„Naujovės yra gana „slidžios“,“ – naująjį įstatymą, leidžiantį sveikatos priežiūros specialistams neteikti paslaugų agresyviems pacientams, vertina Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos vadovas Donatas Paliulionis. Nuo sausio pirmosios skubiąją medicinos pagalbą teikiančioms tarnyboms leidžiama naudoti ir vaizdo kameras. Tačiau finansinių sunkumų kamuojamai GMP iki realių pokyčių – dar toli. Reikalingi ne tik nauji darbo tvarkos aprašai, bet ir milijoninės investicijos.
GMP tarnybos atstovai teigiamai vertina nuo sausio 1 d. įsigaliojusias įstatymo pataisas, numatančias, kad sveikatos priežiūros specialistai turi teisę nutraukti ar atsisakyti teikti paslaugas pacientams, kurių veiksmai kelia grėsmę medikų, kitų darbuotojų ar pacientų sveikatai (net ir psichologinei) bei gyvybei.
Gelbėtojai tampa aukomis
„Šakiuose neseniai buvo apgadintas automobilis, užpulta medikė. Iš pradžių pacientas atrodė ramus, tačiau automobilyje suagresyvėjo. Išdaužytas ir visas Šakių ligoninės Priėmimo skyrius. Dažnai susiduriame su fizinio smurto apraiškomis, o psichologinį smurtą patiriame kasdien“, – teigia GMP tarnybos vadovas D.Paliulionis.
„Išpuoliai padažnėjo, – pritaria GMP tarnybos Išvažiuojamųjų brigadų tarnybos vadovas Igoris Lukaševas. – Dažniausiai siaučia žmonės, apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų, alkoholio. Per savaitę jau turėjome du fizinius išpuolius. Vilniuje sulaukta iškvietimo dėl apsinuodijimo medikamentais. Atvykome. Namas gražus, šeima atrodė tvarkinga... Suteikus pagalbą, buvo surasta specialių medikamentų, skirtų psichikos sutrikimams gydyti. Automobilyje pacientas iš pradžių buvo ramus, lašinome vaistus. Staiga jis pašoko nuo neštuvų ir pradėjo naudoti fizinę jėgą prieš mediką. Teko sustoti, panaudoti ašarines dujas. Galiausiai su policijos palyda jis buvo nuvežtas toksikologams.“
Dar vienas rimtas incidentas, I.Lukaševo teigimu, taip pat įvyko sostinėje. „Reanimacinė brigada sulaukė iškvietimo dėl mirštančio paciento. Atvykusi rado girtą, agresyviai nusiteikusią kompaniją. Vienas asmuo medikui spėjo suduoti per veidą, bet, laimei, brigadoje buvo trys vyrai, tad užpuolikas greitai buvo pargriautas ant grindų“, – greitosios darbuotojų kasdienybę nušvietė Išvažiuojamųjų brigadų tarnybos vadovas.
Teisinis proveržis medikų apsaugai
Pašnekovai teigiamai vertina nuo sausio 1 d. įsigaliojusias Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, numatančias, kad sveikatos priežiūros specialistai turi teisę nutraukti ar atsisakyti teikti paslaugas pacientams, kurių veiksmai kelia grėsmę medikų, kitų darbuotojų ar pacientų sveikatai (net ir psichologinei) bei gyvybei. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai paciento netinkamą elgesį lemia jo sveikatos būklė arba kai teikiama būtinoji medicinos pagalba. Net ir tokiais atvejais medikai gali nebeteikti paslaugų tik tada, kai išnaudojamos visos galimybės pašalinti kylančią grėsmę. Pašalinus grėsmę ar jai išnykus, būtinoji medicinos pagalba turi būti nedelsiant atnaujinta.
Seimo narės konservatorės Jurgitos Sejonienės inicijuotos pataisos pernai pavasarį sulaukė palaikymo – už jas balsavo 87 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 8 parlamentarai.
„Dabar galiojančiuose teisės aktuose yra akivaizdus disbalansas tarp sveikatos priežiūros specialistų teisių ir pareigų bei pacientų teisių ir pareigų, – teikdama pataisas pabrėžė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė. – Nors kasmet vidutiniškai įregistruojama tiktai apie pusšimtis smurto atvejų prieš medikus, bendraujant su medikų bendruomene tampa akivaizdu, kad smurto atvejų yra kur kas daugiau.“
Kartu su šiomis pataisomis parlamentarai pritarė ir dar vienai svarbiai naujovei – skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos gali naudoti vaizdo kameras.
Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia, kad darbo priemonėmis darbuotojus privalo aprūpinti darbdavys, asmeninėmis priemonėmis naudotis negalima.
