- Žmonių su negalia reformos viena pagrindinių užduočių – vieno langelio principas – pasiteisino? Jau turite atsiliepimų?
 
- Vertinti reformos rezultatus ir išgirsti pirmuosius atsiliepimus apie vieno langelio principą dar anksti. Džiaugiamės, kad bent jau skundų nesulaukiame. Didžioji reforma buvo kuriama dėl žmonių su negalia, kad jiems galėtume suteikti pagalbą paprasčiau – jiems nereikėtų lakstyti po skirtingas įstaigas. Dabar žmogui su negalia paskambina savivaldybės darbuotojas, kuris išsiaiškina apie tokių paslaugų poreikį. Atrodo, taip ir turėtų būti. Tačiau anksčiau žmogus gaudavo sprendimą apie neįgalumą ir turėdavo pats brautis į savivaldybę ir ieškoti, kuo kas jam gali padėti. Kaip tai veikia ir kokie atgarsiai – racionalu bus aptarti po metų.
 
- Dabar kaip niekad su savivaldybėmis esate sąjungininkai...
 
- Su savivaldybėmis bendraujame ypač glaudžiai. Jos išlieka didžiausių paslaugų teikėjos, turi koordinuoti ne tik socialinę sritį, bet ir sveikatos, ugdymo. Tai – tikras iššūkis. Tam yra sukurti koordinatorių etatai. Tiesa, juos taip pat dar reikia išmokinti dirbti – kol kas jie kreipiasi į mus, nuo ko pradėti. Įsivažiuoti turime visi. Kai kurios savivaldybės dar nesuradusios šių specialistų – yra tik paskelbusios konkursus.
 
- Didelės permainos įstaigose dažnai praretina darbuotojų gretas – bijoma iššūkių ir permainų, o ir vilioja galimybė pasinaudoti išeitinėmis. Kaip po pertvarkos reagavo jūsiškiai? Ar daug jų netekote?
 
- Iš buvusios Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, kurioje dirbo beveik 280 darbuotojų, išėjo apie trisdešimt, o iš Neįgaliųjų reikalų departamento dėl pertvarkos neišėjo nė vienas, įskaitant ir pensinio amžiaus žmones. Nepasakyčiau, kad darbuotojai išsigando pertvarkos. Jiems dar iki jos pradžios buvo organizuojami mokymai, kur viskas tinkamai išaiškinta ir pristatyta. Žinoma, buvo baimių, kaip susitvarkysime. Ypač padidėjo darbo krūvis – žmonės pajuto, kad dabar viskas yra kitaip. Džiaugiamės, kad pirmąją pertvarkos bangą atlaikėme. Praėjus pirmam ketvirčiui, jau matome šviesą tunelio gale.
 
- Ar su padidėjusiu darbo krūviu kilo ir atlyginimai?
 
- Nuo naujų metų atlyginimai visiems šiek tiek kilo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje jie buvo ypač maži... Nepasakyčiau, kad tai atbaido darbuotojus. Jų ieškome ir sėkmingai atsirenkame.
 
- Siekdami žmones su negalia labiau integruoti į visuomenę turbūt aktyviai bendradarbiaujate su kultūrinėmis organizacijomis?
 
- Aktyviai bendradarbiaujame su Kultūros ministerijai priklausančia buvusia Aklųjų biblioteka, kuri dabar tapo audiovizualine. Tačiau bendradarbiavimo sutartis esame pasirašę su visomis bibliotekomis. Matome, kad tai svarbu dėl kultūros integralumo ir informacijos prieinamumo žmonėms, turintiems negalią.
 
- Šiuo metu vyksta pasaulinė iniciatyva „Due day“, kuri kviečia žmones su negalia „pašešėliauti“ tam tikrą profesiją. Prisidedate?
 
- Mes ne tik bendradarbiaujame, bet ir esame tos dienos ambasadoriai. Kelias savaites vystančią iniciatyvą „Due day“ organizuoja socialinė įdarbinimo agentūra SOPA. Tai gali tapti puikia proga susirasti darbą, pasimatuoti, ar ta sritis tau tinka, užmegzti naujų ryšių. Mes pasiūlėme septyniolika darbo vietų, kur būtų galima pašešėliauti, tarkime, teisės ir personalo skyriuje. O kitą savaitę ateis ir direktorės šešėlis. Dirbsime kartu.
Beje, dabar mūsų organizacijoje dirba apie devyni procentai žmonių su negalia, o nustatyta kvota – penki procentai. Nuo naujųjų metų valstybinėse įstaigoje šis skaičius visur turės oficialiai būti devyni.
 
- Esu girdėjusi, kad kolegos į žmones su negalia žvelgia atlaidžiau, duoda mažesnį darbo krūvį. Kaip jūsiškiams sekasi bendradarbiauti?
 
- Man atrodo, bent jau to tikiuosi, kad elgiamasi lygiaverčiai. Bet jei žmogui reikia pagalbos ar lankstumo, reikia tai ir suteikti. Galbūt kai kam reikia daugiau laiko dirbti nuotoliu, galbūt pradėti ir užbaigti darbą kitomis valandomis, o kai kam pritaikyti aplinką – kad ir žemiau nuleisti durų rankeną. Nors organizacijos dabar stengiasi pritaikyti aplinką žmonėms su negalia, girdime skundų, kad ne taip, kaip turėtų. Taigi kviečiu konsultuotis su mumis!
 
- Paslauga aktyvi? Kaip atrodo konsultacija?
 
- Taip, pastaruoju metu labai! Turime elektroninį paštą kc@ndnt.lt, kur organizacijoms galima kreiptis, kaip įrengti darbo vietą, teatrą, ar ką nors kita. Koordinatorius nurodys tinkamą ekspertą, kuris pakonsultuos ir raštu, ir gyvai.
 
- Kaipgi situacija su mokyklų infrastruktūros pritaikymu, kai nuo rugsėjo oficialiai visiems moksleiviams atviros visų ugdymo įstaigų durys?
 
- Prisidedame konsultuodami. Mokyklos, kurios renovuojamos ar modernizuojamos, turi gauti suderinimą su agentūra, kad projektas atitinka universalaus dizaino principus. Statybinės dalies netikriname. Pasižiūrime tik projektą, ir jam pritariame arba ne. Nors visos mokyklos turėtų atitikti universalaus dizaino principus, šiandien tai nerealu. Bendrai galiu pasakyti, kad mokyklos atrodo varganai.
 
- Kas tuomet jas baudžia?
 
- Nežinau. Gal niekas? Mokyklos pritaikymas universalaus dizaino principui – brandumo požymis. Kitos gi sako: pas mus nėra vaikų su negalia. Bet gal yra tėvų su negalia, kurie taip pat nori, bet negali patekti į vaiko mokyklą?
Vis dėlto didesnė problema – ne infrastruktūra, o mokytojo padėjėjo ir jo finansavimo trūkumas. Reforma niekur nebūna šimtu procentu.

---

 
Dosjė
1990 m. Vilniaus universitetas, filologė, rusų kalbos ir literatūros dėstytoja.
2001 m. Vilniaus universitetas, socialinio darbo magistras.
1995-1997 m. Socialinių darbuotojų rengimo centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokymo programų vadovė.
1997-2000 m.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė, Socialinio darbo ir socialinių paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja.
2000-2006 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų socialinės integracijos skyriaus vedėja.
2006-2018 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lygių galimybių skyriaus vedėja.
2018-2020 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vyriausioji patarėja (neįgaliųjų klausimais).
2020 – 2024 m. Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė.
Nuo 2024 - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!