Ydinga rezidentūros sistema
 
Kasmet vis garsiau kalbama apie augantį medikų trūkumą Lietuvoje, tačiau paradoksalu – valstybė pati stumia jaunus gydytojus iš šalies. Ydinga rezidentūros finansavimo sistema verčia dalį medicinos absolventų rinktis tarp trijų blogų variantų: mokėti už galimybę dirbti, atsisakyti svajonių specialybės arba išvykti į užsienį. Pernai iš 426 medicinos studijas baigusių absolventų net 75 negavo valstybės finansuojamos vietos.
 

„Nuo 2009 metų, kai Lietuvoje buvo įvestos valstybės nefinansuojamos rezidentūros vietos, specialybių prieinamumas tapo priklausomas ne nuo realių darbo jėgos poreikių, bet asmeninio turto“, – griežtai situaciją vertina Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Agnė Panavienė.

 
Problemą aštrina tai, kad rezidentūros mokestis taikomas specialistams, kurie ne tik mokosi, bet ir teikia realią medicininę pagalbą, dirba su pacientais ir yra neatskiriama ligoninių personalo dalis. „Gydytojai rezidentai medicinos įstaigoms ypač svarbūs. Savo darbu jie prisideda prie efektyvaus sveikatos sistemos veikimo, todėl neturėtų už darbą papildomai mokėti“, – pabrėžia dermatovenerologė A.Panavienė.
 
Pašnekovės teigimu, Lietuvoje rezidentūros studijų sistemą komplikuoja dvigubas rezidento statusas – jis yra ir studentas, ir dirbantis gydytojas. „Dėl to atsakingos dvi ministerijos – Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos. Kai reikia keisti teisės aktus, kyla problemų. Kaip sakoma, daug auklių, vaikas be galvos. Neaišku, kuri ministerija prisiima atsakomybę“, – pastebi jaunoji gydytoja. Kitose šalyse sistema paprastesnė – ligoninės iš karto sudaro sutartis su rezidentais pagal specialistų poreikį.
 
„Nemaža dalis gydytojų rezidentų, stodami į valstybės nefinansuojamas vietas, gauna finansavimą iš ligoninių, pasirašydami sutartis ten vėliau dirbti. Tačiau praktika rodo, kad tai sukuria naujas problemas. Ligoninės būna nepatenkintos, jei atvyksta silpnesni studentai mokytis nefinansuojamoje vietoje, – aiškina A.Panavienė. – Būna ir priešingų atvejų – gydytojas pasirašo sutartį atidirbti penkerius metus, bet susidūręs su prastomis darbo sąlygomis bando nutraukti sutartį. Prasideda ginčai dėl pinigų grąžinimo. Sukuriamas užburtas ratas ir keistas precedentas.“
 
Paskutiniai Europoje
 

Jauniesiems medikams pritaria ir universitetų bendruomenė. „Universitetai jau daugybę metų sako tą patį, ką Jaunųjų gydytojų asociacija: mes tikrai palaikome mintį pereiti prie visiškai valstybės finansuojamų rezidentūros studijų“, – teigia LSMU Podiplominių studijų centro dekanas prof. dr. Juozas Kupčinskas.

 
Profesorius pabrėžia, kad Lietuva šiuo požiūriu atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių. „Valstybės užtikrina, kad medicinos studijas baigę absolventai galėtų įgyti specializaciją ir verstis medicinos praktika savo šalyje. Mes turbūt esame paskutinė šalis ES, kur dalis rezidentų už savo studijas turi mokėti, nors jie iš principo yra šalies sveikatos sistemai dirbantys jauni gydytojai. Kas skaudžiausia – tokia tvarka lemia tai, jog dalis žmonių, baigę medicinos studijas, emigruoja į Vakarų šalis.“
 
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) čia problemos nemato. „Kiekvienais metais į rezidentūros studijas įstoja apie 450 žmonių. Universitetų pateiktais duomenimis, kasmet išvyksta apie penkis žmones, t.y. tik 1 proc. nuo įstojusiųjų, – komentuoja SAM atstovas Julijanas Gališanskis. – Tai rodo, kad taikomos specialistų pritraukimo ir išlaikymo priemonės pasiteisina, specialistai renkasi Lietuvą.“
 
Viešojoje erdvėje kartais skambantys kontrargumentai neva Lietuvoje medikų yra pakankamai, anot prof. dr. J.Kupčinsko, prasilenkia su realybe. „Tiesa, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenis, Lietuvoje yra daugiau medikų negu EBPO vidurkis. Panašus skaičius 100 tūkstančių gyventojų fiksuojamas Skandinavijoje, Vokietijoje, Austrijoje. Kartais girdime užuominų, kad medikų Lietuvoje labai daug. Visgi tai nėra tiesa. Sveikatos priežiūros paslaugų poreikis didėja, turime senstančią visuomenę, daugėja medicinos technologijų, plėtojama personalizuota medicina. Specialistų trūkumas matomas ne tik regionuose, bet ir didžiuosiuose miestuose.“
 
Tokios įžvalgos dar labiau sustiprina argumentus už valstybės finansuojamų rezidentūros vietų didinimą, mat Lietuvai reikia ne tik išlaikyti esamą medikų skaičių, bet ir ruoštis augančiam paslaugų poreikiui.
 
Mažais žingsniais į priekį
 
SAM į situaciją teigia reaguojanti: 2025-2026 mokslo metams valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičių planuojama didinti nuo 365 iki 385, pridedant 20 naujų vietų ir skiriant jas regionams.
 
„Šiandien medikų trūkumas šalyje yra aktuali problema, todėl svarbu pasitelkti tikslingas priemones, kurios į darbo rinką pritrauktų jaunuosius medikus. Mūsų siūlymams pritarus ir skyrus finansavimą, tai būtų pirmas valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičiaus didinimas nuo 2019 metų“, – teigia sveikatos apsaugos ministrė doc. dr. Marija Jakubauskienė.
 
Naujų vietų paskirstymas atspindi ministerijos prioritetus – daugiausiai dėmesio skiriama skubiajai medicinos pagalbai, vaikų ir paauglių psichiatrijai bei klinikinei farmakologijai. Pavyzdžiui, skubiosios medicinos pagalbai numatoma skirti 22 vietas vietoj ankstesnių 18, o vaikų ir paauglių psichiatrijai išlaikomas 9 vietų skaičius, nors ekspertų taryba siūlė jį mažinti.
 
Papildomos 20 valstybės finansuojamų vietų bus paskirstytos įvairioms specialybėms: akušerijai ir ginekologijai, anesteziologijai ir reanimatologijai, kardiologijai, neurologijai, oftalmologijai, skubiajai medicinai, šeimos medicinai, vaikų ir paauglių psichiatrijai bei vidaus ligoms.
 
„Tolesniais metais tikrai būtų siektina, kad rastume finansų padengti visas rezidentūros studijas studentams“, – viliasi prof. dr. J.Kupčinskas.
 
„Rezidentūros finansavimo reforma turi būti esminė ir apimti visas vietas, – pabrėžia A.Panavienė, – tik taip galėsime išlaikyti jaunus specialistus Lietuvoje ir užtikrinti kokybišką sveikatos priežiūrą visiems gyventojams.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!