Laukia namų darbai
„Mums dar reikės atlikti daug namų darbų, – susirūpinimą dėl pokyčių realizavimo išsako D.Paliulionis. – Naujovės yra gana „slidžios“. Naujas reguliavimas numato, jog medikas galės atsisakyti teikti paslaugas arba jas nutraukti, jeigu paciento veiksmai kelia grėsmę medikui. O kaip tai įvertinti? Kas tie agresyvūs pacientai ir kokiais atvejais galima neteikti pagalbos? Kiek laiko saugosime įrašus, kaip perduosime pamainai? Mums reikės darbo tvarkos aprašų, kad patys medikai ant šio įstatymo „nepaslystų”.“
Medikų nerimas dėl galimų teisinių pasekmių – ne be pagrindo. Policijos pareigūnas Darius Šerpytis teisiamas po to, kai Vilniaus rajone nušovė peiliu ginkluotą psichikos sutrikimų turėjusią moterį, kuri prieš tai kastuvu buvo užpuolusi greitosios medikus ir apdaužiusi jų automobilį.
GMP tarnybos Išvažiuojamųjų brigadų tarnybos vadovas Igoris Lukaševas atkreipia dėmesį, kad net ir įsigaliojus pataisoms, praktikoje situacijos nebus paprastos. „Nebus taip, kad atvykome, matome agresyvų pacientą ir iškart atsisakome teikti pagalbą. Būtina įvertinti, kas sukėlė tokį elgesį. Kartais agresija gali būti susijusi su trauma – žmogus gali būti visiškai blaivus, bet dėl patirtos traumos elgtis agresyviai“, – aiškina pašnekovas.
„Reguliavimą reikia pritaikyti ir dispečerinėje, – tęsia jis. – Čia taip pat sulaukiame agresyvių skambučių. Dabar turėsime teisę, pavyzdžiui, pasakyti, kad skambintojas surastų adekvatų žmogų, su kuriuo galime pasikalbėti, ir tik tada registruosime kvietimą. Iki šiol tokios galimybės neturėjome. Tačiau pirmiausiai reikia aprašyti darbo tvarkas.“
Kamerų eksperimentas pasitvirtino
Nors sisteminiam vaizdo kamerų diegimui dar tik ruošiamasi, GMP tarnyba jau turi sėkmingos patirties šioje srityje. „Prieš trejus metus bandomuoju projektu įrengėme kameras viename greitosios automobilyje, kuris dirbo sudėtingiausiame rajone. Pakabinome įspėjamuosius ženklus apie vykdomą filmavimą. Kita brigada dirbo be kameros. Ir rezultatai buvo stulbinantys – incidentų automobilyje su kamera nepasitaikė nė vieno“, – apie pasiteisinusią filmavimo praktiką pasakoja I.Lukaševas.
Kaimyninių šalių patirtis filmavimo sistemų efektyvumą tik patvirtina. „Latvijoje ir Estijoje vaizdo kameros – jau sena praktika, – pastebi I.Lukaševas. – Prieš aštuonerius metus patys bandėme inicijuoti panašios sistemos diegimą Lietuvoje, bet tada gavome dviprasmišką ministerijos atsakymą – ir galima, ir negalima… Aišku, neatsiranda finansų.“
Nors nešiojamų vaizdo registratorių (
body cam) naudojimas tarp greitosios pagalbos darbuotojų nėra toks paplitęs, kaip tarp, pavyzdžiui, policijos pareigūnų, tendencija diegti šią technologiją sveikatos priežiūros sektoriuje auga. Tokiomis sistemomis jau seniai naudojamasi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje.
Stabdo lėšų trūkumas
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, visos gydymo įstaigų patiriamos išlaidos yra finansuojamos iš to paties šaltinio – PSDF biudžeto. Papildomų lėšų ar investicijų vaizdo ir garso įrašymo įrangai nėra numatyta.
„Neseniai konsultavomės su Policijos departamentu. Ekipažų aprūpinimas kameromis ir visos sistemos sukūrimas pareikalavo trijų milijonų eurų pradinių investicijų, o metinis sistemos palaikymas kainuoja 300-400 tūkstančių eurų. Nepakanka įsigyti kameras – reikia serverių, duomenų saugyklų, visos palaikymo infrastruktūros“, – aiškina D.Paliulionis.
„Kad kameros bus, tai tikrai, – prognozuoja I.Lukaševas. – Tačiau tai neįvyks nei per mėnesį, nei per pusmetį. Pirmiausiai turime pasirūpinti būtiniausia darbo įranga. Vilniaus situacija dar pakenčiama, bet kitų regionų poreikiai dar opesni.“
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!