Gausit tą patį, bet įsivaizduokite, kad daugiau

Evelina Machova
2020-05-04
Valstybinė ligonių kasa (VLK) apskaičiavo, kokie turėtų būti realūs brangių medicininių tyrimų ir procedūrų įkainiai. To, pasak VLK atstovų, reikia dėl medikams keliamų atlyginimų. Tačiau realybė tokia, kad po skaičiavimų niekas nesikeičia - įkainiai lieka tokie pat. Tad medikai neįžvelgia net prielaidų, kad pagal šiuos įkainius galimas atlyginimų didėjimas.
Gausit tą patį, bet įsivaizduokite, kad daugiau
Nuodugniai skaičiavę, valdininkai priėjo prie išvados, jog ilgus metus už kai kuriuos šiuos kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus buvo... stipriai permokama. Gydymo įstaigų atstovai su tuo kategoriškai nesutinka.

Tomografijos klinikoje atliekami profesionalūs tyrimai

Įskaičiavo ne viską
Antradienį Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas Privalomojo sveikatos draudimo taryboje pristatė kompiuterinio tomografo (KT) ir magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimų bazinių kainų pokyčius. Žvelgiant iš šono ir nežinant priešistorės, nors su ja ponas Viačeslavas bandė supažindinti posėdžio dalyvius, viskas gali atrodyti fantastiškai. Kaip dar posėdžio išvakarėse L.S. teigė V.Zaksas, sprendimas šį klausimą svarstyti būtent dabar priimtas atsižvelgiant į nutarimą nuo šių metų balandžio 1-sios didinti asmens sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokestį ir papildomų lėšų skyrimą tam tikslui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo. Dar pridūrė, kad kainų diferencijavimas, priklausomai nuo anatominių sričių kiekio, reikalauja papildomų lėšų – brangsta kompiuterinės tomografijos paslaugos, kai atliekamas trijų anatominių sričių tyrimas.

Tiesa, pavaduotojo teigimu, perskaičiavus MRT ir KT įkainius, amortizacija bei kiti veiksniai įskaičiuoti nebuvo. „Brangiųjų tyrimų ir procedūrų bazinės kainos apskaičiuotos vadovaujantis metodika, įvertinus pakankamą duomenų imtį apie įstaigų sąnaudas, kurias šios patiria teikdamos brangiuosius tyrimus ar procedūras“, - sako V.Zaksas.
Taigi kokius rezultatus gavo VLK? Nuodugniai skaičiavę valdininkai priėjo prie išvados, jog ilgus metus už kai kuriuos šiuos tyrimus buvo... stipriai permokama. Bet, kad šiandien neskriaustų gydymo įstaigų, mat pagal realias VLK suskaičiuotas kainas apmokėjimas už minėtas paslaugas joms turėtų mažėti perpus, valdininkai sugalvojo įvesti laikinuosius kompensacinius priedus. Pasak V.Zakso, tokia sistema galioja ir šeimos medicinos paslaugoms, už kurias irgi buvo permokama. Kylant bazinei paslaugų kainai, laikinasis kompensacinis priedas mažės, kol galiausiai visai išnyks. Anot VLK valdininkų, pamažu, pamažu...







Kai begalybės pinigų nėra

Po kolegos pristatymo, kad jau visiems būtų aišku, pagrindinius akcentus nusprendė sudėti VLK vadovas Gintaras Kacevičius. „Kaip supratome iš pranešimo, šių paslaugų kainų problema tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Paaiškėjo, jog indeksuotos kainos realiai neatspindi gydymo įstaigų patiriamų sąnaudų. Prieš beveik dvejus metus Nacionalinis vėžio institutas akcentavo problemą, jog mokame vieną kainą, nepriklausomai nuo to, kiek anatominių zonų tiriama. Jie teigė, jog kainas reikia diferencijuoti. Tai ir buvo padaryta. Kainos apskaičiuotos pagal galiojančią bazinių kainų metodiką, kuri patvirtinta sveikatos apsaugos ministro, yra vieša ir su ja galima susipažinti. Jos koreliuoja su kitų Europos Sąjungos šalių, kurios mums artimos pagal pragyvenimo lygį, pavyzdžiui, Estija, Latvija, Kroatija ar Lenkija, kainomis. Nors kainos diferencijuojasi ir mažėja, pasiūlytas sprendimas – kompensaciniai priedai, todėl galutinė suma paslaugų tiekėjams nemažėja. Nuogąstavimai dėl atlyginimų mokėjimų ir jų kėlimo šiuo atveju neturi jokio pagrindo, nes, kaip ir minėjau, apmokėjimas nemažėja“, - teigė G.Kacevičius.

VLK vadovui antrino ir sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, kuri kaip ir ankstesni kalbėtojai taip pat bandė „įnešti daugiau aiškumo“. „Žinoma, visas problemas išspręstume kur kas paprasčiau, jei turėtume begalybę pinigų. Tačiau turimi resursai yra tokie, kokie yra, tad kalbame apie teisingumo principo įvedimą“, - teigė L.Jaruševičinė ir pateikė pavyzdį su varškės pakelių pirkimu. Parduotuvėje, kai perkate vieną varškės pakelį, mokate vieną kainą, pirkdami du mokate dvigubai daugiau. „Norime, kad būtų daugiau teisingumo. Deja, tiek pinigų, kad padvigubintume ar patrigubintume dabartines kainas, nėra, todėl ieškome kitų sprendimų“, - sakė viceministrė. Na, suprantama... bet tuomet kuo čia dėtas pavyzdys su varškės pakeliais? Nes dabar išeina, kad atliekant daugiau nei vienos zonos, tarkim, MRT tyrimą, gausi mažiau nei už vienos zonos.
 
Idėja diferencijuoti kainas iš principo nebloga. Bet dabartiniai skaičiavimai neatitinkanti realybės. Gydytojai radiologai stojasi piestu prieš tokias kainas ir sako, kad tik velnias žino, iš kur VLK jas ištraukė. Kelios įstaigos paprašytos siuntė ekonominius skaičiavimus, kiek kainuoja KT ir MRT paslaugų teikimas. Kainos nė per nago juodymą neatitinka to, kas dabar svarstoma.
VLK perskaičiuotos bazinės radiologinių tyrimų kainos šokiravo medikų bendruomenę. Šie teigia, kad minėtų tyrimų savikaina nesumažėjo, naudojama įranga, jos priežiūra, remontas neatpigo. Dar daugiau - pačių išlaidų tik padaugėjo, nes dėl plintančio koronaviruso nepalyginamai dažniau vykdoma priemonių, patalpų dezinfekcija, naudojama daugiau asmens apsaugos priemonių. Medikai nevynioja į vatą ir sako, jog kainos skaičiuotos pagal niekam nežinomą metodiką.
 
Posėdžio metu Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vadovas Laimutis Paškevičius, kuris taryboje atstovauja darbdavių organizacijos atstovams, daugelį metų dirba privačiame sektoriuje, paprašė VLK pateikti metodikas ir formules, kaip apskaičiuoti šie įkainiai. Tačiau iš G.Kacevičiaus išgirdo atsakymą: „Viačeslavas savo pristatyme pateikė metodikas ir net sudedamąsias įkainio dalis, tad šis klausimas yra atsakytas ir uždarytas.“
Sunku pasakyti, ar nuo pateiktų lentelių gydymo įstaigų vadovams ir tiems patiems radiologams pasidarė aiškiau... Tačiau pats neaiškiausias šios istorijos dalykas, kaip gydymo įstaigų siųstos tyrimų sąnaudos, įvedus į VLK formules, sumažėja net kelis kartus? 



Komentarai
Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vadovė gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė:

- Rašėme ne vieną raštą, kad apskaičiuoti įkainiai yra visai ne tokie, kokius pateikėme, kai to buvome prašomi. Mūsų įkainiai buvo gerokai didesnis, tiek vienos zonos, tiek dviejų, tiek trijų. Mūsų skaičiavimais, įkainis turi būti trigubai didesnis, nei apskaičiavo VLK. Mūsų sąnaudas skaičiavo ekonomistai. Tyrimai nuolat brangsta tiek dėl kylančio darbo užmokesčio, tiek dėl dabar gerokai daugiau naudojamų apsaugos priemonių. Gydymo įstaigos tarpusavyje nagrinėjo įkainius, ir jie yra tikrai ne tokie, kokius pateikė VLK. Labai norėtume pamatyti aiškią formulę, kaip jie apskaičiuojami.

Lietuvos medikų sąjūdžio pavaduotoja gydytoja radiologė Jurgita Sejonienė:


- Kaip suprantu, situacija nesikeis, tiksliau, gal bus tik dar daugiau neaiškumo. Nors sakoma, kad tai susiję su atlyginimų didinimu, realiai nematau, kaip šiuo atveju gydytojams radiologams jie bus didinami.
Viena, ką posėdžio metu supratau aiškiai, kad lėšos už suteikiamas paslaugas nemažės. Tiesa, lieka neaišku, kaip bus su plaukiojančiu balu. Kad dabartiniai įkainiai vos dengia sąnaudas, kalbėta jau prieš porą metų ir dabar, bet situacija, deja, nesikeičia.


POLA prezidentas Šarūnas Narbutas:

- Pokyčiai įnešė daugiau neaiškumo. Atsirado kompensacinis priedas. Kas tai per daiktas? Net nežinau jokio teisinio pagrindo, kur būtų nurodytas toks dalykas kaip kompensacinis priedas. Kam ir kokiomis sąlygomis jis taikomas? Nematau jokių argumentų, kas čia padaryta geriau. Jei jau tikrai tikslas buvo padindi kelių zonų tyrimų įkainį, reikėjo tai ir padaryti. Taip, jis kilsteltas dešimčia procentų, bet tai vis tiek nepadengia šio tyrimo kaštų.
Beje, lapkričio mėnesį teks peržiūrėti įkainius įtraukiant ir amortizacinius įrangos kaštus. Tad kam dabar tokia skuba, o ne lapkritį? Labai tikiuosi, kad dėl šių VLK sprendimų radiologinių tyrimų eilės, kurios karantino metu išaugo iki trijų ar net šešių mėnesių, sutrumpės iki mėnesio. 


Tarp kitko
Viceministrė L.Jaruševičienė teigia, jog daug metų VLK mokėjo tik už einamąsias išlaidas: darbo užmokestį, reagentus ir kt., bet pati įranga arba patalpos, kuriose stovi įranga, nebuvo įskaičiuojamos į kainą. „Nuo šių metų lapkričio 1 dienos turime įskaičiuoti amortizacijos arba infrastruktūrinę dalį į įkainį. Ką tai reikštų brangiems tyrimams? Kai įskaičiuosime šitą segmentą į kainą, gali būti, kad jau šiemet tie laikinieji priedai, jeigu neišnyks, bent jau labai stipriai sumažės, nes apskritai pašoks kainos už minėtus tyrimus“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė.
Vadinasi, vertinat situaciją įkainiai išliks tokie patys kaip šiandien, tik gali išnykti kompensacinė dalis.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    I.Bakanienė: raidos sutrikimų daugėja ir dėl aplinkos veiksnių

    I.Bakanienė: raidos sutrikimų daugėja ir dėl aplinkos veiksnių

    „Tėvai atvesti vaiką pas specialistus neretai delsia dėl baimės, kad bus nustatyta diagnozė, kurią lydės „etiketė&ldqu...
    NVC onkologai Utenoje diskutavo apie sklandesnį paciento kelią, bendradarbiavimo galimybes

    NVC onkologai Utenoje diskutavo apie sklandesnį paciento kelią, bendradarbiavimo galimybes

    Ryšys su regionais, kompleksinė pagalba ir sklandus paciento kelias – tokios temos dominavo Nacionalinio vėžio centro...

    Budinti vaistinė


    Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

    Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines

    Seime vėl registruotas siūlymas įteisinti mobiliąsias vaistines.  
    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Mobiliąsias vaistines M.Jakubauskienė vadina sveikintina iniciatyva

    Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad mobiliosios vaistinės būtų gera galimybė priartinti vaistų įsigijimą gy...

    razinka


    Sveika šeima


    Kodėl mes viską skaičiuojame?

    „Man dar trūksta pusantro tūkstančio žingsnių“, „per tris valandas perskaičiau 120 puslapių“, „čia tikrai daugiau nei dešimt gramų cukraus“, „šiąnakt giliai miegojau tik 4,5 valandos”, „mano grojaraštyje - jau 800 dainų“... Kai prie vakarienės stalo eili...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Tamsioji senatvės pusė – šiurpūs savižudybių rodikliai

    Urugvajuje vyresnio amžiaus žmonių savižudybių mastas kelia nacionalinį susirūpinimą, tačiau statistiniai duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje situacija dar kritiškesnė. Abiejų šalių ekspertai kaip pagrindines problemas įvardija nutrūkusius socialinius ryšius, vienišumą ir pagalbos trūkumą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti
    Andrej Rudanov Medicinos bendruomenė – atsakingas valstybės partneris. Laikas tai išnaudoti
    Egalitarizmo kritika
    Henrikas Vaitiekūnas Egalitarizmo kritika
    Pasiryžę gimdyti? Niekada!
    Gediminas Karoblis Pasiryžę gimdyti? Niekada!

    Naujas numeris