Atsinaujinančių išteklių energetikos laukia nauji postūmiai. Vyšnia ant ruošiamo projekto torto taps atsinaujinančios energetikos bendrijos. Visgi idėja stumiasi lėtai, o raganų medžioklę pradėję politikai svaidosi kaltinimais. Antai parlamentaro Artūro Skardžiaus melagiu išvadintas kolega Linas Balsys paliko beprasidedantį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį.
Savotiškais elektros kolūkiais tapsiančių atsinaujinančios energetikos bendrijų kūrimosi pradžia gali būti nuvėlinta.
Ką pasiūlo įstatymas?
Elektros jėgainės kyla ne tik ant stogų. Šiandien atokesnėse vietose irgi galima įrengti neribojamo dydžio elektrinę. Tiesa, kyšo kabliukas. Tam reikalingas žemės paskirties pakeitimas. Išimtis taikoma tik biodujų elektrinėms. „Mes siūlome ir kitom atsinaujinančių išteklių technologijoms - saulei, vėjui - taikyti tą pačią analogiją. Gamybai iki vieno megavato galingumo nereikėtų keisti žemės paskirties, bendrijai pakaktų pusės hektaro ploto. Technologijoms vystantis jis mažėtų“, - sakė energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis.
Kita numatoma nuostata aktuali saulės elektrines su parama jau įsirengusiems gaminantiems vartotojams. Yra siūlymas, kad jei dėl objektyvių priežasčių gaminantis vartotojas visos elektros nesuvartoja, likutį jis galėtų parduoti. „Pirmas variantas, kad iš anksto sutariamos sąlygos, kuriomis tiekėjas kompensuoja likutį. Jeigu nesusitariama su tiekėju, tuomet garantinis tiekėjas, ESO (Energijos skirstymo operatorius – aut. pastaba) tam gamintojui kompensuoja“, - du galimus sprendimo būdus išskyrė viceministras. Deja, aiškumo kol kas maža. Apmokėjimo tvarka ir elektros kaina nežinoma. Ją, atsižvelgdama į rinkos tendencijas, nustatytų Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT).
R.Kėvelaitis taip pat nuogąstauja dėl vėžliškų tempų. Projektas gali nespėti įsigalioti iki kitų metų vidurio, kaip numatyta: „Priėmimas būtų teigiama žinutė. Kitaip laukia vėlesnis įstatymo įsigaliojimas. Dėl atsinaujinančių išteklių bendrijų norėtume startuoti iš karto su paramos priemonėmis. Pats klausimas diskutuojamas Seime nuo lapkričio mėnesio, kitais klausimais buvo surastas kompromisas tarp skirtingų suinteresuotų grupių, ministerijos nuomonių.
Seimas nori įsigilinti
Darbas Seime stoja. Pasibaigus rudens sesijai, keli komitetai dar rinkosi. Paskutiniame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje lakstė žiežirbos. Prie stalo jau ir taip netrūko tuščių kėdžių, tačiau posėdžio pradžioje salę paliko ir socialdemokratas Linas Balsys.
.jpg)
„Įstatymas visiškai neparuoštas. Klausimų kyla daugiau, negu yra atsakymų. Reiktų daugiau ekspertų nuomonių ir svarstyti jį pavasario sesijoje. Niekas čia nedega“, - tikino socialdemokratas Linas Balsys.
Tačiau A.Skardžius užsipuolė kolegą esą šis pats pakankamai nesidomėjo Energetikos ministerijos paruoštu projektu. „Išvadų rengėjai nori dalyvauja, nori nedalyvauja. Laikai buvo skelbiami, derinami su visais. Linas dalyvauti atsisakė. Jis pasirinkdavo visai kitus prioritetus. Linas šiuo atveju yra melagis absoliutus“, - po šios tirados L.Balsys susirinko popierius ir pakilo nuo stalo. Sprendimą palikti posėdį jis motyvavo „nekultūringu“ kolegos elgesiu.
