Eglė Čaplikienė: „Tikrai nesame paskutinėje vietoje“

Deimantė Gruodė
2020-06-04
„Tikrai nesame paskutinėje vietoje. Nors neįgaliųjų skurdas mūsų šalyje vienas didžiausių Europoje. Tai yra susiję su daugeliu dalykų, pradedant nuo švietimo iki darbo rinkos, mat neįgalusis neturi sąlygų įgyti geros specialybės, paskui negali susirasti gerai apmokamo darbo bei užsidirbti“, - sako naujoji Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė Eglė Čaplikienė, paprašyta įvertinti, kokia neįgaliųjų situacija šalyje.
Eglė Čaplikienė: „Tikrai nesame paskutinėje vietoje“

- Ar lengvai apsisprendėte eiti į konkursą?
- Nelengvai, nes ilgai dirbau ministerijoje ir sunku ryžtis kardinaliems pasikeitimams. Kadangi ilgus metus dirbau prie politikos formavimo lygių galimybių, neįgaliųjų socialinės integracijos klausimais, pagalvojau, gal atėjo laikas prisidėti ir prie sprendimų įgyvendinimo.
Iš viso vyko trys konkursai, aš dalyvavau trečiame. Tai nėra įstaiga, kur plūstų norintieji įsivaizduodami, kad čia yra lengvas darbelis. Sritis - sudėtinga, turi būti jai pasirengęs it tarnystei, nes šie klausimai tavęs niekada „nepaleidžia“.
 
- Kokios būklės tarnybą radote?
- Departamento būklė nebloga. Čia dirbantieji išmano darbą, yra geri savo srities ekspertai. Daugumą pažįstu jau nuo seno. O ūkinė administracinė būklė yra vidutinė, aišku, šiek tiek atsilieka su pažangiais metodais, kaip dokumentų valdymo sritis ar kompiuterizacija. Bet tai mes sutvarkysime.

 
- Kadangi šioje srityje esate ne naujokė, kokią viziją atsinešėte sėdusi į vadovo kėdę?
- Mano vizija – kad neįgaliųjų klausimai būtų įtraukiami į visas politikos sritis, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų užimtumas, ar ugdymas, ar aukštasis mokslas, ar bankininkystė. Neįgaliųjų reikalų departamentas galėtų imtis lyderystės koordinuojant šiuos procesus, o ne tik vykdyti, kaip dabar, atskiras priemones, kas jam yra paskirta funkcijomis ir įstatymais. Departamentas turi užtikrinti, kad negalią turintis asmuo gautų visas reikiamas paslaugas ten, kur gyvena ir kur yra jo šeima bei bendruomenė. Dabar vykdomas svarbus projektas – asmeninio asistento pagalba, idant neįgalusis galėtų saugiai gyventi bendruomenėje. Ateityje departamentas jau galėtų būti nebe neįgaliųjų reikalų, o, priešingai, įtraukties departamentas. Žodžių junginio „neįgaliųjų reikalų“ galėtų nebelikti.
 
- Jums teks pasiraitoti rankoves ir įgyvendinti jau pradėtą globos įstaigų pertvarką. Ar procesai juda pakankamai sparčiai?
- Globos įstaigų pertvarka - didelis procesas. Norėtųsi, kad jis vyktų greičiau. Jį vertinu teigiamai, nes tai – vienas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimų. Gal yra užstrigimų, žmonės iš globos įstaigų ne iškart keliasi į bendruomenę ir būstus, o dar kurį laiką pagyvena grupinio gyvenimo namuose. Svarbu, kad ten gyvendami jie gautų visą reikiamą pagalbą ir bendruomenines paslaugas. Antrasis šio projekto etapas vadinasi „Nuo globos galimybių bendruomenėje link“. Vadinasi, kai žmonės iš globos įstaigų arba tie, kurie dar gyvena namuose, bet kyla pavojus, kad pateks į globos įstaigas, galėtų gauti bendruomenines paslaugas. Pastarosios tikrai yra inovatyvios: tai – pagalba įsidarbinant, priimant sprendimus, socialinės dirbtuvės ir apsaugotas būstas. Pastaroji priemonė yra itin pažangi, bet gana brangi. Savivaldybė išnuomoja butą, apgyvendina žmogų, dažniausiai turintį psichikos ar intelekto negalią, ir du tris kartus per savaitę jį lanko socialinis darbuotojas. Tai yra visiškai kita gyvenimo kokybė, kai esi savarankiškas. Ateityje toks žmogus galėtų įsidarbinti ir pats save išlaikyti, gal net sumokėti būsto nuomą.
Tai yra trejų metų projektas, kuris svarbus ir, tikimės, kad ateityje šios paslaugos jau taps nuolatinės, reglamentuotos įstatymais, joms bus sumatytas finansavimas. Dabar tai finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų.
 
- Koks jūsų požiūris į socialines įmones?
- Socialinės įmonės nėra įtrauktis į darbo rinką. Turime Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas, kad šių turime atsisakyti. Žinoma, tai reikėtų daryti atsargiai ir po truputį. Negalima iš karto uždaryti. Kiltų didelis pasipriešinimas.
 
- Gal situaciją pataisytų neįgaliųjų kvotos, pirmiausia valdiškose įmonėse, vėliau galbūt įsitrauktų ir privatus sektorius?
- Kvotos gal ir atkreiptų dėmesį. Tik bijau, kad neįgalųjį darbdavys priims ne dėlto, kad šis reikalingas kaip geras specialistas, ekspertas, o dėlto, jog yra nustatyta kvota. Visų pirma neįgaliam asmeniui turi būti prieinamas išsilavinimas, pritaikyta aplinka ar darbo vieta atsižvelgiant į individualius jo poreikius.

 
- Ant nosies rinkimai – kaip užtikrinti, jog neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos balsuoti?
- Vykdome Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną, kad rinkimai ir politinis dalyvavimas būtų prieinamas žmonėms su negalia. Už tai atsakinga Vyriausioji rinkimų komisija pagal visus rinkimų įstatymus. Kaip dabar po karantino vyks rinkimai, sunku atsakyti. Yra daug nuomonių, kad kuo daugiau žmonių galėtų balsuoti iš namų. Neįgaliesiems ir dabar atneštų balsadėžes, ir sakytų, balsuokite iš namų. Bet neįgalusis turi dalyvauti ir pats ateiti į rinkimus. Savivaldybės privalo įvertinti rinkimų apylinkes, kad šios būtų prieinamos neįgaliesiems, ir einama to link.
 
- Smalsu, ar bandėte laimę Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) vadovo konkurse – paskui juos driekiasi korupcijos šešėlis?
- Nėjau. Tarnybos žmonėms iš tikrųjų sunku dirbti, kai apie juos nuolat sklando neigiama nuomonė. Specialiosios tarnybos sako, negali žinoti, kurioje vietoje pasireiškia tas blogis: ar kai reikia asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gauti siuntimą, ar kai jau ateini į tarnybą. Tad, mano nuomone, jeigu pradės gerai veikti elektroninė sistema, kur bus suvesti visi reikalingi duomenys, tarnyba galės prisijungti tiesiogiai ir korupcijos pavojus arba rizika bus eliminuota.

Mes turime projektą dėl negalios nustatymo tobulinimo: manome, kad medicininiai duomenys neturėtų būti pagrindiniai nustatant negalią. Juk nėra jokio skirtumo, kodėl žmogus nevaikšto, - ar dėl smegenų auglio, ar dėl raumenų atrofijos, ar dėl kitos diagnozės. Jis nevaikšto, tad jam reikia vežimėlio, būsto pritaikymo, - tai yra jo socialinė negalia. Jau dabar ir parengtas ir klausimynas, ir socialiniai veiksniai, bet vis tiek dar aštuoniasdešimt procentų yra medicinos duomenų, kurie nulemia žmogaus darbingumo arba neįgalumo lygį.

 
Dosjė
Gimė 1965 m. vasario 10 d. Vilniuje.
2001 m. Vilniaus universitetas, socialinio darbo magistras.
1990 m. Vilniaus universitetas, filologas, rusų kalbos ir literatūros dėstytoja.
2018-2020 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vyriausioji patarėja (neįgaliųjų klausimais).
2006-2018 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lygių galimybių skyriaus vedėja.
2000-2006 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų socialinės integracijos skyriaus vedėja.
1997-2000 m.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė, Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja.
1995-1997 m. Socialinių darbuotojų rengimo centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokymo programų vadovė.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris