Įspėjo apie slypintį efektą
Nuo vasarą prasidėjusios migrantų krizės užsienio politikos gniaužtai laiko suspaudę tiek valstybės vadovus, tiek piliečius. Kai atrodo, kad eskalacija pasiekė aukščiausią laipsnį, atsitinka dar kas nors. Greta hibridinės agresijos atsirado ir ekonominis karas su Kinija, karo grėsmė Ukrainoje, kurios sąsajas su mūsų pačių saugumu nuolat verčia apie tai kalbėti. Dar vasaros pabaigoje komentuodama migrantų krizę ir riaušes prie Seimo, priešiškos propagandos ir hibridinės agresijos priemonių tyrinėtoja, monografijos „Propagandos žodynas“ autorė dr. Eugenija Vaitkevičiūte-Peet „Kauno dienai“ pasakojo, kad junginius su žodžiais „karas“ vertėtų rinktis atsargiau dėl psichologinio jų poveikio auditorijai. „Kad netyčia neįvyktų vadinamasis visuomenės nujautrinimas termino „karas“ atžvilgiu“, – paaiškino E.Vaitkevičiūtė-Peet. Toks efektas nėra pageidaujamas.
 
Ji atkreipė dėmesį, kad jei kalbėsime apie hibridinį karą, dažnas skaitytojas, skaitytoja gali stokoti žinių apie tai, kas tas „hibridinis“, dėl ko „hibridinis“. „Tačiau, tiesiog dėl žmogiškosios psichologijos ypatumų, užfiksuos žodį „karas“. Užfiksuojant vis tą patį žodį per dažnai, sąmonė savotiškai atbunka. Todėl kartais nustojama reaguoti į terminus gana rimtai“, – įspėjo E.Vaitkevičiūtė-Peet ir teigė, kad esant tikram pavojui tai gali atsiliepti neigiamai.
 
Įtarimų kelia demonstratyvumas
Tačiau kad ir kaip nesinorėtų kasdien eskaluoti karinių konfliktų grėsmės, pastarojo mėnesio įvykiai yra per rimti nutylėti, o viešų diskusijų turbiną suka ne tik žiniasklaidos interesai, bet ir tai, kad valstybių vadovai bei ekspertai neturi jokių galimybių vienareikšmiškai šių įvykių paaiškinti laukiančiai atsakymų visuomenei.
 
„Padėtį gaubia daug neaiškumų, – sako Politinės komunikacijos ekspertas doc. dr. Viktor Denisenko. – Informacinė situacija tokia, kad mus pasiekia prieštaringi vertinimai. Viena vertus, teigiamas Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmės realumas. Kita vertus, karių telkimas prie Ukrainos sienos atrodo kaip Rusijos žaidimai, nes ji tą daro labai demonstratyviai.“ V.Denisenko pastebi, kad tikram kariniam pasiruošimui toks demonstratyvumas nebūdingas – jei norima pulti, paprastai bandoma tai labiau nuslėpti, ruoštis nepastebimai.
 
„Kuris iš Rusijos veiksmų interpretacijos variantų tikras, galima tik numanyti. Taigi ir mano komentaras tėra hipotetinis“, – sako politinės komunikacijos ekspertas. Objektyviai šiuo metu akivaizdus netiesioginis konfliktas tarp Rusijos, Baltarusijos, vakarų pasaulio. „O Ukraina yra užspeista į kampą ir tampa situacijos įkaitė. Nėra prielaidų manyti, kad net ir prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, vakarai siųs pajėgas, jie teiks įvairią paramą, pavyzdžiui, ginkluotei, didins ekonominį spaudimą Rusijai, – kalbėjo V.Denisenko. – Ukraina nori integruotis į vakarų pasaulį, bet Rusijai ta integracija nepriimtina. Rusija nerimauja dėl NATO priartėjimo.“
 
Tačiau V.Denisenko teigia, kad logiškai mąstant karinis konfliktas Rusijai nėra naudingas. „Jis pareikalautų nemažai žmogiškųjų resursų, be to Ukrainos kariuomenė nuo 2014 metų yra patobulėjusi. Rusijai tai nebūtų lengvas pasivaikščiojimas. Tačiau tokios išvados būtų, jei manome, kad Kremliaus veiksmai racionalūs. Bet jie nebūtinai tokie turi būti – iracionalumo aspektas visgi yra ir jis išlieka“, – svarstė pašnekovas.
 
Ne kariniai veiksmai, o atgrasymas
Šią savaitę politikai užuot kalbėję apie netiesioginį įvykių prie Ukrainos sienos pavojų ėmė pabrėžti, kad Lietuvai dėl jų tiesioginis pavojus negresia. Ar tai reiškia, kad baimės viešojoje erdvėje liks mažiau, neaišku. Tačiau generolas leitenantas Valdemaras Rupšys trečiadienį LRT sakė, kad NATO nuostata vieninga – tiesiogiai konflikte jis tikrai neturėtų dalyvauti, tai atskirų valstybių pasirinkimas. V.Rupšys pabrėžė, kad „viskas sukasi apie Ukrainą“. „Saugumo situacija, kuri dabar klostosi Ukrainoje, mums tiesiogiai karinės grėsmės nekelia. Visa ta operacija, kurią vykdo Rusijos Federacija, yra nukreipta prieš Ukrainos valstybę“, – tvirtino jis.
 
Anot V.Rupšio, tai, ką matome šiandien – nauja karo, kuris tęsiasi nuo 2014 m., fazė. „Tai didžiulis karinis spaudimas, kaip karo dalis“, – situaciją apibūdino kariuomenės vadas. Jis teigia, kad Rusija tiesiogiai NATO negrasina, o buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė išsireiškia šiek tiek kitaip: „Rusija vykdo atakas prieš NATO, kurios neišprovokuoja karinių veiksmų.“ R.Juknevičienė teigia, kad nereikėtų lyginti šios situacijos su laikotarpiu prieš antrąjį pasaulinį karą, nes dabartinėje Europoje vargu ar atsirastų norintis su V.Putinu bendradarbiauti karinis lyderis. Europarlamentaras, taip pat buvę krašto apsaugos ministras Juozas Olekas yra dar optimistiškesnis ir mano, kad tik laiko klausimas, kada Rusijos ir Baltarusijos diktatūros žlugs.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!