„Klausymai turi būti rengiami visam komitetui, o ne pats vienas pasikvieti sau tiktai žinomus specialistus, kurie pasako, ką tau reikia. Paskui žmogus teikia pataisas, kurios galimai turės įtakos jo šeimos verslui“, - priežasčių, kodėl A.Skardžius skubina projekto priėmimą, ieškojo L.Balsys.
Kitas Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas sakė manąs, kad su projektu geriau susipažinti turėtų visi komiteto nariai. „Norėtųsi žinoti ir jų nuomonę. Pasiūlymai gal ir geri, bet, manau, reikėtų įsigilinti, - sakė konservatorius ir prisipažino A.Skardžiaus minėtuose darbo grupės susirinkimuose taip pat nedalyvavęs. - Jis gal inicijavo jam patogiu metu kokį pasitarimą. Nebuvau ir ne kiekvieną kartą galiu į kažkokią neformalią darbo grupę ateiti. Taip suprantu, kad jis vienas ten ir buvo su kažkuo tai.“
Palmių aliejaus neatsisakys
„Valstietė“ Virginija Vingrienė pateikė siūlymą visiškai atsisakyti palmių aliejaus biodegaluose. Tačiau Vyriausybės atstovai idėjos purtosi ir kaip žirnius į sieną beria argumentus. „Energetikos ministerijos pozicija yra nepritarti. Priežastys to paprastos. Kitos Europos šalys tokių draudimų nėra numačiusios. Be to, mažinant biodegalų žaliavos prieinamumą, didės jų, o kartu ir visų degalų kaina. Trečia, atsinaujinančių išteklių dalis transporte jau dabar yra nepakankama. Turim keturis su trupučiu procento, kai valstybės tikslas yra dešimt. Dar labiau riboti tuos išteklius, kurie šiandien Europos Sąjungoj yra laikomi kaip atsinaujinančios žaliavos, logikos nėra. Kam srityje, kurioje tikslų nepasiekiame, dar sunkinti situaciją?“ - klausė viceministras.
Palmių aliejaus naudojimą palaikantis verslas ginčija, kad atogrąžų miškų kirtimas ir tvariai gaminami degalai nepelnytai atsiduria viename katile. Galioja tam tikros sertifikavimo taisyklės, kurios įrodo, kad produktui pagaminti nebuvo kertami nauji miškų plotai. Visgi pastebima, kad pats sertifikavimas skatina paklausą, kurią vis tiek užpildo nelegalus palmių aliejus. „Anksčiau nežinojome, kas toj Indonezijoj, Malaizijoj vyksta. Dabar ateina informacija apie kertamus palmių miškus, europiečiams atrodo labai keista, kad mes kovai su klimato kaita naudojam biodegalus, kurie didina klimato kaitą. Tai - nelogiška. Ir toks suvokimas tik stiprės“, - nustoti gyventi iliuzijomis ragina Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Tarp kitko
Lietuvos gyventojai iki sausio 31 d. Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) aktyviai teikė paraiškas kompensacijai saulės elektrinei įsirengti ar senam biokuro katilui pasikeisti. Per mėnesį paramos kreipėsi daugiau nei 10 tūkst. gyventojų.
Daugiausia gyventojų kreipėsi dėl paramos saulės elektrinėms individualiuose namų ūkiuose įsirengti. Iš viso pateikta 5560 paraiškų, o jų suma siekia 13,65 mln. eurų.
Pirmą kartą finansinės paramos galėjo kreiptis gyventojai, norintys įsigyti saulės elektrinę iš saulės elektrinių parkų arba įsirengti ją geografiškai nutolusiose vietose (energija vartojama vienoje vietoje, o pagaminama kitoje). Nutolusioms saulės elektrinėms įsirengti pateikta 1550 prašymų, o paramos suma siekia 2,53 mln. eurų.
Dar 3030 gyventojų pateikė paraiškas pagal priemonę „Katilų keitimas namų ūkiuose“ ir planuoja senus ir neefektyvius katilus pakeisti į efektyvius biokuro katilus arba šilumos siurblius. Šių prašymų suma siekia 9,15 mln. eurų. APVA iki kovo pradžios įvertins gyventojų pateiktus prašymus ir informuos apie tai, ar jiems skirtas finansavimas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: