir neiškėlęs kojos iš namų. Visgi spe...
    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Kaniterapija onkologinius pacientus įtraukia į gyvenimą

    „Oksidacinis stresas yra daugelio ligų šaltinis. Jeigu organizmas pasirengia tariamai kovai, jis iškart silpnėja. Visgi nors apie pusę pacientų patiria stresą, šunys yra pajėgūs jį sumažinti“, – sakė kaniterapijos specialistas, knygos „Didysis šuns šeimininko vadovas“ a...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

    JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą

    Naujas numeris