Gal maistą gaminti patiems?
Šakių rajono ligoninėje puoduose kunkuliuoja maistas – ji viena tų, kuri išsaugojo virtuvę ir neperleido maitinimo privatiems tiekėjams. Ligoninės vyr. gydytojas Algirdas Klimaitis pasakoja, kad pradėjus kilti kainoms, įstaiga maisto produktams išleidžia 15-20 proc. daugiau, todėl padidino įkainius. Jis beveik neabejoja, kad pasirinkus privačius tiekėjus išlaidos didėtų smarkiau. „Uabai orientuoti į pelną, o mes esame viešoji įstaiga ir turime tik vieną tikslą – dietiškai pamaitinti pacientus.“
 
O Raseinių ligoninė perka maistą su išdalinimo paslauga. Tiesa, tiekėjas ketverius metus nekėlė kainų, todėl šiemet sausio pabaigoje 32,6 proc. padidintas įkainis nenustebino. „Per tą laiką daug kas brango, turbūt jau buvo prisikaupusi suma ir paskutiniu pirkimu kainos ženkliau pakilo“, – konstatavo V.Merkliopas.
 
Seimo narys Linas Slušnys prieš kurį laiką kalbėjo, kad gydymo įstaigos skundžiasi dėl keliamų maisto kainų, kas gali siekti 30 ir net 80 proc. „Kitur net nutraukiamos tiekimo sutartys sutinkant mokėti baudą ligoninei ir automatiškai skelbti kitus konkursus“, – kalbėjo L.Slušnys.
 
Kai kurie gydymo įstaigų vadovai jau gundosi mintimi susigrąžinti nuosavas virtuves. Viena jų – Jurbarko ligoninės vyr. gydytoja Rūta Lukšienė: „Nuo 2012 metų atsisakėme savo virtuvės, bet jau senokai gvildenome mintį vėl ją turėti. Planuojame, kad nuo rugsėjo maistas bus gaminamas Jurbarko ligoninėje.“ Tai padaryti padėjo Jurbarko rajono savivaldybė, skyrusi 100 tūkst. eurų įrangai bei inventoriui įsigyti ir 10 tūkst. eurų patalpoms suremontuoti. Tiesa, sprendimo motyvai – ne ekonominiai. R.Lukšienė teigia, kad viską susumavus finansiškai turėti nuosavą virtuvę bus brangiau, nei samdyti tiekėją. „Norime patys maitinti pacientus, nes daugelis jų nepatenkinti dėl maisto skonio ir įvairovės. Nors teigiama, kad dėl skonio nesiginčijama, priekaištų sulaukiame išties nemažai, – sakė R.Lukšienė ir pridūrė, kad pasirinkti kitų tiekėjų rajone galimybių maža. – 2019 metais už mūsų pasiūlytą kainą iš pradžių išvis nesulaukėme pasiūlymų, teko ją didinti, kol pavyko pasirašyti sutartį.
 
Pristatymo terminai beviltiškai lėti
Aptardamas dabartines realijas A.Klimaitis akcentuoja problemą, kuri kelia dar daugiau rūpesčių – įrangos kainų augimą ir sulėtėjusį tiekimą. „Tai liečia įvairias sritis: rentgeno, kai kurių dezinfekcijos įrenginių remontą ir kt. Tai neramina, gal net, sakyčiau, labiau nei kaina, nes mums svarbu laiku gauti priemones, medikamentus, detales techninių gedimų atvejais“, – pabrėžia ligoninės vadovas ir pastebi, kad paslaugas teikiančios firmos kartais daugiau orientuojasi į pardavimus, o ne į aptarnavimą. Pašnekovas neatmeta, kad sulėtėjimas gali tęstis dėl pandemijos sukeltos sumaišties pasaulio ekonomikoje, sutrikusios logistikos, o dabar – ir karo.
 

CPO LT direktorė Neringa Andrijauskienė irgi pastebi, kad pagrindinė tendencija, su kuria susiduria sveikatos srities viešuosiuose pirkimuose, tai dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių gerokai pailgėję medicininės įrangos pristatymo terminai. „Jei praėjusiais metais medicininė įranga būdavo pristatoma vidutiniškai per tris keturis mėnesius nuo užsakymo pateikimo, šiemet pristatymo terminai pailgėjo iki šešių, o tam tikrais atvejais ir iki dešimties mėnesių“, – konstatuoja N.Andrijauskienė.

 
Anot jos, jau pasitaiko situacijų, kai dėl bendro kainų kilimo tiekėjai prašo perskaičiuoti sutartyse nustatytas kainas, įkainius. Tuo tikslu CPO LT rengia el. katalogo pirkimų dokumentų papildymus, įtraukiant kainos peržiūros taisykles.
 
„Prasidėjus kariniams veiksmams Ukrainoje stebimos tam tikrų medicinos priemonių trūkumo rinkoje tendencijos, pavyzdžiui, vaistinėlių, tvarsliavos, vienkartinių medicinos priemonių, kurios kaip parama yra tiekiamos Ukrainos rinkai“, – atkreipia dėmesį CPO LT direktorė. A.Klimaitis jau kuris laikas taip pat pastebėjo, kad rinka nėra perpildyta medikamentais.
 
„Labai didelio stygiaus bent jau šiandien tikrai nėra, bet jis šiek tiek jaučiamas, pavyzdžiui, antibiotikų ar kitų vaistų. Tai irgi susiję su išorės sąlygomis, karu Ukrainoje, kur poreikis didelis. Patys tai pastebėjome organizuodami ten medikamentų siuntą. Kilo šiokių tokių sunkumų, nes didmeninės įmonės nelabai norėjo parduoti vaistų. Medikamentų kiekiai, kuriais jos disponuoja, atitinka sutartinius įsipareigojimus su gydymo įstaigomis. Kadangi papildomai vaistų negalėjo pasiūlyti ir didmenininkai, dalijomės broliškai ir pavyko siuntą išsiųsti į Mariupolį“, – prisiminė Šakių ligoninės vyr. gydytojas Algirdas Klimaitis.
 
Išlaidos elektrai kilo 76 proc.
Sunku užbėgti už akių ir naštai, kurią kelia didėjančios elektros energijos, šildymo kainos. Šakių ligoninėje išlaidos tam padidėjo bene 30 proc. „Elektros energiją pirkome per CPO, vieną mėnesį pasisekė neblogai nupirkti, bet buvo ir tokia problema, kai pirkimai nepavyko, nes rinkos sumaišties sąlygomis niekas nesudarinėjo sutarčių ir likome prie valstybinio tiekėjo. Paradoksas, bet tąkart net išlošėme“, – sakė A.Klimaitis.
 
Raseinių ligoninės direktorius vardija dar didesnius skaičius – elektros sąnaudos per penkis mėnesius, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, pakilo 76 proc. „Pernai per penkis mėnesius elektros energijai išleidome per 29 tūkst. eurų, o šiemet – gerokai daugiau nei 51 tūkst. Jei taip ir toliau, per metus elektrai reikės skirti papildomai apie 50 tūkstančio“, – reziumavo V.Merkliopas. – Problemos aktualios, skaičiai dideli, bet suprantame, kad nelabai turime priemonių tam pasipriešinti. Taupyti irgi nelabai įmanoma, nes kur galima tai jau padarėme.“
 
Ženkliausia gydymo įstaigų išlaidų dalis – apie 80 proc. – skirta darbo užmokesčiui. „Medikamentams, kitoms priemonėms skiriame apie 10 proc. Ten taupymai kuklūs, – aiškino V.Merkliopas ir užtikrino, kad, nepaisant nestabilios finansinės situacijos, įstaiga net neturi minčių mažinti atlyginimų darbuotojams.
Raseinių ligoninės direktorius išlieka optimistas. „Turime teigiamą eigos balansą, vienas kitas procentas yra ir rezervo. Teigiamas įstaigos rezultatas leis be problemų sulaukti rudens. O rudenį jų gali kilti, jei kainos nesikeis. Jei jos laikysis iki metų pabaigos ir nė kiek nemažės, atsiras finansinis nuostolis“, – prognozavo V.Merkliopas.

---

 
SAM komentaras
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, maitinimui ligoninės išleidžia apie 1 proc. nuo to, kiek gauna pinigų iš PSDF biudžeto. Šiemet ligoninėms buvo skirtas 16 proc. didesnis finansavimas nei pernai. Papildomas finansavimas dėl išaugusių maisto tiekimo įkainių šiuo metu nėra numatytas.
 
Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms finansuoti ir atsiskaityti įstaigoms už gyventojams suteiktas paslaugas ligonių kasos šiemet planuoja išleisti 1,9 milijardo eurų.
Papildomos lėšos numatytos:
1) asmens sveikatos priežiūros finansavimui didinti dėl 2021 m. lapkričio 15 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. S-234 nuostatų, susijusių su gydymo įstaigų darbuotojų pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies padidinimu, įgyvendinimo;
2) brangstantiems energetiniams ištekliams;
3) augančiai minimaliajai mėnesinei algai iš dalies kompensuoti.
 
Padidinus asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertes, buvo sudarytos galimybės gydymo įstaigoms už tą patį suteiktų paslaugų kiekį gauti daugiau PSDF biudžeto lėšų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!