Eglė Čaplikienė: „Tikrai nesame paskutinėje vietoje“

Deimantė Gruodė
2020-06-04
„Tikrai nesame paskutinėje vietoje. Nors neįgaliųjų skurdas mūsų šalyje vienas didžiausių Europoje. Tai yra susiję su daugeliu dalykų, pradedant nuo švietimo iki darbo rinkos, mat neįgalusis neturi sąlygų įgyti geros specialybės, paskui negali susirasti gerai apmokamo darbo bei užsidirbti“, - sako naujoji Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė Eglė Čaplikienė, paprašyta įvertinti, kokia neįgaliųjų situacija šalyje.
Eglė Čaplikienė: „Tikrai nesame paskutinėje vietoje“

- Ar lengvai apsisprendėte eiti į konkursą?
- Nelengvai, nes ilgai dirbau ministerijoje ir sunku ryžtis kardinaliems pasikeitimams. Kadangi ilgus metus dirbau prie politikos formavimo lygių galimybių, neįgaliųjų socialinės integracijos klausimais, pagalvojau, gal atėjo laikas prisidėti ir prie sprendimų įgyvendinimo.
Iš viso vyko trys konkursai, aš dalyvavau trečiame. Tai nėra įstaiga, kur plūstų norintieji įsivaizduodami, kad čia yra lengvas darbelis. Sritis - sudėtinga, turi būti jai pasirengęs it tarnystei, nes šie klausimai tavęs niekada „nepaleidžia“.
 
- Kokios būklės tarnybą radote?
- Departamento būklė nebloga. Čia dirbantieji išmano darbą, yra geri savo srities ekspertai. Daugumą pažįstu jau nuo seno. O ūkinė administracinė būklė yra vidutinė, aišku, šiek tiek atsilieka su pažangiais metodais, kaip dokumentų valdymo sritis ar kompiuterizacija. Bet tai mes sutvarkysime.

 
- Kadangi šioje srityje esate ne naujokė, kokią viziją atsinešėte sėdusi į vadovo kėdę?
- Mano vizija – kad neįgaliųjų klausimai būtų įtraukiami į visas politikos sritis, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų užimtumas, ar ugdymas, ar aukštasis mokslas, ar bankininkystė. Neįgaliųjų reikalų departamentas galėtų imtis lyderystės koordinuojant šiuos procesus, o ne tik vykdyti, kaip dabar, atskiras priemones, kas jam yra paskirta funkcijomis ir įstatymais. Departamentas turi užtikrinti, kad negalią turintis asmuo gautų visas reikiamas paslaugas ten, kur gyvena ir kur yra jo šeima bei bendruomenė. Dabar vykdomas svarbus projektas – asmeninio asistento pagalba, idant neįgalusis galėtų saugiai gyventi bendruomenėje. Ateityje departamentas jau galėtų būti nebe neįgaliųjų reikalų, o, priešingai, įtraukties departamentas. Žodžių junginio „neįgaliųjų reikalų“ galėtų nebelikti.
 
- Jums teks pasiraitoti rankoves ir įgyvendinti jau pradėtą globos įstaigų pertvarką. Ar procesai juda pakankamai sparčiai?
- Globos įstaigų pertvarka - didelis procesas. Norėtųsi, kad jis vyktų greičiau. Jį vertinu teigiamai, nes tai – vienas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimų. Gal yra užstrigimų, žmonės iš globos įstaigų ne iškart keliasi į bendruomenę ir būstus, o dar kurį laiką pagyvena grupinio gyvenimo namuose. Svarbu, kad ten gyvendami jie gautų visą reikiamą pagalbą ir bendruomenines paslaugas. Antrasis šio projekto etapas vadinasi „Nuo globos galimybių bendruomenėje link“. Vadinasi, kai žmonės iš globos įstaigų arba tie, kurie dar gyvena namuose, bet kyla pavojus, kad pateks į globos įstaigas, galėtų gauti bendruomenines paslaugas. Pastarosios tikrai yra inovatyvios: tai – pagalba įsidarbinant, priimant sprendimus, socialinės dirbtuvės ir apsaugotas būstas. Pastaroji priemonė yra itin pažangi, bet gana brangi. Savivaldybė išnuomoja butą, apgyvendina žmogų, dažniausiai turintį psichikos ar intelekto negalią, ir du tris kartus per savaitę jį lanko socialinis darbuotojas. Tai yra visiškai kita gyvenimo kokybė, kai esi savarankiškas. Ateityje toks žmogus galėtų įsidarbinti ir pats save išlaikyti, gal net sumokėti būsto nuomą.
Tai yra trejų metų projektas, kuris svarbus ir, tikimės, kad ateityje šios paslaugos jau taps nuolatinės, reglamentuotos įstatymais, joms bus sumatytas finansavimas. Dabar tai finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų.
 
- Koks jūsų požiūris į socialines įmones?
- Socialinės įmonės nėra įtrauktis į darbo rinką. Turime Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas, kad šių turime atsisakyti. Žinoma, tai reikėtų daryti atsargiai ir po truputį. Negalima iš karto uždaryti. Kiltų didelis pasipriešinimas.
 
- Gal situaciją pataisytų neįgaliųjų kvotos, pirmiausia valdiškose įmonėse, vėliau galbūt įsitrauktų ir privatus sektorius?
- Kvotos gal ir atkreiptų dėmesį. Tik bijau, kad neįgalųjį darbdavys priims ne dėlto, kad šis reikalingas kaip geras specialistas, ekspertas, o dėlto, jog yra nustatyta kvota. Visų pirma neįgaliam asmeniui turi būti prieinamas išsilavinimas, pritaikyta aplinka ar darbo vieta atsižvelgiant į individualius jo poreikius.

 
- Ant nosies rinkimai – kaip užtikrinti, jog neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos balsuoti?
- Vykdome Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną, kad rinkimai ir politinis dalyvavimas būtų prieinamas žmonėms su negalia. Už tai atsakinga Vyriausioji rinkimų komisija pagal visus rinkimų įstatymus. Kaip dabar po karantino vyks rinkimai, sunku atsakyti. Yra daug nuomonių, kad kuo daugiau žmonių galėtų balsuoti iš namų. Neįgaliesiems ir dabar atneštų balsadėžes, ir sakytų, balsuokite iš namų. Bet neįgalusis turi dalyvauti ir pats ateiti į rinkimus. Savivaldybės privalo įvertinti rinkimų apylinkes, kad šios būtų prieinamos neįgaliesiems, ir einama to link.
 
- Smalsu, ar bandėte laimę Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) vadovo konkurse – paskui juos driekiasi korupcijos šešėlis?
- Nėjau. Tarnybos žmonėms iš tikrųjų sunku dirbti, kai apie juos nuolat sklando neigiama nuomonė. Specialiosios tarnybos sako, negali žinoti, kurioje vietoje pasireiškia tas blogis: ar kai reikia asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gauti siuntimą, ar kai jau ateini į tarnybą. Tad, mano nuomone, jeigu pradės gerai veikti elektroninė sistema, kur bus suvesti visi reikalingi duomenys, tarnyba galės prisijungti tiesiogiai ir korupcijos pavojus arba rizika bus eliminuota.

Mes turime projektą dėl negalios nustatymo tobulinimo: manome, kad medicininiai duomenys neturėtų būti pagrindiniai nustatant negalią. Juk nėra jokio skirtumo, kodėl žmogus nevaikšto, - ar dėl smegenų auglio, ar dėl raumenų atrofijos, ar dėl kitos diagnozės. Jis nevaikšto, tad jam reikia vežimėlio, būsto pritaikymo, - tai yra jo socialinė negalia. Jau dabar ir parengtas ir klausimynas, ir socialiniai veiksniai, bet vis tiek dar aštuoniasdešimt procentų yra medicinos duomenų, kurie nulemia žmogaus darbingumo arba neįgalumo lygį.

 
Dosjė
Gimė 1965 m. vasario 10 d. Vilniuje.
2001 m. Vilniaus universitetas, socialinio darbo magistras.
1990 m. Vilniaus universitetas, filologas, rusų kalbos ir literatūros dėstytoja.
2018-2020 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vyriausioji patarėja (neįgaliųjų klausimais).
2006-2018 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lygių galimybių skyriaus vedėja.
2000-2006 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų socialinės integracijos skyriaus vedėja.
1997-2000 m.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė, Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja.
1995-1997 m. Socialinių darbuotojų rengimo centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokymo programų vadovė.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...
    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Iki uždelstos ligos formos – keli mėnesiai

    Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode surengtas jau penktą kartą organizuojamas renginy...

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica