Velniškas darbas
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymi, kad sveikatos apsaugos sistema buvo „pasukusi konkurencijos keliu“. „Keturi penktadaliai medicinos yra viešoji, finansuojama viešaisiais finansais, tai kas su kuo turi konkuruoti ? Grįžtame į bendradarbiavimo kelią“, – naują kryptį brėžė ministras ir pažymėjo, kad bene geriausia to išraiška – sveikatos centrai. Ministras teigė, kad ryškiausiai reformos pokytis matysis regionuose.
 
Lankantis gydymo įstaigose labiausiai jam krito į akį susimaišiusios skirtingos epochos: „Duomenys apie pacientus dar pildomi trimis skirtingomis formomis: popieriuje, e. sveikatoje, vidinėje elektroninėje sistemoje. Nepadės ir pertvarkos, jei gyvensime iš praeities atsineštais įpročiais, šioje pokyčio dalyje atsakomybė tenka jums.“
 
SAM viceministrė Danguolė Jankauskienė pažymėjo, kad ASPĮ tinklas išsidėsto penkiuose regionuose, jiems rengiamas įstaigų modernizavimo planas. Įstaigos, norinčios sulaukti investicijų turės jį atitikti. Modernizavimo planai bus aptarti su savivaldybėmis.
 
ES struktūrinių fondų ir RF lėšomis reformai paskirstyta 800 mln. eurų. „Juos suplanuoti, kolegos, buvo mums pakankamai sunku, nes naujas strateginio valdymo įstatymas (...), dvi sveikatos stiprinimo plėtros ir paslaugų kokybės užtikrinimo programos, pažangos priemonės (...) viską reikėjo iki detalių suderinti su Europos Komisija, pasitarus su jumis, jūsų poreikiais, kurie keturis kartus didesni nei galimybės. Iš tiesų labai dėkoju visiems ministerijos darbuotojams – buvo velniškas darbas tai padaryti“, – sakė D.Jankauskienė.
 
Poįstatyminiai aktai turi būti parengti iki gegužės 1 dienos, dėl jų, pasak viceministrės, vyksta „karštos diskusijos“.
Investicijų departamento direktorė Edita Laurinavičienė teigė, kad SC paslaugoms teikti, infrastruktūrai modernizuoti reikalingos lėšos atkeliaus dviem etapais ir sieks 122,5 tūkst. eurų. SC veiklos modelio diegimui dviem etapams bus skirta 32, 2 tūkst. eurų. Pirmuoju etapu lėšos pasieks centrus, kurie jungiasi struktūriniu pagrindu ir neteikia ar atsisako stacionarinių paslaugų, antruoju – bendradarbiavimo pagrindu veikiančius SC.
 
Gaubia daug mitų
SAM pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistė Ramunė Andriušaitienė konferencijoje teigė, kad idėja kurti sveikatos centrus gimė iš fragmentuotos sveikatos priežiūros savivaldybėse. „Pavyzdžiui, mažesnėse savivaldybėse trūksta oftalmologų, žmogus patiria akies traumą ir kur jį siųsti? Žmogus lieka bėdoje. Kitas atvejis – kur mažai procedūrų atliekama, jos traukia įstaigą į dugną, nes išlaikymui reikia daug finansų ir kenčia gydytojai, turintys didesnius darbo krūvius“, – realijas aptarė R.Andriušaitienė ir paminėjo netolygumus, kai trūksta būtinąsias paslaugas teikiančių specialistų, kurie turėtų būti arčiau paciento, „kad nereiktų jam pasimetus bėgti ir užsirašyti į didžiąsias įstaigas“.
 
Kuriant SC savivaldybės turėtų atlikti auditą, kokios paslaugos reikalingos ir kas jas galėtų suteikti bei apsispręsti dėl galimybės bendradarbiauti. Svarbus aiškus paciento kelias, atvejo vadyba, vieno langelio principas. Kad be bendradarbiavimo nei iš vietos, parodė ir pandemija, migrantų krizė.
 
„Šiuo metu VLK rengia apmokėjimo strategiją, kaip paskatinti įstaigas bendradarbiauti“, – informavo SAM atstovė ir pabrėžė, kad pacientas ir toliau galės rinktis paslaugas visoje šalyje, SC skirtas tik nukreipti ir suorientuoti. Tiesa, centrai neteiks pavėžėjimo paslaugų – jų darbuotojai tik turės pagelbėti joms užsiregistruoti, nes jas teiks savivaldybė arba centralizuotai.
 
Ji konstatavo, kad sveikatos centrus gaubia daug mitų. Vienas, jog tai sukurs chaosą didžiosiose savivaldybėse: „Joms bus leista rinktis, kiek centrų reikia, su kokiomis įstaigomis ir kokia forma norėtų bendradarbiauti. Šeimos medicina, pirminė ambulatorinė psichikos sveikatos priežiūra, pirminė ambulatorinė odontologija bus privaloma visose savivaldybėse, kitų paslaugų užtikrinimas bus per bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis.“
 
„Dar vienas mitas – Lietuvoje trūksta šeimos gydytojų. Kad krūviai dideli, žinome, bet yra apylinkių su 200-300 pacientų. Tai klausimas, kuris ateityje bus sprendžiamas“, – paminėjo R.Andriušaitienė ir vylėsi, jog išsklaidžius mitus sveikatos centrai nebus tokie baisūs, kaip yra piešiami.
 
Rugpjūčiui lėšų jau suruošta
VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva teigė, kad šiemet atidėta lėšų, kurios bus nukreiptos į rugpjūtį, įsisteigusius sveikatos centrams. „Jei paslaugų bus naujų ar daugiau, suplanavome ir joms lėšas, kad galėtume apmokėti, – sakė ji. – Tikrai norime tobulinti šiuo metu esančią paslaugų apmokėjimo sistemą, naujoms paslaugoms ruošti finansavimą (...) Sveikatos centrai topikas naujas visiems, neturime visų atsakymų. Manau, turėdami pirmas patirtis galėsime labiau prisitaikyti prie praktikoje kylančių iššūkių, poreikių.“
„Naujų stacionarų Lietuvai nereikia, naujų sutarčių su naujais stacionarais nebus, tik su tais, kur iki šiol teikė. (...) Jei įstaigos didins nestacionarinių paslaugų apimtis, numatome jas indeksuoti, kad būtų paskata neguldyti paciento“, – informavo ji.
 
Šiuo metu VLK taip pat tvirtina ataskaitą, kurią reikės pateikti įstaigoms dėl šeimos gydytojo komandos. „Norime, kad ateitų šeimos gydytojams į pagalbą komanda, papildomos rankos, o pinigai tada jiems tikrai bus atiduoti. Tam tikrą mechanizmą sukūrėme. Metinis poreikis būtų apie 13 milijonų, – sakė T.Golubajeva ir pridūrė, kad 2030 m. išlaidos siektų apie 120 mln. – Tą augimą planuojam ir meldžiamės, kad nebūtų maro, bado, karo, kad biudžetas leistų užtikrinti didėjančius poreikius.“
 
„Dėl specializuoto pagalbos – šiemet išskirtos konsultacijos, kurios pirmumo tvarka bus apmokamos: tai kardiologinės, neurologinės, onkologinės, endokrinologinės. Nuo balandžio planuojame padidinti konsultacijų kainas, kai atliekama dvi ar daugiau intervencijų. Padidinsime įkainį, dar neaišku, kiek, bet apie 20 eurų bus daugiau. Per šiemet norime parengti naują konsultacijų apmokėjimo sistemą, atsisakant mokėjimo už lygius, o daugiau pagal paslaugų turinį. Suprantame, kad tai pareikalaus papildomų lėšų. Diegimą planuojame per kelerius metus“, – sakė T.Golubajeva.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!